Elektroninės valdžios įgyvendinimas: Joniškio rajono atvejis

VARTOJAMOS SĄVOKOS IR SANTRUMPOS E. valdžia- tai valdžios (valdymo) būdai, priemonės, integruotos sitemos ir paslaugos, kurios įgyvendinamos pasitelkiant ir taikant modernias informacines ir komunikacines technologijas savo vidiniams ir išoriniams ryšiams organizuoti, transformuoti, siekiant pagerinti viešojo administravimo ir valdymo funkcijas, užtikrinat elektroninės demokratijos siekius ir teikiant gyventojams vis daugiaus viešųjų vertybių ir elektroninių paslaugų. E. paslauga- elektroninė paslauga – nuotoliniu būdu, pasinaudojant įvairiais informacinių ir ryšių technologijų kanalais ir priemonėmis (pavyzdžiui, kompiuteriu, mobiliuoju telefonu, interaktyvia skaitmenine televizija ar kt.), Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims teikiama viešoji ar administracinė paslauga, kuri apima visų veiksmų seką nuo paslaugos inicijavimo momento iki siekiamo paslaugos rezultato suteikimo. Elektroninę paslaugą inicijuoti gali tiek paslaugos gavėjas, tiek paslaugą teikianti institucija, be atskiro paslaugos gavėjo kreipimosi ir sutikimo. E. parašas (elektroninis parašas)- atitinka šiuos reikalavimus: 1. jis vienareikšmiškai susietas su pasirašančiu asmeniu; 2. leidžia nustatyti pasirašančiojo tapatybę; 3. sukurtas priemonėmis, kurias pasirašantis asmuo gali tvarkyti tik pats asmeniškai. EPIS-  viešųjų (migracijos) paslaugų, susijusių su asmens ir kitų dokumentų išdavimu, konsultavimu, teikimo Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams informacinės sistemos paslaugų portalas. E. policija- policijos elektroninių paslaugų sisitema. IT- informacinės technologijos (informacijos perteikimo būdai). Paslaugų teikimas elektroninėmis priemonėmis- informacinės visuomenės paslauga, perduodama ir priimama elektroninių ryšių tinklu. Viešojo administarvimo institucija- kolegialus arba vienavaldis viešojo administravimo subjektas, atitinkamo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotas priimti norminius administracinius aktus. Viešoji paslauga- valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims įstatymų numatytas paslaugas. Viešasis administravimas- įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinimas: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas). ĮVADAS Paskutiniu metu Europos Sąjungos šalys vis didelį dėmesį skiria viešųjų paslaugų kokybei ir nuolatiniam jos gerinimui. Tai lemia ir paprastos priežastys: didėjantis gyvenimo ritmas, augantys gyventojų poreikiai, informacinių technologijų plėtra, intensyvėjantis privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas ir kitos priežastys. Tenkinant gyventojų poreikius yra tobulinamas jų aptarnavimas, t. y. mažinama administracinė našta, taikomi įvairūs kokybės vadybos metodai, vienas iš jų - elektroninės paslaugos. Be to, kad kuriantis pilietinei visuomenei didėja organizacijų atvirumas ir vykstant demokratizavimo procesams piliečiai vis patys aktyviau dalyvauja sprendžiant bendruomenės reikalus ir reikalauja tobulesnio ir prieinamesnio viešojo sektoriaus valdymo. Norint užtikrinti visuomenės poreikius atitinkančių paslaugų teikimą viešojo sektoriaus organizacijos turi didinti paslaugų kokybės ir plėtros vertinimo apimtis, aktyviau matuoti pasitenkinimo ir tinkamumo paslaugomis rodiklius. Tam yra tinkami vartotojų nuomonių tyrimai tai vienas iš būdų viešosioms įstaigoms gauti grįžtamąjį ryšį iš vartotojų apie jų teikiamas viešąsias paslaugas, aptarnavimo kultūrą, jų aktualumą, bei tobulintinas sritis paslaugų kokybės ir plėtros gerinimui. Viešosios įstaigos, siekdamos viešųjų paslaugų gerinimo, kokybės perkelia savo teikiamas paslaugas į elektroninę erdvę, ne išimtis ir migracijos įstaigos. Juk viešųjų paslaugų kokybė, plėtra bei jos gerinimas tampa svarbiausiu viešojo sektoriaus organizacijų veiklos prioritetu. Temos aktualumas. Viešųjų elektroninių paslaugų teikimas pastaruoju metu yra viena svarbiausių, o neretai ir pati svarbiausia daugelio pasaulio valstybių vyriausybių strategijos dalis. Vyriausybė įžvelgia didelę naudą pereinant nuo viešųjų paslaugų teikimo įprastais būdais (paprastai grįstų tiesioginiu bendravimu bei popieriniu formų pildymu) prie viešųjų paslaugu teikimo elektroninėmis formomis. Elektroninių paslaugų įgyvendinimo sprendimus nagrinėjo D., Dzemydienė, R., Naujikienė, R., Dzindzalieta (2016). Visuomenė nori ir reikalauja iš viešojo sektoriaus organizacijų efektyvumo, naujų veiklos formų, nuolat gerėjančių kokybinių veiklos rodiklių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 metais patvirtintoje Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programoje vienas iš tikslų ir yra – užtikrinti visuomenės poreikius atitinkančių paslaugų teikimą. Programos įgyvendinimo laikotarpiu elektroninių paslaugų kokybės didinimui numatoma skirti ypatingą dėmesį: bus siekiama užtikrinti nuolatinį ryšį tarp paslaugų teikėjų ir vartotojų. Teikiant viešąsias paslaugas, bei sparčiai plėtojantis informacinėms technologijoms (toliau- IT), naujos inovacijos sukūrė elektroninę valdžią (toliau – e. valdžia), kai informacijos ir žinių srautai persikėlė į elektroninę erdvę, kurioje siekiama teikti viešąją informaciją, didinti viešosios veiklos skaidrumą, skatinti institucijų bendradarbiavimą. Migracijos paslaugos taip pat persikėlė į elektroninę erdvę, šios paslaugos vartotojams yra pasiekiamos visą parą, septynias dienas per savaitę, galimybę gauti paslaugą nesilankant migracijos įstaigose. E. migracijos paslaugų nauda, kurią reikia įžvelgti, tai yra skaidresnis ir patogesnis paslaugų teikimo procesas. Tyrimo problema. Vartotojų pasitenkinimas teikiamomis elektroninėmis paslaugomis yra reikšminga kokybės ir plėtros gerinimo priemonė. Europos Sąjungoje (toliau- ES) taip pat ir Lietuvoje administracinio krūvio įvertinimas ir mažinimas yra svarbi problema, dėl to yra kuriamos informacinės sistemos viešosioms e. paslaugoms teikti. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Joniškio grupės viena iš prioritetinių veiklos krypčių yra – kvalifikuotų ir kokybiškų paslaugų teikimo visuomenei užtikrinimas (Lietuvos migracijos politikos gairės 2014). Norint teikti kokybiškas paslaugas, reikia žinoti visuomenės poreikius. Migracijos politika Lietuvoje yra kuriama palaipsniui reglamentuodama ES teisės aktus, kurios pagrindiniai uždaviniai – teisinis migracijos reglamentavimas, imigrantų integravimas į visuomenę, kova su neteisėta migracija bei tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Šiame magistro darbe yra konstruojami instrumentai Migracijos skyriaus, kaip vieno iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato struktūrinių padalinių, nustatomas vartotojų (klientų) pasitenkinimas teikiamomis elektroninėmis paslaugomis, bei numatomas jų tolimesnis tobulinimas. Tyrimu siekiama atsakyti į šiuos probleminius klausimus: 1) Kaip elektroninės valdžios teorijose atskleidžiamas elektroninių paslaugų, teikiamų viešajame sektoriuje, konceptas? 2) Kokia yra elektroninių migracijos paslaugų įgyvendinimo situacija ir plėtros perspektyvos? 3) Kokie Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Joniškio grupės teikiamų paslaugų kokybės veiksniai ? 4) Kokiomis priemonėmis ir būdais būtų galima tobulinti migracijos procesų valdymą, pasitelkiant elektroninių paslaugų privalumus ir trūkumus? Temos naujumas. Šio darbo temos naujumas pasireiškia tuo, kad informacinės technologijos ypač svarbios valdžios institucijoms, tame tarpe ir migracijos įstaigoms, nes yra novatoriškos ir teikia naujų galimybių gerinti darbo kokybę bei didina valdymo veiksmingumą ir produktyvumą. 2014 metais migracijos paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę tikslas – didinti sprendimų priėmimo skaidrumą, teikti visuomenei bei subjektams kokybiškas viešąsias paslaugas ir informaciją naudojantis informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis, be to šios paslaugos nėra nagrinėtos. Viešojo administravimo paslaugų kokybės tema nagrinėta V. Nakrošiaus, R. Černiūtės (2010); S. Puškoriaus, A. Raipos (2002); A. Raipos, D. Urbanavičiaus (2001) straipsniuose. Lietuvos policijos veiklos kokybė analizuota J.Rutkevičiaus, R. Kasparavičiaus (2011); G. Bubnio, V. Smalskio (2005) straipsniuose. Migracijos politika buvo nagrinėta Bonasia, M., Napolitano, O. (2012), A. Sipavičienė, M. Jeršovas (2010), tačiau darbo autorei nepavyko rasti šaltinių, kuriuose būtų tiriama Migracijos skyriaus teikiamų paslaugų kokybė tiek teoriniu, tiek ir empiriniu lygmeniu. Tyrimo objektas. Elektroninių migracijos paslaugų plėtra. Tyrimo tikslas. Ištirti elektroninių migracijos paslaugų plėtros įgyvendinant elektroninės valdžios koncepciją Joniškio rajone situaciją ir probleminius aspektus bei numatyti galimas tobulinimo kryptis. Tyrimo uždaviniai: 1. Teoriniu aspektu atskleisti elektroninių migracijos paslaugų elektroninės valdžios koncepcijos įgyvendinimo kontekste sampratą ir ypatumus. 