Valdžios sandara demokratinėse šalyse

Šiuolaikinės demokratinės valstybės vienas iš požymių yra valdymas. Tauta ima kurti valdymą ir taip sukuria valstybę. Valstybės kūrimas prasideda nuo aukščiausių valdymų kūrimo. Valdžiai suteikiama teisė valdyti valstybę ir joje gyvenančius piliečius. Todėl yra būtina suformuoti tautai atstovaujančias institucijas. Po to tautos išrinkti atstovai formuoja kitas valstybės institucijas, o jos žemesnes ir pradeda veikti valdymo aparatas. Valdžios institucijų tarpusavio santykius lemia jų teisinis statusas, kompetencija ir vieta valstybės institucijų sistemoje. Valdymo santvarką nustato Konstitucija. Valdžios išskirstymas atitinkamoms valdžios institucijoms turi užkirsti galimybę koncentruoti valdžią vienose rankose ir deklaruoti, kad valdžios būtų savarankiškos. Šio tikslo galima siekti įtvirtinant atitinkamoje valstybėje valdžių padalijimo principą, t.y. svarbiausią demokratinės valstybės valdžios organizacijos ir veiklos principą. Pagal šį principą, valdžia turi susidėti iš trijų valdžių: įstatymų leidžiamosios valdžios, vykdomosios valdžios, teisminės valdžios.
Darbo tikslas: išsiaiškinti valdžios sandarą demokratinėse šalyse.
• aptarti valdžią kaip visuomenės fenomeną;
• išsiaiškinti valdžios skirstymo ir įgyvendinimo mechanizmus;
• apibrėžti valstybinę bei politinę valdžias.
Darbo metodika: mokslinės ir publicistinės literatūros analizė.
1. VALDŽIOS SAMPRATA
Vitkus (2001) mano, kad valdžia yra reikalinga, nes žmonėms tenka spręsti ne tik asmenines, bet ir bendras problemas, tvarkyti viešuosius reikalus. Sąvoka “valdžia” lietuvių kalboje siejasi su veiksmažodžiu “valdyti”, reiškiančiu nuosavybės ir įtakos santykius išoriniams objektams (Matakas, 1996). Taigi ir valdžia pirmiausia reiškia ypatingą žmonių tarpusavio santykį, kai vienas žmogus paklūsta kito žmogaus valiai (G. Vitkus, 2001). Tačiau tai tikrai nėra vienintelis valdžios apibrėžimas.
Pagal Buchcerytę (2007) bendriausia valdžios sąvoka apima šiuos elementus:
• Valdžios santykiai sieja ne mažiau kaip du partnerius: tai gali būti atskiri asmenys arba jų grupės;
• Valdžią turinčio (valdančio) įsakymus arba jo valios pareiškimą lydi sankcijų (prievartos) panaudojimo grėsmė;
• Valdomojo paklusnumas valdančiajam;
• Visuomeninės normos, suteikiančios valdančiajam teisę įsakinėti ir įpareigojančios valdomąjį paklusti.
Reiktų nepamiršti, kad tam, jog atsirastų valdžia, turi būti tas, kas įsako, ir tas, kas paklūsta (Vitkus, 2001). Priversti vykdyti įsakymus galima apdovanojimais, legitimiu autoritetu, įtikinimu, manipuliacija, jėga, kuri, be abejo,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!