Valstybės tarnautojų tarnybinių santykių ypatumai

Valstybės tarnyba – teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybės tarnautojo statusą, jam pasikeitus ar jį praradus, visuma. Valstybės tarnyba susijusi su valstybės tarnautojo viešojo administravimo veikla valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje įgyvendinant tam tikros valstybės valdymo srities politiką ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą, koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklą, valdant, paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą, atliekant auditą, priimant ir įgyvendinant teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sprendimus viešojo administravimo srityje, rengiant ar koordinuojant teisės aktų, sutarčių ar programų projektus ir teikiant dėl jų išvadas, valdant personalą arba turint viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnybos sąvoka aprašoma taip:“ valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pareigas einančių asmenų profesinė veikla, kuria atliekamos viešojo administravimo funkcijos ir (arba) padedama valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas“.
Skirtinguose sektoriuose dirbantys valstybės tarnautojai daro skirtingus darbus. Jie: analizuoja renka, vertina, saugo, kuria, teikia informaciją, padeda politikams įgyvendinti jų išsikeltus tikslus (Vyriausybių programas), rengia politikų sprendimų projektus (įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kt.);teikia viešąsias paslaugas ir vykdo priežiūros funkcijas, renka mokesčius, apskaičiuoja ir moka pensijas (Valstybinė mokesčių inspekcija, kitos inspekcijos, „Sodra“, Darbo birža, aplinkosaugos įstaigos ir kt.);teikia administracines paslaugas, pavyzdžiui, išduoda leidimus (licencijas) ar dokumentus, patvirtinančius tam tikrus juridinius faktus;vykdo daug kitų funkcijų, užtikrindami politikų priimtų sprendimų įgyvendinimą, valstybės funkcionavimą.
Teisine prasme valstybės tarnyba – tai teisės normų, reglamentuojančių santykius, atsirandančius valstybės tarnyboje, visuma. Bendrąja prasme – tai valstybės tarnautojai ir jų veikla įgyvendinant jiems pavestas funkcijas bei valstybės politikų priimtus sprendimus.
Lietuvoje valstybės tarnautojai skirstomi į statutinius (policijos pareigūnai, ugniagesiai gelbėtojai, muitininkai ir kt.), įstaigų vadovus, politinio (asmeninio) pasitikėjimo (viceministrai, ministro patarėjai ir kt.) ir karjeros valstybės tarnautojus, apie kuriuos čia ir kalbama.
Analizuodami Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918–1940 m.) administravimo raidą pastebime, kad per dvidešimt du egzistencijos metus tarpukario...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!