2. Dokumentų anlizės pagrindu išnagrinėti elektroninės valdžios įgyvendinimo paslaugų teikimo aspektu migracijoje reglamentavimą. 3. Empiriniu tyrimu atskleisti Joniškio Migracijos grupės darbuotojų ir vartotojų nuomones apie teikiamų migracijos elektroninių paslaugų stipriąsias puses ir probleminius aspektus. 4. Tyrimo rezultatų pagrindu suformuoti elektroninių migracijos paslaugų plėtros elektroninės valdžios koncepcijos įgyvendinimo kontekste tobulinimo kryptis. Tyrimo metodai: 1. Mokslinės literatūros analizė; 2. Dokumentų analizė; 3. Kokybinis tyrimas tikslinės grupės interviu (fokus) metodu; 4. Turinio content analizė. Tyrimo etapai Tyrimo teorinis ir praktinis reikšmingumas. Atliktas su 6 Migracijos skyriaus darbuotojais padeda nustatyti kaip teikiamų paslaugas vertina patys skyriaus darbuotojai. I. ELEKTRONINIŲ MIGRACIJOS PASLAUGŲ PLĖTROS ELEKTRONINĖS VALDŽIOS KONTEKSTE TEORINIAI ASPEKTAI XXI a. yra informacinės plėtros, informacinių technologijų vystymosi ir diegimo amžius. Šiuolaikinė visuomenė galime pavadinti informacine visuomene, kurios kasdienine darbo priemone tapo kompiuteris, leidžiantis bendrauti, keistis informacija bei tobulėti (Janickienė, 2005). Internetas užima svarbią vietą mūsų gyvenime, juo naudojantis galime sumokėti mokesčius, deklaruoti pajamas, gyvenamąją vietą, įregistruoti įmonę, užsiregistruoti pas gydytoją ir t. t. Vis daugiau asmeninių ir verslo reikalų atliekame neišeidami iš namų, o atliekame elektroninėje erdvėje naudodamiesi viešomis elektroninėmis paslaugomis (toliau- e. paslaugos). Kaip teigia Garuckas, Kaziliūnas, (2008) pokyčiai šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje, susiję su valstybės valdymo modernizavimu, o tiksliau – su elektroninės valdžios (toliau- e. valdžia) projektų įgyvendinimu, yra labai ryškūs. E. valdžią daugelis autorių sutapatina su el. paslaugomis, nes šios dvi sąvokos yra priklausomos viena nuo kitos. 1.1 skyrelyje atskleisime Elektroninės valdžios sampratą, sąsają su elektroninėmis paslaugomis bei jų plėtrą visuomenėje. 1.1. Elektroninės valdžios samprata, sąsaja su elektroninėmis paslaugomis, jų vystymosi raida Manoma, (Promise and problems of E-democracy: challenges of online citizen engagement 2004), kad pirmosios viešosios elektroninės paslaugos iš pradžių buvo privačios ir e. valdžios apibrėžimas atsirado JAV iš termino - e. verslas (e. business). Anglų kalboje - Electronic government turi dvi sąvokos reikšmes: e. valdžia ir elektroninė vyriausybė. Nors Lietuvoje yra dažniausiai naudojama e. valdžios sąvoka, kuri apima visas valdžios funkcijas, kurios yra perkeltos į elektroninę erdvę ir apjungia paslaugas ( tame tarpe ir e. paslaugas), kokias valdžia gali teikti savo piliečiams. E. valdžios konceptą, bei e. valdžios sąvokos apibrėžimus pateikia autoriai (1 lentelė) ir juose pabrėžia skirtingus aspektus. 1 lentelė Elektroninės valdžios sąvokos apibūdinimas įvairiuose šaltiniuose Apibūdinimas Autorius Elektroninė valdžia yra vienas iš būdų pagerinti visuomenės ir valdžios komunikavimo kokybę, modernizuoti valstybės valdymą, sėkmingai vykdyti valstybės reformą, prisitaikant prie žinių visuomenės reikalavimų. Kiškis, M., Limba T. (2004) E. valdžia pripažįstama kaip naujoji politinio valdymo ir viešojo administravimo forma. Dzemydienė, D., Naujikienė, R., Dzindzalieta R., (2016) E. valdžia traktuojama kaip socio - techninė sistema ir vertinama technologiniu, ekonominiu, organizaciniu, teisinio reglamentavimo, socialiniu, politiniu, etiniu ir kt. aspektais. Domarkas ,V. (2010) E. valdžia - informacinėmis technologijomis neribotu mastu perkurtos viešosios paslaugos, procesai ir bendradarbiavimo struktūros, t. y. pakeičiančios visą viešojo valdymo institucinę sistemą. Lenk, K. (2004) E. valdžia - tai valstybės ir savivaldos institucijų reguliuojamas visuomenės santykių plėtros reiškinys, kurio tikslas – didinti vykdomosios valdžios sprendimų priėmimo skaidrumą, kokybiškiau ir efektyviau teikti visuomenei, verslo subjektams ir institucijoms viešąsias paslaugas ir informaciją, panaudojant tam informacinių technologijų teikiamas galimybes. Garuckas, R., Kaziliūnas A. (2008) E. valdžia - tam tikras demokratinis mechanizmas, kadangi ji susijusi su viešosios informacijos procesais, pilietinės informacijos sklaida ir viešosios sferos vystymusi. Augustinaitis A., Petrauskas, R. (2002) Elektroninė valdžia užtikrina visas paslaugas visą parą ir septynias dienas per savaitę, didesnį prieinamumą, galimybę gauti viešąją paslaugą nesilankant viešojo administravimo institucijose. Milė., R, Junevičius, A. (2013) Šaltinis: sudaryta autorės Kaip matyti pateiktoje 1 lentelėje, elektroninės valdžios apibrėžimai pateikiami gana skirtingais aspektai. Vieni autoriai pabrėžia informacinių technologijų svarbą, akcentuoja kaip demokratinį mechanizmą (Kiškis, M. (2004)., Augustinaitis A., Petrauskas, R. (2002), kiti labiau sutapatina e. valdžią su viešosiomis paslaugomis Milė., R, Junevičius, A. (2013) Lenk, K. (2004). Autoriai Dzemydienė, D., Naujikienė, R., Dzindzalieta R., (2016) išskiria e. valdžią tiesiog kaip naują susiformavusią politinio valdymo ir viešojo administravimo formą. Dauguma autorių sutaria, kad e. valdžia svarbi, ji suprantama kaip valdžios priemonė, palengvinanti viešojo sektoriaus institucijų bendradarbiavimą, viešųjų paslaugų teikimą ir jų prieinamumą klientams, panaudojant išmaniųjų technologijų teikiamas galimybes bei komunikacinių technologijų taikymo svarbą. Taigi, galima būtų teigti, kaip ir pažymi Garuckas ir kt. (2008) e. valdžia susideda iš sudedamųjų dalių – procesų, vykdomų projektų, bei strateginių planų, kurie nuolatos kuriami, tobulinami ir įgyvendinami, siekiant gerinti viešųjų paslaugų kokybę. Viešosios paslaugos apima subjektų: gyventojo ar juridinio asmens ir viešąsias paslaugas teikiančios įstaigos bendradarbiavimą (įvairių dokumentų pildymą ir pateikimą, atsakymą, patvirtinimą ir kt.). Elektronines paslaugas galime priskirti prie viešųjų paslaugų (tik internetu), nes pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą: „viešoji paslauga - valstybės ar savivaldybių įsteigtų specialių įstaigų bei organizacijų veikla, teikianti gyventojams socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas“. Taip pat kaip jau minėjome e. paslaugų sąvoka sutapatiname su e. valdžia, todėl toliau apžvelgsime jų vystymosi raidą. Windrum P., Kosh P. (2008) monografijoje „Innovation in Public Sectos Servises: Entrepreneurship, Creativity and Magament“ (lietuviškai “Inovatyvus viešojo sektoriaus paslaugų teikimas: verslumas, kūrybingumas ir vadyba“) aprašo, kad inovacijos viešajame sektoriuje yra svarbios ir jas suskirsto į: paslaugų inovacijas ( naujų paslaugų teikimas ir esamų patobulinimas) bei paslaugų teikimo inovacijas (nauji ar pakeisti paslaugų teikimo būdai). Šios abi sritys yra orentuotos į el. valdžią, o dar tiksliau į el. paslaugas. Europos Sąjunga yra priėmusi veiksmų planus susijusius su e. valdžios ir informacinės visuomenės kūrimu, siekiant, kad viešosios paslaugos būtų prieinamos piliečiams ir būtų efektyvesnės. Europos Sajungos narė yra Lietuva, todėl daugelis mūsų šalies teisės aktų yra suderinti su Europos Sąjungos teise. Remiantis ES direktyvomis ir programiniais dokumentais, 2002 m gruodžio mėn. