Žmogaus ir gamtos gyvenimo ratas Kristijono Donelaičio "Metuose"

Kristijonas Donelaitis kūrė XVIIIa. viduryje Mažojoje Lietuvoje. Nė vienas iš ankstesnių rašytojų neprilygsta jam nei meniškumu, nei turinio gilumu. Jo kūryba yra visos lietuvių grožinės literatūros pamatas, todėl K.Donelaitis užima išskirtinę vietą – jis pirmas didelis lietuvių poetas, sukūręs meninį kūrinį – poemą „Metai“, garsiausią ir vienintelę, patekusią į pasaulio literatūros antologiją.
Brandžiausiam savo kūriniui poetas atidavė kūrybinės veiklos dešimtmetį. Į vieną visumą sulydė visą savo intelektualinį ir gyvenimiškąjį patyrimą. Keturių dalių poemoje vaizduojamas Mažosios Lietuvos baudžiauninkų gyvenimas, socialiniai ir tautiniai santykiai. Donelaitis sukūrė ryškių būrų paveikslų, kaimo buities, baudžiauninkų darbo, papročių vaizdų, skatino lygybės idėją bei žadino lietuvių tautinę savimonę.
Matyt artimas kiekvienam žmogui šis kūrinys yra todėl, kad poetas rašė ne vienas ir ne apie save, - rašė kartu su kalba, su greta gyvenančių žmonių vargais , džiaugsmais ir svarbiausia kūrė kartu su gamta. Pažvelkime, kaip „Metų“ vaizdų sistemoje ir pasakojime įprasminamos dvi svarbiausios literatūros temos – gamta ir žmogus.
Donelaitis – valstiečių gyvenimo ir gamtos poetas. Gamta poemoje nėra neutralus žmogaus veiklos fonas, taip pat ne romantiškai idealizuota ir abstrakti, bet labai konkreti , stichiška ir gaivališkai stipri tikrovė , kurioje jaučiamas amžinas gyvybės pulsas. Gamta „Metuose“ – neatskiriama gyvenimo dalis, svarbus kūrinio atlikėjas, ko gero, netgi kūrinio lėmėjas, lemiantis vaizduojamų žmonių būties tėkmę ir pagrindinį turinį.
Pradėjus skaityti poemą, pirmiausia į akis krinta tikroviškas gamtos traktavimas. K.Donelaitis sukuria kiekvienam metų laikui būdingą, konkretų ir tikslų gamtinį foną. Antai „Pavasario linksmybės“ pradedamos ryškiu gamtos atbudimo paveikslu : „jau saulelė atkopdama budino svietą / Ir šaltos žiemos triūsus pargriaudama juokės...“. Ypač svarbų vaidmenį šioje tematikoje atlieka saulė. Ji gyvybės tiekėja, visko, kas gyva, globėja. Gamta, šiuo atveju – saulelė, randa atgarsį žmogaus sieloje : žmogus seka kitų gamtos gyvių pavyzdžiu. Žmogus – tarsi mokinys. Regėdamas pavasary atgimstančią gamtą,ir pats nusiteikia vasaros darbams. Jis savo darbais tarsi talkina jai. Gal todėl saulė, besirūpinanti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!