Valia ir pražūtis. Kaip valia gali padėti iškęsti sudėtingiausius žmogaus gyvenimo etapus?

Valia ir pražūtis. Kaip valia gali padėti iškęsti sudėtingiausius žmogaus gyvenimo etapus?

Kiekvienas žmogus yra ypatingas, unikalus ir nepakartojamas. Mes visi esame su skirtingu vertybiniu, moraliniu, etiniu pagrindu, dėl kurio į įvairias situacijas žvelgiame skirtingai. Tačiau aš esu tvirtai įsitikinęs, jog kiekviename žmoguje slypi valia. Vieniems ši galia slypi giliai širdyje ir ją sudėtinga išlaisvinti, tačiau kitiems priešingai- valia pasitarnauja kiekviename jų gyvenimo etape. Valia yra vidinė jėga, skatinanti žmogų siekti tikslų ir įveikti iššūkius. Tai ryžtingumo ir atkaklumo raktas, leidžiantis formuoti asmeninę pažangą bei įveikti gyvenimo kliūtis. Stipri valia ne tik skatina atsakomybės jausmą, bet ir įkvepia kitus. Praradęs ją, žmogus tampa neatsakingas, nekontroliuojantis savo veiksmų, tai dažniausiai nulemia jo ateities galimybes bei būklę. Tačiau kaip valia mums padeda išlikti stipriems, net sunkiausiais gyvenimo etapais, kurių metu atrodo, tarsi žemė slysta iš po kojų? Kaip valia neleidžia palūžti ir pasiduoti pražūčiai?

Apie tokią valios galią pasakojama rašytojo Viktoro Jasaičio romane "Priklausomas be galimybės mesti". Viktoras Jasaitis lietuvių jaunimo rašytojas, savo karjerą pradėjęs debiutiniu ir kol kas vieninteliu kūriniu, apie kurį šiandien papasakosiu plačiau. Šis V. Jasaičio kūrinys „Priklausomas be galimybės mesti“ nekalba apie priklausomybę mums dažniausiai šaunantiems dalykams į galvą, išgirdus žodį PRIKLAUSOMYBĖ. Dažniausiai priklausomybes mes siejame su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Tačiau šis kūrinys kalba apie neeilinę ir neretai pamirštamą priklausomybę insulinui. Tam, kas gelbsti gyvybes. „Priklausomas be galimybės mesti“ Pasakoja apie be kelių minučių į suaugusiojo gyvenimą įžengiančio jaunuolio Manto gyvenimą, kai šis netikėtai ima ir apsiverčia – jam diagnozuojamas pirmo tipo cukrinis diabetas. Vaikino svajonės pavirsta prisiminimu, o mirtis tarsi pradeda tykoti vaikino už kiekvieno kampo. Viskas prasideda nuo įprasto septyniolikmečio Manto kasdienybės aprašymo. Šis, nuo pat mažens, mėgo savo gyvenimą aprašinėt savo dienoraštyje, kuriame buvo galima rast visko : nuo kiekvienos dienos aprašymų, iki jo siekiamų svajonių. Visą gyvenimą jis troško išmokti vairuoti motorolerį, sulaukt jam patinkančios merginos dėmesio bei leisti laisvą laiką nesukant galvos apie jokias problemas. Jis visą laiką svajojo apie sėkmingą tarnybą karo akademijoje, tad buvo nuodugniai atsidavęs sportui ir fiziniam pasirengimui. Tačiau šiems jo siekiams pakišo koją jo nekaltas smaližiavimo įprotis. Nuolatinis užkandžiavimas, vaisvandeniai ir limonadai, tada atrodė kaip nekalti skanėstai, suteikiantys laimę ir nuraminantys, rodos, nė nesusiję su nuolatos televizijoje girdimomis ligomis. Knyga pabrėžia gyvenimo netikėtumą ir nenuspėjamumą. Tuomet, kai širdį glosto šilčiausios emocijos, šalia mylimi žmonės ir viskas sekas, gyvenimas ima ir pakišą koją. Taip nutiko ir Mantui. Būdamas Kaziuko mugėje, kur net nekvepėjo skausmu, apsilankęs palapinėje, kurioje profilaktiškai atliekami kraujo tyrimai ir aukojama cukrinio diabeto aukoms, Mantas sužino, jog jis galimai yra vienas iš tų, kuris neturi šansų pasveikti. Tai palieka šoką ne tik Mantui, bet ir jo tėvams. Atliktas testas rodo, jog Mantą ima glemžtis pirmojo laipsnio cukrinis diabetas. Ši palapinė tampa liudytoja atsisveikinimo su įprastu Manto gyvenimu ir pasitikimo naujojo, su nuolatine priklausomybe insulinui, angliavandenių skaičiavimu, nuolatiniais apsilankymais ligoninėse, tėvų liūdesiu ir skaudžiausia- atsisveikinimu su taip ilgai siekta Karo Akademija. Tačiau Mantas nėra bevalis vaikinas. Jis supranta, jog tvirta valia – pats geriausias vaistas, galintis padėti šiuo pražūtingu laikotarpiu. Kaip ir kiekvieną žmogų, iš giedro dangaus, netikėta žinia apie neišgydomą ir mirtiną ligą prislėgia, nužudo vidinio aš įnoringumą, tikslų siekimą ir pilnavertišką požiūrį į likusį gyvenimą. Ne išimtis ir Mantas, kuris gulėdamas ligoninėje ir taikydamasis su ligos eiga, susitaikė su atėjusia visko pabaiga. Tačiau Mantas, būdamas pavyzdingu jaunuoliu, atsisako atsisveikinti su svajonėmis. Jo valingumas, jį tarsi prikelia iš mirties guolio, kuris nuolatos slopina ne tik jį, bet ir visus pirmojo laipsnio diabeto ligonius. Ši Manto viduje tupėjusi valia, neleidžia jam raudoti ir gailėti savęs. Priešingai- ji skatina imti ir gyventi dabarties akimirkomis. Čia ir dabar, negalvojant ar ryt ryte jis pabus, galbūt naktį jį ištiks hipoglikemija ir jis be skausmo numirs. Vedamas valios, jis žygiuoja tarsi menamu keliu iš tamsios girios į laimingą gyvenimą, kuriam kelią nušviečia iš jo sklindanti valia. Mantas susiranda merginą, dalyvauja vakarėliuose, išsilaiko motorolerio teises. Ši liga paskatino jį suvokti gyvenimo vertingumą ir pažadinti valią, kuri yra vienintelis pretekstas, leidžiantis gyventi ir nepasiduoti šiai žiauriai ligai.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!