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Elektroninės valdžios koncepciją. Sprendimai Europos Sąjungos elektroninėje erdvėje sukuria bendrus elektroninių paslaugų teikimo ir kūrimo reikalavimus, kurie yra įgyvendinami ir nacionaliniu lygmeniu (Dzemydienė, D, Naujikienė R., Dzindzalieta R. (2016). Europos Komisija yra sudariusi e. paslaugų sąrašą, kurį sudaro 20 pagrindinių paslaugų, 12 iš jų gyventojams, o 8 verslui (Garuckas. R., Kaziliūnas, A., (2008). Atliekant tyrimus pagal metodiką ES stebi kiekvienos ES šalies narės pažangą e. valdžios srityje. Dažniausiai yra vertinami šie rodikliai: kiekvienos iš 20 pagrindinių paslaugų perkėlimo į e. erdvę lygis, patogumas, atskaitingumas (galimybė stebėti proceso istoriją), skaidrumas bei saugumas (tapatybės nustatymas ir indentifikavimas). Manoma, kad pagrindinės skaidrės Lietuvoje, kurios pastumėjo viešųjų paslaugų perkėlimą į elektroninę erdvę buvo Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2011-2019 metų programa (2011), kurioje informacinė visuomenė yra pateikiama kaip atvira, išsilavinusi nuolat tobulėjanti (besimokanti), o jos dalyviai – visada besinaudojantys informacinėmis komunikacinėmis technologijomis (toliau- IKT). Programoje viešųjų e. paslaugų įgyvendinimo paslaugų plane numatyta didinti piliečių aktyvumą, skatinti piliečių ir valdžios bendradarbiavimą. Taipogi pagrindinė numatoma e. valdžios plėtros sąlyga- tarpvalstybinis atviras ir lankstus informacinių viešųjų e. paslaugų teikimas, planuojama, kad iki 2019 m. ne mažiau 85 proc. Lietuvos gyventojų naudosis internetu. Lietuvos informacinės visuomenės plėtros programoje yra nustatyti trys pagrindiniai prioritetai: Pirmasis prioritetas: Lietuvos piliečių gebėjimų lavinimasir jų motyvacija skatinant nauudotis IKT; Pagrindinis uždavinys- sudaryti sąlygas Lietuvos gyventojų tikslinėms grupėms, kurios iki šiol nesinaudojo internetu ir kompiuteriu įgyti reikiamų žinių. Antrasis prioritetas: Elektroninio turinio naujumas plėtojant viešąsias e. paslaugas ir e. demokratiją; Pagrindinis uždavinys- skatinti gyventojus naudotis viešosiomis administracinėmis e. paslaugomis, užtikrinti duomenų perdavimo kokybę ir taip prisidėti prie e. Demokratijos plėtros. Trečiasis prioritetas: IKT infrastruktūros plėtra užtikrinant e. duomenų saugumą ir patikimumą. Pagrindinis uždavinys- užtikrinti elektroninės erdvės saugumą ir patikimumą, didinti gyventojų ir juridinių asmenų pasitikėjimą elektronine erdve. Viešųjų ir administracinių elektroninių paslaugų naudotojų patogumui yra rengiami metodiniai dokumentai, norint padėti vartotojui naudotis e. paslaugomis. Vienas iš tokių dokumentų yra Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos užsakymu - “Kuriamų viešųjų ir administracinių elektroninių paslaugų tinkamumo naudotojams užtikrinimo priemonių metodines rekomendacijos“, kuriose yra apibrėžta, kad elektroninę paslaugą sudaro šie pagrindiniai elementai: 1. žmogiškieji ištekliai, kurie apima naudotojus ir elektroninių paslaugų kūrėjus; 2. infrastruktūra- į kurią įeina, informacines ir ryšių technologijas, patalpas ir kitus fizinius komponentus, reikalingus elektroninei paslaugai teikti; 3. informacija ir komunikacija, kurią sudaro: elektroninės paslaugos teikimo tikslais kuriamas ir naudojamas žinias, kuriomis disponuoja elektroninės paslaugos kūrėjai, bei keitimąsi jomis su naudotoju; 4. procesai, kurie suprantami kaip konkrečios veiksmų sekos ir sąlygos, kurių laikomasi teikiant elektroninę paslaugą. Šie paminėti elementai yra pagrindas e. valdžios plėtrai ir tobulėjimui, nes tai yra ir žmogiškųjų išteklių valdymas, informacinės technologijos ir inovacijų sistemos aplinka. Valstybės sektoriuje inovacijos yra susietos su žmogiškaisiais ištekliais: valstybės tarnautojų mokymas, darbuotojų paskatų logikos kūrimas, geras vadovavimas ir lyderystė skatina inovatyvumą. Personalo trūkumas, menka darbuotojų motyvacija, sudaro barjerus diegti inovacijas (Teminio tyrimo ataskaita 2015). Žmogiškieji ištekliai glaudžiai susiję su bendradarbiavimu, nes inovacinės veiklos sėkmė d priklauso nuo sėkmingo skirtingų jos dalyvių bendradarbiavimo, kurio metu vyksta dalinimasis turimomis žiniomis ir naujos kokybės kolektyvinių žinių formavimasis. Pasirengimą bendradarbiauti sudaro: bendradarbiavimo įgūdžių tobulinimas, kurio galima siekti išklausant tam tikrus kursus už institucijos ribų ar organizuojant paskaitas, seminarus, diskusijas, interviu, pasikeitimo vaidmenimis pratybas, praktinių įgūdžių įgijimo (Dettmer ir kt., (1999). Migracijos politikoje taip pat aptinkami pagrindiniai veiksniai, kurie dažniausiai sutinkami įvairiose migracijos veiklose: • Komandinis darbas. • Švietimo, mokslo, inovacijų ir verslo (pramonės) bendradarbiavimas. • Tarptautinis bendradarbiavimas. • Regionų plėtra ir bendradarbiavimas. • Viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas. Pavyzdžiui: Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos bendradarbiauja su įvairių šalių migracijos tarnybomis ir tarptautinėmis organizacijomis, tokiomis kaip Tarptautinė migracijos organizacija (IOM), Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba (UNHCR), Tarptautinis Raudonasis Kryžius. Apibendrinant galime teigti, kad paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę pastūmėjo visuomenę į pažangą, apie informacinės visuomenės kūrimąsi bei e. paslaugų lygmenis aptarsime sekančiame skyrelyje. 1.2. Elektroninės paslaugos ir jų tipologijos diskursas Informacinės visuomenės kūrimas Europos Sąjungos tapo vienu iš pagrindinių prioritetų, todėl remiantis kitų išsivysčiusių šalių patirtimi Lietuva rėmėsi kuriant e. valdžią, e. paslaugas, gerino jos kokybę, bei sukūrė e. valdžios modelių tipus: • Valstybinė institucija- verslui (G2B); • Valstybinė institucija – vartotojui ( G2C); • Valstybinė institucija – valstybinei institucijai ( G2G). Pasak T. Limbos (2004) e. paslaugų pasiekiamumas yra tinkamas, kai e. valdžios paslaugos yra naudojantis šiomis trimis kryptimis. Norint ir siekiant, kad elektronines paslaugas būtų įgyvendintos visos valstybės mastu, e. valdžios politika turi būti formuojama ir įgyvendinama vientisai ir nuosekliai. Lietuvoje e. valžios politiką kuria ir įgyvendina šios institucijos (2 pav.) Pagrindiniu smuiku groja Vyriausybė, kuri formuoja ir įgyvendina e. valdžios politiką, tvirtina programą bei nustato plėtros kryptis bei siektinus rezultatus e. valdžios politikoje. Susisiekimo ministerija formuoja informacinės visuomenės plėtros politiką, taip pat šioje schemoje dalyvauja ir Ūkio ministerija, kuri atsakinga už inovacijų aplinkos gerinimo, pramonės ir paslaugų plėtros. Teisingumo ministerija atsako už registrų politikos formavimą, o informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) dalyvauja informacinių išteklių kūrime,koordinavime ir panaudojime (Valstybės kontrolės Valstybinio audito ataskaita, 2014). 1 pav. E. valdžios srityje dalyvaujančios institucijos Kuriant e. valdžią viešąsias paslaugas reikėjo perkelti į elektroninę erdvę, tuo tikslu buvo sukurtas Valstybės nutarimas dėl elektroninės valdžios koncepcijos patvirtinimo viešųjų paslaugų perkėlimo į internetą, kuriame buvo išskirti (2 pav.) penki e. paslaugų lygmenys.Lietuvoje teikiamos įvairių lygių viešosios e. paslaugos, svarbu organizacijoms palengva “kilti” aukštyn e. lygmenimis. PENKTAS LYGMUO Personalizuotas reikalų tvarkymas, kai elektroniniu pasrašu ar kitomis priemonėmis būtina autentifikuoti reikalus tvarkančio asmens tapatybę KETVIRTAS LYGMUO ↑ Transakcija- visiškas reikalų tvarkymas TREČIAS LYGMUO↑ Abipusė sąveika ANTRAS LYGMUO↑ Vienpusė sąveika PIRMASIS LYGMUO↑ Informacija 2 pav. Viešųjų paslaugų perkėlimo į internetą brandos lygmenys Pagal M. Kiškį (2004), pirmajame lygmenyje institucija pateikia viešąją informaciją internetu vartotojams, apie tai, ką ir kaip reikia daryti norint gauti vieną ar kitą viešojo administravimo paslaugą, kad žmogus, būdamas namie arba darbo vietoje, galėtų sužinoti atsakymus į jam rūpimus klausimus. Pavyzdžiui, koks mokestis už asmens tapatybės ar paso išdavimą (pakeitimą), kaip registruoti naujagimį, įsteigti bendrovę, užsiregistruoti pas gydytoją ir t. t. o antrajame- institucija pateikia vartotojui savo tinklalapiuose iš dalies automatizuotas formas ir anketas, kurias užpildęs ir išspausdinęs vartotojas gali jomis naudotis (pvz., pateikti institucijai duomenis). Trečiajame lygyje- vartotojo tapatybė jau yra nustatoma sistemoje, jis gali pateikti užklausas, ir institucija į elektroninę užklausą atsako. Tačiau viešoji paslauga (pvz., pažyma) pristatoma neelektronine forma. Ketvirtasis lygis– visiškas interaktyvumas, vartotojo visiškas aptarnavimas internete, vartotojas elektroniniais kanalais pateikia užklausą ir gauna galiojančią elektroninę viešąją paslaugą. Nesenai buvo išskirtas ir penktasis lygis – automatiškai panaudojant buvusią vartotojo registraciją ir duomenis apie paslaugų vartotoją, tokiu būdu nebereikia pakartotinio duomenų įvedimo (The User Challenge Beanchmarking (2007). Svarbu paminėti, kad diegiant elektronines paslaugas, valstybės institucijoms tenka spręsti ir iškylančias problemas, kurios dažniausiai susiję su technologinėmis, finansinėmis ir žinių kliūtimis. Kaip aprašo autoriai M. Kiškis M., ir T. Limba ,,pirmojo ir antrojo lygio paslaugos gali būti sukurtos per gana trumpą laiką ir už palyginti nedidelę kainą. Pereinant į trečią lygį reikia technologinio šuolio ir papildomų lėšų. Norint teikti ketvirtojo lygio paslaugas, reikia ne tik daug lėšų ir laiko, bet ir tam tikros vartotojų kultūros bei valstybės struktūrų organizacinių pokyčių. Ketvirtam lygmeniui įgyvendinti reikalingos patikimos asmens identifikavimo sistemos, o perėjimas į penktąjį lygį labiau siejamas su naujais veiklos organizavimo būdais“. Taigi kiekviena ES šalies narė yra nori pasiekti ir išlaikyti kuo aukštesnį e. valdžios išsivystymo lygį. Pagal paskutinius duomenis Europos Komisijos atliktame 2016 m. tyrime e- Government Benchmark 2016, buvo vertinami tokie ES šalių rodikliai: skaidrumas, e-valdžios paslaugų orientacija į vartotoją, tarpvalstybinis judumas ir įgyvendinimo priemonės. Lietuva šiame tyrime priskiriama prie pirmaujančių šalių, kuriose e-valdžios paslaugos auga sparčiausiai, o e-valdžios rodikliai lenkia Europos Sąjungos šalių vidurkį. E-valdžios paslaugų orientacija į vartotoją Lietuvoje įvertinta 84 proc. (ES vidurkis 77 proc.), skaidrumas siekia 79 proc. (ES vidurkis 55 proc.), įgyvendinimo priemonės – 76 proc. (ES vidurkis 54 proc.). Vienintelis rodiklis, į kurį Lietuva turėtų labiau atkreipti dėmesį – tai tarpvalstybinis judumas (vykimas į kitas valstybes tobulėjimui bei gerosios patirties pasidalinimas), kuris pasiekė 49 proc. (ES vidurkis 55 proc.). Džiugu, kad Lietuva priskirta progresyviai e. paslaugas teikiančių šalių grupei, apie elektroninių paslaugų naudą, efektyvumą ir skaidrumą viešajame sektoriuje apžvelgsime 1.3 dalyje. 