1.1. Temos aktualumas ir problematika.
20 amžiaus istorijos patirtis rodo, kad patys baisiausi žvėriškumai ir žiaurumai buvo vykdomi karo konfliktų ir karų metu. Mokslinis ir techninis progresas ir su juo susijęs ginkluotės tobulinimas ir augantis karinių susiremimų užmojis buvo didelė grėsmė žmonijos civilizacijos sunaikinimui. Nors šiai dienai maža tikimybė prasidėti naujam pasauliniam karui, tačiau šiuo metu pasaulyje vyksta virš 20 tarptautinių bei vidaus susirėmimų. Ir praktiškai juos visus lydi karo nusikaltimai.
Pirmojo ir antrojo pasaulinio karo įvykiai bei pasaulinės bendrijos siekis užkirsti kelią pasikartoti humanitarinei katastrofai, kuri asocijuojama su nacių veikla, privertė viso pasaulio valstybes suformuluoti normas, draudžiančias panašias veikas bei numatančias atsakomybę už tokio pobūdžio nusikaltimus.
Kiekviena šalis įsipareigojo ne tik kovoti prieš karinius nusikaltimus bet ir sukurti tokią įstatyminę bazę, kuri efektyviai kovotų su šiais nusikaltimais. Iki 2003-05-01 galiojęs Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas įsigaliojusiame LR baudžiamajame kodekse1 yra XV skyrius „Nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai“. Šis skyrių numato baudžiamąją atsakomybę už 12 karo nusikaltimų. Jie yra paruošti atsižvelgiant į tarptautinės humanitarinės teisės reikalavimus. Išanalizavus šiuos straipsnius matome kad baudžiamoji atsakomybė už jų dispozicijose padarytas nusikalstamas veikas yra griežta: visų straipsnių sankcijose numatyta bausmė yra laisvės atėmimas, o 5 straipsnių sankcijose (33 % šių nusikalstamų veikų) kaip alternatyva terminuotam laisvės atėmimui yra numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Tačiau būtina pažymėti ir tai, kad karo nusikaltimai tam tikromis sąlygomis (padarymo sistemingumas, masiškumas) yra laikomi tarptautiniais nusikaltimais, be to, karo nusikaltimų dispozicijos nacionaliniuose įstatymuose jau seniai formuluojamos pagal tarptautinės teisės reikalavimus, kurie įtvirtinti specialiose tarptautinėse sutartyse: 1899–1907 m. Hagos konvencijose, reglamentuojančiose kariavimo priemones ir būdus, 1949 m. Ženevos konvencijose dėl karo aukų apsaugos5 ir jų 1977 m. papildomuose protokoluose, galiausiai – 1998 m. Romos statute6. Ypač svarbios yra Ženevos konvencijos, ratifikuotos daugiau nei 170 valstybių (taip pat ir Lietuvos). Taigi labai svarbu laikytis šių tarptautinių dokumentų nuostatų, perkelti jas į nacionalinę...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!