Tarptautinių sutarčių sudarymo procesas, jo etapai

Sudarinėdamos sutartis šalys turi remtis geros valios principu. Ginčai dėl sutarčių, kaip ir kiti tarptautiniai ginčai, turi būti sprendžiami taikiomis priemonėmis ir vadovaujantis teisingumo principais bei tarptautinės teisės normomis. Atsižvelgdamos i tarptautinės teisės principus kaip tautų lygiateisiškumas ir laisvo apsisprendimo teisė, visų valstybių suvereni lygybė ir nepriklausomybė, nesikišimas į kitų valstybių vidaus reikalus, draudimas grasinti jėga ar vartoti jėgą ir visuotinė pagarba žmogaus teisėms bei pagrindinės laisvėms ir jų gynimas.
1969 m. Vienos konvencijos 2 straipsnio la punktas pateikia bendrą tarptautinės sutarties, sudarytos tarp valstybių, apibrėžimą: „sutartis" - tai raštu tarp valstybių sudarytas tarptautinis susitarimas, kuriam taikomos tarptautinės teisės normos, įtvirtintas viename ar ke­liuose susijusiuose dokumentuose, nesvarbu, koks būtų to susitarimo pa­vadinimas".
Tarptautinė sutartis yra valstybių arba kitų tarptautinės teisės subjek­tų susitarimas, kuriuo nustatomi tarptautiniai jų įsipareigojimai. Tokiems tarptautiniams susitarimams pavadinti jie gali pasirinkti labai įvairius pa­vadinimus. Praktikoje tarptautinės sutartys vadinamos sutartimis, susita­rimais, konvencijomis, protokolais, kompromisais, memorandumais, pa­sikeitimais notomis arba laiškais ir pan.; ankščiau kartais buvo vartoja­mas traktato pavadinimas.
1. TARPTAUTINIŲ SUTARČIŲ RŪŠYS
Pagal sutarties šalių skaičių tarptautinės sutartys gali būti suskirstytos į dvišales ir daugiašales. Daugiašalės savo ruožtu skirstomos į universalias (bendrąsias) ir lokalias (grupines). Universaliomis laikomos sutartys, kuriose gali dalyvauti visos valstybės; tai dažniausiai yra sutartys, sudarytos Jungtinių Tautų sistemoje.
Lokalios (grupinės) tarptautinės sutartys turi apibrėžtą dalyvių skaičių. Taip, pavyzdžiui, 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (59 str. 1 d.) nustato, kad ji atvira pasirašyti Europos Tarybos nariams. Lokalios sutartys paprastai yra uždaros, ir kitos valstybės gali būti pakviestos tik bendrų tokios sutarties dalyvių sutikimu. Pavyzdžiui, 1949 m. Šiaurės Atlanto sutarties (NATO sutarties) 10 straipsnis nustato, kad šalys gali bendru susitarimu pakviesti bet kurią kitą Europos valstybę, galinčią vykdyti šios Sutarties principus ir prisidėti prie saugumo Šiaurės Atlanto zonoje, prisijungti prie šios sutarties.5
Tarptautinės sutartys gali būti klasifikuojamos pagal jų objektus. Išskiriamos politinės (sąjungos, taikos, draugystės ir bendradarbiavimo ir pan.)...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!