1.3. Elektroninės paslaugos didinant valstybės institucijų veiklos veiksmingumą Valstybinės institucijos ir organizacijos perkėlusioms administravimo paslaugas į elektroninę erdvę siekiama, kad būtų įdiegtas skaidresnis valstybės valdymas, padidinta valstybės tarnautojų asmeninė kompetencija, sukurta atskaitomybės sistema ir skaidri sprendimų priėmimo tvarka (Dzemydienė, D, Naujikienė R., ir kt.,(2016). Piliečiai ir verslas norėdami sumažinti administracinę naštą naudojasi viešosiomis e. paslaugomis, kurios gali būti pasiekiamos iš bet kurios vietos naudojantis įvairiais informaciniais įtaisais, teikimas turi būti reglamentuojamas teisės aktais.Galime išskirti šiuos pagrindinius viešųjų elektroninių paslaugų bruožus: • teikia valstybės ar savivaldybių įsteigtos specialios įstaigos bei organizacijos arba privatūs asmenys; • šios paslaugos gavėjais ir naudotojais yra gyventojai, verslo subjektai bei vyriausybė (t.y. valstybės ir savivaldybių institucijos, pareigūnai ir pan.); • teikiamu yra siekiama tenkinti viešuosius interesus bei padėti įgyvendinti žmogaus teises. • gali būti teikiamos už užmokestį arba nemokamai. tačiau visais atvejais tai neturi būti veikla kuria siekiama pelno; • apima visą bendravimo procesą (pvz. paklausimą ir atsakymą į jį, įvairių dokumentų pildymą ir pateikimą); • yra teikiamos paslaugų gavėjo buvimo vietoje skaitmeniniu pavidalu, nuotoliniu būdu. Svarbiausia priežastis, dėl kurios viešojo sektoriaus srityje reikalingos naujos inovacijos ir informacinės technologijos, yra ta, kad gyventojai ir verslo subjektai iš valdžios įstaigų reikalauja daugiau lankstumo, atvirumo, ir bendradarbiavimo teikiant viešąsias ir administracines paslaugas, todėl, siekdami būti atviri, lankstūs ir bendradarbiaujantys su visuomene, e. valdžią naudoja siekdami padidinti savo veiksmingumą ir efektyvumą (Petrauskas R., 2001). Valstybės ir savivaldos institucijoms svarbu ne tik formuoti teigiamą įvaizdį, bet ir skatinti piliečius bendradarbiauti kuriant vartotojų lūkesčius ir poreikius tenkinančias viešąsias paslaugas. Lietuvoje prie Vidaus reikalų ministerijoje buvo paskirtas atskiras padalinys - Informacinės politikos departamentas., kuris yra atsakingas už elektroninės valdžios įgyvendinimą, elektroninės valdžios projektų valdymą ir elektroninių viešųjų paslaugų teikimo visuomenei priežiūrą. Bendra e. valdžios pažanga įgyvendinant šalims veiksmų programas yra vertinama taikant įvairius metodus ir vertinimo būdus: lyginamąją analizę, viešųjų duomenų studijas, patirties studijas, individualiosios veiklos vertinimą, duomenų bei vartotojų lūkesčių analizę ir kt. Vieną iš įdomesnių tyrimų atliko Belgijos mokslininkai, jie nagrinėjo piliečių viešųjų e. paslaugų lūkesčių vertinimą(Verdegem, Hautteete, 2007). Atliktas tyrimas leido nustatyti skatinamuosius ir kliūčių veiksnius, su kuriais klientai (vartotojai)susiduria naudodamiesi viešosiomis e. paslaugomis (2 pav.). VEIKSNIAI, DARANTYS ĮTAKĄ E. PASLAUGŲ VARTOTOJAMS SKATINAMIEJI KLIŪTYS 1. Informacinės naštos sumažinimas 2. Pinigų ir laiko taupymas 3. Geresnis prieinamumas 4. Patogumas 5. Skaidrumas 6. Lankstumas 7. Paslaugų naujumas 8. Greitas naudojimasis 1. Prasta techninė įranga 2. Įgūdžių stoka 3. Sudėtingas naudojimas 4. Viešųjų e. paslaugų neintegruotumas 5. Baimė dėl privačių duomenų paviešinimo 6. Konfidencialumo stoka 7. Intereso stoka 8. Skaitmeninės atskirties ir prisijungimo problemos 3. pav.E. paslaugų vartotojams aktualūs veiksniai Šis tyrimas atliktas beveik prieš dešimtmetį, bet manoma, kad veiksniai įtakojantys vartotoją naudotis ar nesinaudoti e. paslaugomis nepakito, nes naudotojas nori, kad teikiamos paslaugos būtų efektyvios, naudingos, patogesnės. Galime teigti, kad viešųjų paslaugų teikimas yra naudingas pačioms valstybinėms institucijoms: dažniausiai tai siejama su paslaugos teikimo operatyvumo padidėjimu, klientų pasitenkinimo augimu ir sumažėjusiu personalo apkrovimu. 1.4. Migracijos paslaugų administravimas įgyvendinant elektroninės valdžios koncepciją Migracijos politika itin aktuali tapo pastarąjį dešimtmetį, nors pati migracija nėra naujas reiškinys: šis procesas visuomenėje egzistavo nuo seniausių laikų. Migracija – tai sudėtingas, sunkiai apibrėžiamas bei išmatuojamas procesas (Naulickaitė, Melnikas (2015). Šis reiškinys šių dienų visuomenėje pasižymi daugialypiškumu ir dinamiškumu tam, kad galėtume suvokti, kas yra migracijos politika, pirmiausia būtina apibrėžti pačią „migracijos” sampratą (1 lentelė). 2 lentelė Migracijos sąvokos apibūdinimas įvairiuose šaltiniuose Apibūdinimas Autorius Migracija reiškia asmenų arba žmonių grupės judėjimą iš vienos vietos į kitą dėl priežasčių, svyruojančių nuo socialinių, politinių ir ekonominių iki tokių kaip turizmas ir poilsis. Adegboyega Migracija- tai žmonių gyvenamosios vietos pakeitimas, kurio pagrindinis rezultatas yra gyventojų skaičiaus ir struktūros pokyčiai tiek šalyje, iš kurios išvykstama tiek šalyje į kurią atvykstama. Brazauskienė, B., Kazlauskienė, G. Migracija – tai ilgalaikis nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimas, dėl kurio keičiasi tiek gyventojų skaičius, tiek jų struktūra išvykimo ir atvykimo vietovėse. Kasnauskienė, G. Migracija gali būti apibrėžiama kaip trumpalaikis ar ilgalaikis, vidinis ar tarptautinis asmenų arba jų grupių persikėlimas iš vienos vietos į kitą dėl įvairių priežasčių, svyruojančių nuo geresnių lūkesčių rasti darbą iki persekiojimo. Bonasia, M., Napolitano, O. Migracija apibūdinama remiantis laisvu žmonių judėjimu iš vienos šalies į kitą. Pabrėžiama, kad migracija yra dviejų formų: imigracija (žmonės atvyksta į šalį turėdami tikslą joje įsikurti) ir emigracija (asmenys išvyksta iš tėvynės siekdami įsikurti kitoje šalyje). Beržinskienė, D., Kairienė, S., Virbickaitė, R. Ekonominė migracija apibūdinama kaip išvykimas iš Lietuvos turint tikslą įsikurti užsienio valstybėje (t. y. ekonominė emigracija) ar atvykimas iš užsienio valstybės turint tikslą įsikurti Lietuvoje (t. y. ekonominė imigracija), siekiant geresnės gyvenimo kokybės, didesnio darbo užmokesčio, geresnių darbo sąlygų. Lietuvos Respublikos ekonominės migracijos reguliavimo strategija Migracija- asmenų judėjimas į naują teritoriją arba šalį, siekiant rasti darbą ar geresnių gyvenimo sąlygų. Oxford Dictionaries Šaltinis: sudaryta autorės Sąvoką „politika“- dažniausiai suprantame kaip valstybės valdymas. Politika gali būti apibrėžiama kaip būdas, kuriuo mes suprantame ir tvarkome savo socialinius reikalus. Politika yra ir veikla, kuri yra susijusi su žmonių materialiniais ir socialiniais santykiais. J. Money (2009) migracijos politiką apibrėžia kaip susidedančią iš dviejų komponentų –imigracijos kontrolės ir imigrantų integracijos. Taip pat mąsto ir šį teiginį patvirtina Žibas ir Platačiūtė (2009), jie sutaria, kad „migracijos politikos kūrimo ir įgyvendinimo procesą sudaro du pagrindiniai aspektai: imigracijos reguliavimas (imigrantų atranka, jų priėmimo taisyklės, neteisėtos imigracijos kontrolė ir kt.) ir politika, reglamentuojanti imigrantams suteikiamas sąlygas (užimtumo ir būsto prieinamumas, galimybė siekti išsilavinimo ir kt.)“. Europos migracijos tinklo sudarytame žodyne (2012) imigracija apibrėžiama kaip „atvykimas į šalį, ketinant apsigyventi naujoje gyvenamojoje vietoje nuolat arba ne trumpiau kaip 12 mėn.