Europos Sąjungos (ES) kontroliuojančios institucijos

Kaip ir kiekviena valstybė, Europos Sąjunga negalėtų funkcionuoti be įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios. Šioms funkcijoms įgyvendinti Europos Sąjunga visų valstybių narių bendru susitarimu įsteigė penkias pagrindines institucijos- Tarybą, Komisiją, Europos Parlamentą, Teisingumo Teismą ir Audito Rūmus- ir dvi patariamąjį statusą turinčias institucijas- Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą bei Regionų komitetą. Be šių institucijų ES veikia papildomos institucijos.
Šios institucijos priima sprendimus, remiantis kuriais sukuriamas pagrindas ES funkcionavimui. Sprendimų priėmimas - tai Europos Bendrijų teisės aktų ir kitokių nutarimų priėmimo tvarka.
Darbo tikslas: išanalizuoti ES kontroliuojančių institucijų veiklą bei jų įtaką ES.
Darbo objektas: ES kontroliuojančių institucijų analizė.
1. Surinkti medžiagą apie ES kontroliuojančias institucijas.
2. Išanalizuoti, kokios yra jų funkcijos bei įtakas ES.
1. Mokslinės literatūros analizė.
1. EUROPOS BENDRIJŲ TEISINGUMO TEISMAS
Europos Bendrijų Teisingumo Teismas yra Bendrijų teisminė institucija. Ją sudaro trys teismai: Teisingumo Teismas, Pirmosios instancijos teismas ir Tarnautojų teismas, kurių pagrindinė užduotis yra užtikrinti vienodą Bendrijos teisės aiškinimą ir taikymą.
Teisingumo Teismą sudaro 25 teisėjai ir 8 generaliniai advokatai. Teisėjai ir advokatai yra skiriami valstybių narių vyriausybių bendru sutarimu šešeriems metams ir gali būti paskirti kitai kadencijai. Jie yra parenkami iš teisininkų, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių ir kurie tenkina atitinkamus jų šalies reikalavimus aukščiausioms teisėjų pareigoms eiti arba yra plačiai žinomi teisės specialistai.
Teisėjai iš savo tarpo renka Teisingumo Teismo pirmininką trejiems metams. Jis gali būti perrenkamas kitai kadencijai. Pirmininkas vadovauja Teisingumo Teismo veiklai ir administravimui bei pirmininkauja didžiausios sudėties teismo posėdžiams ir pasitarimams. [3].
Generaliniai advokatai padeda Teisingumo Teismui. Jų pareiga – visiškai nešališkai ir nepriklausomai teikti teisinę nuomonę, vadinamą „išvada“, apie Teisingumo Teismui pateiktas bylas.
Kancleris yra institucijos generalinis sekretorius, kuris, būdamas atsakingas Teisingumo Teismo pirmininkui, vadovauja institucijos padaliniams. [5].
Teismas gali posėdžiauti tokia sudėtimi: plenarine sesija, didžiąja kolegija (13 teisėjų), penkių arba trijų teisėjų kolegijomis. Plenarinė sesija rengiama Teisingumo Teismo statute numatytais išimtiniais atvejais (pavyzdžiui, kai sprendžiamas ombudsmeno atleidimo ar Komisijos nario, nesilaikiusio jam nustatytų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!