“. Galime apibendrinti, kad gyventojų migracija (lot. migratio – keliavimas) – tai žmonių judėjimas iš vienos gyvenamosios vietos į kitą, kuris pagal trukmę būna negrįžtamas, laikinas arba sezoninis. Taip pat galime išskirti šias migracijos formas: emigracija (išvykimas), imigracija (atvykimas) ir permigracija (tranzitinis keliavimas). Pasak Janušausko (2009), gyventojų migracija (teritorinis mobilumas) į įvairius tipus pirmiausia skirstoma pagal persikėlimo trukmę: ilgalaikė, pastovi (long-term, permanent), trumpalaikė, laikina (short-term, temporaly), sezoninė, turistinė ir pan. Pagal legalumą migracija gali būti skirstoma į oficialią/legalią/reguliarią (oficial/legal/orderly), nelegalią/nedeklaruotą (irregular/undeclared). Pagal persikėlimo kryptį/vietą – į vidinę, išorinę/tarptautinę, lokalią. Pagal migracijos pobūdį/motyvus – darbo, mokymosi, šeiminę (šeimų susijungimas). Pagal migrantų kvalifikacijos išsaugojimą – „protų nutekėjimo“ (brain drain), „protų praradimo/švaistymo“ (brain waste), „rankų nutekėjimo“. Pagal apsisprendimo savarankiškumą – savanorišką (voluntary), priverstinę (forced), deportaciją/prievartinę (deportation/forcible). 4 pav. Migracijos tipai Šaltinis: Janušauskas Europos migracijos tinklo Lietuvos informacijos centras išskiria šias pagrindinės Lietuvos įstaigas, formuojančias ir įgyvendinančias migracijos politiką: • Vidaus reikalų ministerija (VRM) yra pagrindinė įstaiga, užsiimanti migracijos politikos formavimu ir įgyvendinimo priežiūra. VRM per savo administracijos padalinį – Viešojo saugumo politikos departamentą – formuoja valstybės politiką migracijos (išskyrus ekonominę migraciją) srityje, organizuoja, kontroliuoja ir koordinuoja jos įgyvendinimą, užtikrina valstybės politikos įgyvendinimą vizų srityje. Be to, VRM administruoja išorės sienų fondą ir Europos grąžinimo fondą pagal ES Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą (LR Vidaus reikalų ministerijos informacija). • Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos yra pagrindinė centrinė įstaiga, įgyvendinanti valstybės politiką migracijos (išskyrus ekonominę migraciją) srityje. MD užsiima vizų, imigracijos, prieglobsčio, pilietybės klausimais, išduoda leidimus gyventi, užsieniečių kelionės dokumentus, priima sprendimus išsiųsti arba grąžinti užsieniečius, uždrausti jiems atvykti į Lietuvą, kontroliuoja užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvoje, analizuoja nelegalios migracijos priežastis. Šios institucijos strateginis tikslas yra: užtikrinti Europos Sąjungos reikalavimus atitinkantį migracijos procesų, susijusių su užsieniečių teisine padėtimi, prieglobsčio suteikimu, asmens dokumentų išdavimu, valdymo lygį, spręsti Lietuvos Respublikos pilietybės klausimus. Pagrindinis Migracijos departamento veiklos tikslas yra numatytas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos nuostatuose, kuriuose taip pat yra aprašytos įstaigos funkcijos, teisės ir Migracijos departamento struktūrą sudaro 6 skyriai (Imigracijos reikalų, Pilietybės reikalų, Prieglobsčio reikalų, Užsieniečių reikalų, Bendrųjų reikalų, Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo). MD teritorinių padalinių neturi, tačiau metodiškai kuruoja migracijos tarnybas. • Teritorinių policijos įstaigų viešosios policijos migracijos valdyba, skyriai, poskyriai ir grupės (migracijos tarnybos) yra pagrindinės teritorinės įstaigos, sprendžiančios su migracija (išskyrus ekonominę migraciją) susijusius klausimus. Migracijos tarnybos priima asmenų prašymus išduoti jiems leidimus gyventi, kelionės dokumentus, tam tikrais atvejais – vizas, priima prašymus suteikti prieglobstį, Lietuvos Respublikos pilietybę, tam tikrais atvejais priima sprendimus išduoti leidimus gyventi, tvirtina kvietimus užsieniečiams atvykti į Lietuvą, kontroliuoja užsieniečių teisėtą buvimą, užsiima nelegalios migracijos prevencija, priima sprendimus įpareigoti užsieniečius išvykti iš Lietuvos, surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, sulaiko neteisėtai esančius užsieniečius ( Migracijos departamento prie LR VRM informacija). • Migracijos tarnybų veiklą kontroliuoja ir koordinuoja Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Migracijos klausimus kuruoja Viešosios policijos valdybos Migracijos poskyris. • Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (VSAT) saugo valstybės sieną ir užsiima neteisėtos migracijos kontrole. • Asmens dokumentų išrašymo centras prie Vidaus reikalų ministerijos išrašo leidimus gyventi ir kelionės dokumentus užsieniečiams, asmens tapatybės korteles ir pasus Lietuvos piliečiams. • Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (URC) yra įstaiga, kurioje laikomi sulaikyti užsieniečiai ir apgyvendinami prieglobsčio prašytojai. • Lietuvos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos išduoda vizas, priima dokumentus dėl leidimų gyventi išdavimo, pilietybės, legalizuoja dokumentus ir kontroliuoja jos. Taip pat yra ir kitos institucijos, kurios padeda įgyvendinti migracijos politiką: Pabėgėlių priėmimo centras; Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (LDB); Gyventojų registro tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos ir kt. Migracijos klausimais užsiima ir nevyriausybinės organizacijos. Visos šios institucijos įgyvendina migracijos politiką per savo veiklą, bei strateginius dokumentus. Gaila, bet Lietuvoje nėra vieno dokumento, kuriame būtų nuosekliai išdėstyta Lietuvos politika migracijos, prieglobsčio ir kitais su asmenų judėjimu susijusiais klausimais. Galime teigti, kad Lietuvos migracijos politika yra orientuota į ES politikos srityje paramą ir tinkamą ES ir Šengeno sutarties reikalavimų įgyvendinimą. Apžvelgus bendrąjį šalies ir migracijos sektoriaus plėtros planavimą, galima nurodyti šias pagrindines planavimo dokumentų rūšis: strategiją, nacionalinę programą, įstatymus, migracijos politikos gaires ir priemonių planą (kuris dažniausiai sudaromas strategijai ar programai įgyvendinti). Dažnai planavimo dokumentai neatitinka valstybės finansinių galimybių, juose nepaisoma biudžeto rengimo proceso. Lietuvos Respublikos Vyriausybės šešioliktoje 2012-2016 metų programoje yra labai minimaliai užsiminta apie migracijos politikos veiklos sritį ir planuojamus šios veiklos prioritetus ir įgyvendinimo priemones. Lietuvoje yra gausu ilgalaikių strategijų, kuriuose yra paminėta migracijos politikos perspektyvos. Šios ilgalaikės strategijos buvo pradėtos kurti Lietuvai oficialiai pareiškus norą integruotis į Europos Sąjungos ir jos struktūras, pagal paskirtį ilgalaikės strategijos turėtų tapti svarbiausiuoju planavimo dokumentu, kuris padėtų suderinti tarpusavyje ir integruotų valstybės bendrąsias ir šakines strategijas. Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ numatyta valstybės vizija (Lietuva – sumani šalis, kurioje gera gyventi ir dirbti) ir raidos prioritetai bei jų įgyvendinimo kryptys iki 2030 metų, taipogi išskirtas dėmesys pažangos sritims – sumaniai visuomenei, ekonomikai ir valdymui. Migracijos politikos problemos. Kaip pagrindines migracijos politikos problemas galime įvardinti: • emigravusių iš Lietuvos susigrąžinimą; • imigrantų (užsieniečių) kontrolė ir integracija Lietuvoje. Emigravusių iš Lietuvos asmenų susigrąžinimas. Lietuvos piliečių emigracija pastaruoju metu yra įvardijama įvairiai – kaip viena didžiausių nekarinių grėsmių, iššūkių, kurį savo šaliai pateikia jos visuomenės nariai, traktuojama kaip viena didžiausių pastarųjų dešimtmečių problemų. Ekspertai vis garsiau kalba apie emigracijos keliamą grėsmę. Europos Sąjungos statistikos biuras “Eurostat” prognozuoja, kad 2060 m. pradžioje Lietuvoje gyvens 2 547,7 tūkst. žmonių. Manytina, kad daugumą šalies gyventojų sudarys pagyvenę žmonės. Migraciją suprantama kaip indėlis į nacionalinę inovacijų sistemą: jauni asmenys, atvykę į šalį, susaistomi (labiau nei vyresnio amžiaus darbuotojai) su šalies instituciniu, organizaciniu, įstatymų bei politiniu ir kultūriniu kontekstu, todėl ir jų indėlis į inovacijų infrastruktūrą būna didesnis. Pastaraisiais metais dažnai bandoma ieškoti piliečių išvykimo priežasčių, įvardijami migraciją įtakojantys veiksniai. Dažnai tyrimų autoriai akcentuoja, kad emigraciją pirmiausia lemia ekonominiai veiksniai: nevienodi ekonominio išsivystymo lygiai tarp Lietuvos ir užsienio šalių, šalių gyvenimo lygio skirtumai, darbo užmokesčio (pajamų) dydžio skirtumai, užimtumas ir nedarbo lygis šalyse, tačiau svarbu ne tik ekonominiai migracijos motyvai. Formuojant migracijos politiką, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį, kad emigracijos mažinimas ir reemigracijos (grįžimo į tėvynę iš emigracijos) skatinimas negali būti atskirtas nuo socialinės-ekonominės plėtros. Antra, migracijos politikos priemonės turi būti kompleksinės ir vykdomos įvairiais lygiais: tarptautiniu, šalies (rajono), šeimos (namų ūkio). Trečia, migracijos politikos efektas nėra greitas, realių rezultatų dažniausiai galima tikėtis tik po kelių metų (Adomėnas (2006). Lietuvos gyventojų migracijos problema nors šių dienų tendencijai yra mažėjanti, bet vis dėlto reikia pripažinti, kad per pastaruosius metus jis įgavo gana didelį pagreitį, todėl būtina analizuoti kokiomis priemonėmis galėtume sustabdyti emigracijos procesą. Pagrindinis dokumentas, kuriuo remiasi migracijos sritis šiuo metu yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. patvirtintos Lietuvos migracijos politikos gaires, kuriose siekdama nustatyti Lietuvos migracijos politikos tikslus, principus ir kryptis ir užtikrinti tinkamą migracijos procesų valdymą. Vienas iš Lietuvos migracijos politikos tikslų, šiame dokumente yra: siekti, kad palaipsniui mažėtų emigracija ir didėtų grįžtamoji migracija. Šiose gairėse pabrėžiama būtinybė valstybės priemones nukreipti į giluminių socialinių ir ekonominių emigracijos priežasčių šalinimą, ypač jaunimo nedarbą, sudaryti sąlygas visą informaciją ir praktinę pagalbą visais su grįžimu susijusiais klausimais gauti vieno langelio principu. Akivaizdu, kad į tėvynę grįžtantiesiems gyventojams turi būti sudarytos galimybės integruotis į darbo rinką, įgyvendinti užsienio lietuvius telkiantys ir jų ryšį su Lietuva išlaikantys projektai. Be emigracijos, dokumente siūlomi principai kitų su migracija susijusių problemų sprendimui. Siūloma sudaryti geresnes sąlygas labai konkrečių sričių, aukštos kvalifikacijos specialistams įsidarbinti Lietuvoje, nustatyti palankesnes atvykimo sąlygas, suprastinti ir palengvinti administracines procedūras išduodant leidimus dirbti ir gyventi Lietuvoje lietuvių kilmės užsieniečiams, ES piliečiams, atvykstantiems studentams ir investuotojams. Darbuotojus iš trečiųjų šalių siūloma pasitelkti tik tada, kai nėra galimybės įdarbinti šalies gyventojų ar grįžtančių emigrantų. Vis dėlto Lietuvos migracijos politika skatinimo grįžti požiūriu ligi šiol nebuvo pakankamai veiksminga, skirta per mažai dėmesio išvykusių lietuvių emigrantų susigrąžinimui, gaila bet nėra šiuo metu parengti konkretūs gairių įgyvendinimo priemonių planai. Lietuvos inovacijų 2010–2020 metų strategijoje akcentuojama verslo ir mokslo sąveika, užsienio investicijų svarba, tačiau migracijos aspektas joje irgi neminimas. Strategijoje „Globali Lietuva“ akcentuojamas siekis, kad Lietuvos emigrantai prisidėtų prie Lietuvos ekonomikos ir investicijų skatinimo, norima, kad užsienio lietuvių verslo įmonės bendradarbiautų su Lietuvos verslais. Strategijoje atsispindi požiūris, kad būtų geriau, jei į Lietuvą grįžtų ir čia dirbtų ar verslą kurtų lietuviai emigrantai, o ne atvykėliai iš trečiųjų šalių ( A., Sipavičienė., M., Jeršovas ir kt., (2015). Imigrantų (užsieniečių) kontrolė ir integracija Lietuvoje. Migracijos politikos kūrimo ir įgyvendinimo procesą sudaro du pagrindiniai aspektai: imigracijos reguliavimas (imigrantų atranka, jų priėmimo taisyklės, kt.) ir imigrantų politika, reglamentuojanti imigrantams suteikiamas sąlygas (užimtumo ir būsto prieinamumas, galimybė siekti išsilavinimo, kt.)(Hammar., T. 1985). Lietuva yra pilnavertė Europos sąjungos narė, kurios sienos kartu sudaro dalį ir ES išorinės sienos. Dėl šios priežasties Lietuvos imigracijos politika tampa neatskiriama ES prieglobsčio ir imigracijos politikos dalimi, todėl integracijų procesų vykdymas ir įgyvendinimas yra atsižvelgiant į nustatytus prioritetus. Anot Leveckytės ir Junevičiaus (2014 ) pastaruoju metu ES vis daugiau dėmesio teikia imigracijai iš trečiųjų valstybių. Siekiant kompensuoti darbingo amžiaus europiečių trūkumą ir išlaikyti ekonominį Europos valstybių pajėgumą, šios migrantų grupės pritraukimas itin aktualus. Remiantis nesenai paskelbtais 2015 m. visose 28 Europos Sąjungos valstybėse atliktos „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, galime teigti, kad mažiausiu prioritetu tiek Lietuvos, tiek visos ES gyventojai laiko – bendrą ES migracijos politiką (tam pritarė tik 67 proc. Lietuvos respondentų). Apklausos rezultatai rodo, kad dauguma ES piliečių gana teigiamai vertina imigraciją iš kitų ES šalių ir gerokai mažiau teigiamai- imigracija iš trečiųjų šalių. Autorės nuomone tokiai nuomonei susiformuoti turėjo įtakos pabėgėlių tema. Užsieniečiai į Lietuvą atvyksta mokytis, dirbti, ieškoti prieglobsčio ar kitais tikslais. Teisė gyventi Lietuvoje jiems suteikiama išduodant leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. 2012–2014 m. užsieniečiams buvo išduota per 45 tūkst. leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Migracijos departamento informacija). Taip pat 2012–2014 m. gauti 1524 prašymai suteikti prieglobstį Lietuvoje. Prieglobstis suteiktas trečdaliui prašiusių užsieniečių. Prieglobsčio prašytojai apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre, Pabėgėlių priėmimo centre, taip pat tam tikrais atvejais jie gali gyventi jų pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Visi šie užsieniečiai turi pritapti mūsų aplinkoje, kultūroje, socialiniame gyvenime, jie turi – integruotis. Integracijos politika – viena iš prioritetinių imigracijos politikos krypčių; sudaryti sąlygas užsieniečių integracijai, kuri traktuojama dviem principais: 1) integravimo 2) perspektyvumo (Migracijos politikos garės (2014). Imigracijos politiką formuoja ir jos įgyvendinimą organizuoja penkios ministerijos. Vidaus reikalų ministerija atsakinga už migracijos politikos (išskyrus ekonominę) formavimą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – už darbo politikos sritį, užsieniečių socialinę integraciją, Švietimo ir mokslo ministerija – už užsieniečių mokymosi, studijų koordinavimą, užsieniečių dėstytojų ir tyrėjų darbą mokslo ir studijų institucijose, Užsienio reikalų ministerija – už vizų politikos sritį, Ūkio ministerija – už ūkio politikos formavimą, žmogiškųjų išteklių paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje analizę, profesijų klasifikatoriaus rengimą ir tvarkymą, profesinių kvalifikacijų, įgytų užsienyje, pripažinimą Lietuvoje. Imigracijos politiką, siekiant Lietuvos migracijos politikos gairėse nustatytų tikslų, įgyvendina ministerijų valdymo srityse veikiančios įstaigos taip pat dalyvauja kitos institucijos, nevyriausybinės organizacijos (Valstybės kontrolės informacija (2015). Užsieniečių integracija – tai abipusis užsieniečių ir priimančiosios visuomenės adaptacijos procesas, užtikrinantis užsieniečių teises ir lygias galimybes dalyvauti kuriant ir naudotis valstybės ir visuomenės ištekliais darbo rinkoje, švietimo, sveikatos priežiūros, būsto ir socialinių paslaugų srityse. Užsieniečių integraciją sudaro integracija į darbo rinką, švietimo, apgyvendinimo, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų sektorius bei socialinė integracija kuriant ir stiprinant užsieniečių socialinius ryšius su priimančios valstybės institucijomis ir visuomene (Projektas „Trečiųjų šalių piliečių integracijos strateginis dokumentas“ pagal Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai metinę 2013 m. programą). Migracijos politikai ir užsieniečių integracijos srityje turi (-ėjo) įtakos ši teisinė bazė: Strategijos: • Valstybės ilgalaikės raidos strategija (2002); • Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ (2012); • Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 m. ilgalaikė strategija (2007); • Nacionalinė darnaus vystymosi strategija (2011); • Nacionalinė demografinės (gyventojų) politikos strategija (2014); • Ekonominės migracijos reguliavimo strategija (2010); • Lietuvos migracijos politikos gairės (2014); • Lietuvos imigracijos politikos gairės (2008) ir kt. Teisės aktai: • Europos imigracijos ir prieglobsčio paktas (2008); • Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (2016) yra pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis migrantų socialinę integraciją bei adaptaciją Lietuvos visuomenėje. • Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymas (2015). • Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatymas ir kt. įst. • Užsieniečių integracijos veiksmų planas (2014) ir kt. • Pagrindinis strateginis dokumentas, kuriame užsiminama apie imigrantų integraciją Lietuvoje – Migracijos politiko gairės. Gairėse dėmesys skirtas užsieniečių integracijai į visuomenę, migracijos kontrolės priemonėms, pabrėžiama būtinybė Lietuvai labiau įsitraukti į ES migracijos politikos formavimą, taip pat būtina sudaryti sąlygas užsieniečių integracijai, jog būtų pasinaudota imigracijos teikiama nauda, kai užsieniečiai veiksmingai prisidėtų prie valstybės stiprinimo, dalyvaudami jos ekonominiame, socialiniame ir kultūriniame gyvenime. Tačiau dokumente pabrėžiama, kad migracijos politika privalo būti atspari ir užkirsti kelią piktnaudžiauti bei sukčiauti Lietuvos migracijos sistema bei procedūromis (užkirsti kelią neteisėtai migracijai iš trečiųjų šalių). Pastebima, kad tik atvykusiems imigrantams svarbiausios paslaugos – kalbos mokymas, informacijos teikimas ir teisinės konsultacijos, o paskui jau seka integracijos procesas (kalbos mokymasis, užimtumas, būstas, socialiniai ryšiai). Inotyvumas migracijos politikoje yra labai svarbi ir reikalinga kryptis, kaip jau buvo minėta sumanus valdymas yra viena iš esminių strategijos „Lietuva 2030“ pažangos sričių. Šioje strategijoje yra išskiriami trys pagrindiniai sumanaus valdymo bruožai: atvirumas (atviras ir skatinantis dalyvauti valdymas), atsakomybė (rezultatyvus, atitinkantis visuomenės poreikius ir užtikrinantis geros kokybės paslaugas valdymas) ir kūrybingumas (kompetentinga ir priimanti kryptingus strateginius sprendimus valdžia). Būtent šie bruožai yra siektini sumanios ir inovatyvios migracijos politikoje (Lietuva 2030 (2012). Valstybės sektoriuje inovacijos yra susietos su žmogiškaisiais ištekliais: valstybės tarnautojų mokymas, darbuotojų paskatų logikos kūrimas, geras vadovavimas ir lyderystė skatina inovatyvumą. Personalo trūkumas, menka darbuotojų motyvacija, sudaro barjerus diegti inovacijas (Teminio tyrimo ataskaita 2015). Vienas iš tokių įdiegtų inovacijų yra migracijos elektroninės paslaugos, kurias aptarsime 14.1 skyrelyje. 1.4.1. Elektroninių paslaugų vaidmuo migracijos paslaugų kontekste Teikiant viešąsias paslaugas visuomenei vis labiau orientuojamasi į vartotoją, svarbu ir pačių vartotojų žinios apie tokias paslaugas, noras ir sugebėjimas jomis naudotis (E. Butkevičiene, D., Rutkauskienė 2008). Galime teigti, kad perkeliant migracijos e-paslaugas į elektroninę erdvę yra kuriamas pažangios, skaidrią veiklą vykdančios, viešąsias paslaugas teikiančios valstybinės įstaigos įvaizdis. Patraukli viešoji įstaiga ar organizacija, autorės nuomone, turi būti atvira naujovėms, turi keistis ir siūlyti naujas galimybes atsižvelgdami į klientų lūkesčius, todėl ir darbuotojai turi žengti kartu su naujomis tendencijomis. Reikėtų išskirti migracijos elektroninių paslaugų vaidmenį ir naudą migracijos politikoje: 1. Pirmiausia tai paprasta ir patogu: paslaugomis gali naudotis ir fiziniai ir juridiniai asmenys; a) paslaugos pasiekiamos 24 valandas per parą, jas galima užsakyti bet kada; b) nereikia asmeniškai vykti į migracijos įstaigas, nereikia planuoti laiko, kada tai padaryti, ar laukti klientų eilėje. Tokiu būdu taupomas laikas, pinigai, be to, tausojama gamta- sunaudojama mažiau popieriaus dokumentams, migracijos įstaigoje jų nereikia skenuoti ar spausdinti. c) informacija apie paslaugas pateikiama 3 kalbomis (lietuvių, anglų ir rusų); d) taupomas laikas ir pinigai, mažina administracinę naštą darbuotojams. 2. E. migracijos paslaugų nauda, kurią reikia įžvelgti, tai yra skaidresnis ir patogesnis paslaugų teikimo procesas. Rengiamų prašymų formos tam tikri laukai užpildomi automatiniu būdu, parodomos klaidos, todėl mažesnė paslaugos užsakymo formos pildymo klaidų tikimybė, be to, nurodoma, kokius dokumentus būtina pateikti. Tai patogu klientui, nes paslaugos užsakymas yra paprastas ir jis gali stebėti paslaugos teikimo būseną bei numanyti, kada ši paslauga bus suteikta. 3. Kita paslaugų internetinėje erdvėje nauda saugumas, nors daugelis respondentų nesutinka su šia nuomone, bet vis dėlto yra mažesnė tikimybė, kad popieriniai dokumentai gali būti pamesti, „pradanginti“, suklastoti, nes juk viešuosiuose registruose skelbiama informacija yra oficiali ir saugi. Be to, kaip naudą galėtume priskirti ir teigti, kad el. paslaugos yra viena iš korupcijos prevencijos priemonių – visas procesas vyksta internetu, todėl mažesnė tikimybė susidurti su korupcijos apraiškomis. Viešojo sektoriaus trūkumas: Lietuvoje lėšų trūkumas yra viena iš didžiausių problemų, užkertančių kelią inovatyvaus viešojo sektoriaus sukūrimui. Teikiamų paslaugų pagrindas yra skaidrumas, efektyviau ir kokybiškiau teikti visuomenei, verslo subjektams ir administracijai paslaugas bei informaciją, pasinaudojant informacijos technologijų teikiamomis galimybėmis. Taigi būtų galima išskirti du svarbius šio tikslo aspektus: sprendimų skaidrumas ir geresnės elektroninės paslaugos. Paslaugų, kuriomis pasinaudoti tekdavo keliauti į konkrečią įstaigą, užpildyti daugybę popierinių formų, lieka vis mažiau – visa tai keičia elektroninės sistemos. Migracija yra viena iš tų sričių, kurios teikia tik labai mažą dalį elektroninių paslaugų, tačiau situaciją bando keisti migracija.lt elektroninių paslaugų portalas (toliau -EPIS portalas). Jame siekiama suteikti visą paslaugų paketą gyventojams, kad nereikėtų išeiti iš namų, o apie migracijos elektroninių paslaugų teikimo galimybes aptarsime sekančiame skyrelyje. 1.4.2. Elektroninių migracijos paslaugų rūšys, poreikis ir nauda vartotojams Internetas ir jo galimybės palengvina kasdienes užduotis – paprasčiau sumokėti už paslaugas, užsakyti pirkinius į namus ar išvengti eilių viešosiose įstaigose. Technologiniai sprendimai lengvina ne tik gyventojų, bet ir darbuotojų kasdienes užduotis. Pagal statistikos duomenis Lietuvoje daugiau nei 86 proc. verslo subjektų naudojasi elektroniniu parašu, nes interneto naudojimo pažanga skatina Lietuvą ir visą Europą greičiau pritaikyti inovatyvius sprendimus viešosioms įstaigoms. Siekiant neatsilikti nuo naujovių ir tendencijų, bei skatinant viešojo sektoriaus (migracijos) tarptautiškumą, migracijos viešosios paslaugos yra perkeltos į elektroninę erdvę (pav. 4). Migracija yra viena iš tų sričių, kuri teikia mažą dalį elektroninių paslaugų, nes vis dėlto užsakyti ir pakeisti asmens dokumentą elektroniniu būdu yra neįmanoma, nes specialistams reikalinga asmens atpažinimo ir identifikavimo procedūros (pirštų atspaudų, parašo ir atvaizdo- biometrinių duomenų surinkimas). Vis dėlto Epis- tai viešųjų paslaugų, susijusių su asmens ir kitų dokumentų išdavimu, konsultavimu, teikimu Lietuvos Respublikos piliečiams užsieniečiams informacinė sistema (https://epis.vrm.lt). 4 pav. Migracijos internetinis puslapis Migracijos departamento svetainėje adresu www.migracija.lt yra teikiamas elektroninis konsultavimas t. y. 24 valandas per parą galima pateikti klausimus, susijusius su Lietuvos Respublikos pilietybe, asmens dokumentais ir užsieniečių teisine padėtimi Lietuvoje. Elektroninis konsultantas pateiks atsakymą į kliento pateiktą klausimą, atsakymai sugeneruojami iš “raktinių” žodžių pateiktų klausime. Interneto puslapyje yra sukurti personažai turintys moterišką ir vyrišką išvaizdas (Ieva ir Martynas), naudotojas gali pasirinkti, su kuriuo iš personažų nori bendrauti. Šios teuikiamos paslaugos privalumai: • el. konsultacijos teikiamos 24 val. per parą; • el. konsultantai bendrauja lietuvių, anglų ir rusų kalbomis; • el. konsultantai geba atpažinti kalbą, kuria buvo užduotas klausimas. Migracijos departamento neoficialiomis duomenimis, Lietuvoje 2015 m. migracijos elektroninių paslaugų naudojimosi vidurkis yra 41, 1 procentai, o 2016 m. - 47 proc. Šiaulių apskrityje 2015 m. 43, 5 proc., o 2016 m. 38,1 procentai asmenų naudojosi Epis paslaugomis. Apžvelkime šias migracijos paslaugas el. erdvėje, kurias siūlo Migracijos departamentas prie LR VRM, kuriomis galima naudotis t. y. : • elektroninio prašymo patvirtinti kvietimą pateikimas. Užpildžius elektroninį prašymą ir pridėjus reikiamų dokumentų kopijas, asmens pateiktas prašymas bus gautas ir išnagrinėtas, o kvietimas patvirtintas elektroniniu būdu. Šią migracijos paslaugą naudoja ne tik fiziniai, bet ir juridinai asmenys. Patvirtintas kvietimas patvirtina fizinio arba juridinio asmens, įsipareigojimus: pasirūpinti, kad į Lietuvos Respubliką atvykstantis užsienietis būtų tinkamai apgyvendintas (ne mažiau kaip 7 kv. metrai gyvenamojo ploto), bei prireikus padengia užsieniečio grįžimo, išsiuntimo ar grąžinimo į kilmės ar užsienio valstybę, į kurią jis turi teisę vykti, išlaidas. Pagal Epio vidinio portalo (darbuotojams) statistikos duomenis Joniškio grupė 2014 m. priėmė pakvietimų 121, iš jų: 111 paprastu būdu ( 61 fizinio asmens, 50- juridinio asmens), o elektroniniu būdu buvo pateikta 10 (6 fizinio asmens, o 4 – juridinio asmens). 2015 metais pakvietimų buvo patvirtinta 97 kvietimai, iš jų: 86 paprastu būdu ( juridinio asmens 45, fizinio asmens – 41), elektroniniu būdu dėl kvietimų patvirtinimo kreipėsi 11 asmenų (5 fiziniai ir 6 juridiniai), 2016 metais iš viso 78 asmenys pateikė prašymus dėl kvietimo 66 paprastu būdu (38 fiziniai asmenys ir 28 juridiniai), elektroninėje erdvėje prašymus pateikė 12 asmenų ( 10- fizinio asmens, 2- juridinio). Pagal šią trijų metų statistiką, galime pasidžiaugti, kad naudojimasis migracijos paslaugomis yra didėjantis, o ne mažėjantis. Taip pat galime apžvelgti per 2016 metus asmenų pateikusių kvietimų prašymų Šiaulių apskrityje skaičių (3 lentelė). 3 lentelė Šiaulių apskrities migracijos padalinių priimtų prašymų dėl kvietimų patvirtinimo Migracijos padalinio pavadinimas Pateikta paprastu būdu Pateikta elektroniniu būdu Iš viso pateikta Raseinių grupė 27 (fiziniai) 39 ( 36 fiziniai, 3 juridiniai) 66 Pakruojo grupė 35 (32 fiziniai, 3 juridiniai) 0 35 Joniškio grupė 66 (38 fiziniai, 28 juridiniai) 12 (10 fiziniai, 2 juridiniai) 78 Radviliškio grupė 64 (54 fiziniai, 10 juridiniai) 35 (fiziniai 29, 6 juridiniai) 99 Šiaulių migracijos skyrius 818 ( 479 fiziniai, 339 juridiniai) 522 ( 203 fiziniai, 319 juridiniai) 1340 Šaltinis: sudaryta autorės Toliau apžvelkime esančias migracijos paslaugas esančias elektroninėje erdvėje: • kita iš paslugų yra informacijos apie turimus dokumentus peržiūrėjimas. Asmuo gali matyti informaciją apie savo ar savo nepilnamečių vaikų turimus Lietuvos Respublikos piliečių asmens ir užsieniečiams Lietuvos Respublikoje išduodamus dokumentus: • Lietuvos Respublikos pasą; • asmens tapatybės kortelę; Užsieniečiams Lietuvos Respublikoje išduodamus dokumentus: • asmens be pilietybės kelionės dokumentą; • pabėgėlio kelionės dokumentą; • užsieniečio pasą; • leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; • Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje; • Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę; • Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo nuolat gyventi šalyje kortelę. Ši paslauga naudinga, jei naudotojas nori sužinoti galiojančių dokumentų duomenis, tačiau reikiamu metu neturi dokumento kartu su savimi. • informaciją apie dokumento galiojimo pabaigą. Klientas nurodęs nurodęs savo kontaktinius duomenis informacinėje sisitemoje Epis, (likus tam tikram dienų skaičiui iki turimo asmens dokumento galiojimo laiko pabaigos), bus apie dokumento galiojimo laiko pasibaigimą informuojamas el. paštu ir (ar) nemokama trumpąja SMS žinute. Todėl asmuo gali iš anksto pasirūpinti dokumentų keitimu be skubos ir planuodamas savo laiką. Nuo 2009 metų Lietuvos Respublikos piliečiams yra išduodamos naujo tipo asmens tapatybės kortelės, kurios, greta savo įprastinės paskirties gali būti naudojamos kaip elektroninių dokumentų pasirašymo elektroniniu parašu priemonė. Taigi asmenys migracijos įstaigoje užsisakę asmens dokumentą – asmens tapatybės kortelę, kuris yra vienas asmens tapatybę ir Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas, kartu gauna ir prisijungimo duomenis (slaptažodį) elektroninėje erdvėje. Iki 2016 m. liepos mėnesio asmens atpažinimo elektroninėje erdvėje sertifikatą galėdavo gauti tik pilnamečiai asmenys, bet pasikeitus įsakymui “Dėl asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiais ir naikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo”, į prisijungimo duomenis turi teisę nuo keturiolikos metų asmenys jei yra tėvų sutikimas. Manoma, kad migracijos padaliniai skatina klientus naudotis asmens tapatybės kortele kaip elektroninių dokumentų pasirašymo priemone ir naudotojams suteikia galimybę naudotis elektroniniu parašu. ATK gali būti naudojama asmens tapatybei elektroninėje erdvėje patvirtinti ar nustatyti, taip pat elektroniniams duomenims pasirašyti – kaip jau minėta, tai taikoma nuo 2009 m. išduodamoms asmens tapatybės kortelėms, kuriose integruotas kvalifikuotas sertifikatas (Policijos departamento prie VRM informacija). Elektroninio parašo kūrimą, tikrinimą, galiojimą, parašo naudotojų teises ir atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymas. Elektroninis dokumentas sukuriamas naudojant ATK kvalifikuotą e. parašo sertifikatą ir specialią programinę įrangą SIGNA, kuri laisvai platinama ir ją galima atsisiųsti iš sertifikavimo centro, kurio funkcijas vykdo Gyventojų registro tarnyba, prie Vidaus reikalų ministerijos puslapio www.nsc.vrm.lt. Pagal patektą paveikslėlį (žiūrėti 5 pav.) galime matyti, kaip vartotojai naudojosi suteiktomis asmens tapatybės kortelės suteiktomis prisijungimo galimybėmis. Gaila, bet per 2016 m. pusmetį tos tendencijos nėra džiugios, nes prisijungimu pasinaudojo tik 4 proc. žmonių. Manoma, kad tam turėjo įtakos konkurencija, nes įvairios mobilių tinklų operatoriai, taip pat siūlo prisijungimus į elektroninę erdvę. 5 pav. Asmens tapatybės vartojimas tapatybei atpažinti Šaltinis: Asmens dokumentų išrašymo centras Dažnai migracijos įstaigose klientai nesutinka su asmens atpažinimo elektroninėje erdvėje sertifikato taisyklėmis (t. y. jie nesutinka naudotis prisijungimo duomenimis e. erdvėje). Galime išskirti klientų atsisakymo priežastis: 1. Vartotojai nenori įsigyti papildomai skaitytuvą; 2. Ne visi vartotojai moka įsidiegti kompiuterinę programą, reikalingą elektroniniam parašui pasirašyti. 3. Nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra ribotas veiksnumas tai nelabai kur gali vaikai panaudoti šį prisijungimą. Dar viena migracijos elektroninė paslauga ir yra susieta su aprašyta paslauga, kai asmuo naudojasi asmens tapatybės kortelėje įrašytu kvalifikuotu parašu, skirtu pasirašyti elektroninius dokumentus, sertifikatus, galės užsisakyti ir informavimo apie sertifikatų galiojimo pabaigos laiką paslaugą. Sertifikatas galioja 3 metus, todėl asmuo laiku gali pratęsti sertifikatų galiojimą. • Asmuo prisjungęs prie sistemos Epis.lt gali matyti informaciją apie gaminamus dokumentus. Tai yra labai populiari paslauga sutaupanti klientų laiką ir pinigus. Užsisakę šią informavimo paslaugą, el. paštu ir (ar) nemokama trumpąja SMS žinute naudotojas informuojamas apie tai, kad asmens dokumentas jau pagamintas ir kur galite jį atsiimti (pagal patvirtintą Migracijos departamento tvarką, kuriame migracijos padalinyje užsisako dokumentus, toje įstaigoje ir atsiima pagamintus dokumentus). • Kita labai svarbi migracijos elektroninė paslauga- pranešimo pateikimas apie prarastą dokumentą. Asmeniui praradus dokumentą ir norinčiam jį užblokuoti reikia prisijungti prie Epis ir sistema pateiks iš dalies užpildytą pranešimo tekstą, reikės tik nurodyti laiką ir asmens dokumento praradimo aplinkybes. Dokumentą praradusiam asmeniui nereikės vykti į atsakingą instituciją, be to dokumentą užsiblokuoti galima ir ne Lietuvoje esantiems klientams. Paskelbus asmens dokumentą negaliojančiu, sumažės tikimybė, kad prarastu dokumentu bus neteisėtai pasinaudota. Užsisakius informavimo paslaugą, el. paštu ir (ar) nemokama trumpąja SMS žinute, asmuo bus informuotas, kad dokumentas paskelbtas negaliojančiu. Trūkumas yra toks, kad elektroninį pranešimą galima pateikti bet kuriuo paros metu, tačiau negaliojančiu dokumentas bus paskelbtas tik darbo dienomis. • sumokėti valstybės rinkliavą už teikiamas paslaugas. Atliekant mokėjimus per EPIS, naudotojams nereikia pildyti asmens duomenų ar suvesti mokėjimo informacijos. Pasirinkus norimas paslaugas, sistema pateikia iš dalies užpildytą valstybės rinkliavos mokėjimo prašymą. Apibendrinant šį skyrelį galime teigti, kad inovacijos- paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę migracijos politikoje yra būtinos, nes užtikrina viešųjų paslaugų ir viso viešojo sektoriaus veiklos kokybę, daro teigiamą įtaką viešajam sektoriui bei skleidžia naujus standartus, naujas plėtros perspektyvas 1.4.3. Elektroninių migracijos paslaugų plėtros perspektyvos Lietuvoje yra dvi pagrindinės istitucijos, kurios reguliuoja praktinius elektroninės valdžios kūrimo, įgyvendinimo ir plėtros aspektus, pirmoji institucija- Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos- užtikrina elektroninės valdžios įgyvendinimą ir plėtrą vidaus reikalų srityje bei įgyvendinanti informacinių technologijų saugos valstybės politiką. Kita institucija, kuri įgyvendina ir kordinuoja elektroninio turinio, informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros ir naujovių kūrimą ir diegimą- Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) http://ivpk.lrv.lt/ . Galime teigti, kad ši institucija dalyvauja rengiant informacinės visuomenės plėtros programą, be to įgyvendina, prižiūri bei formuoja valstybės informacinių išteklių politiką. Abi šios įstaigos numačiusios savo nuostatų tiksluose plėtoti informacines sistemas, diegti inovatyvius informacinių ryšių technologijų sprendimus, užtikrinti šių sprendimų funkcionalumą ir plėtrą Besikeičiantis pasaulis (tarptautinė konkurencija, demografiniai pokyčiai, vidaus rinka, technologijų vystymasis, ES plėtra ir kt.); didesni piliečių ir institucijų (poreikis greitai, veiksmingai ir atskaitingai teikti aukštos kokybės, į vartotoją orientuotas paslaugas); mažesni ištekliai (poreikis teikti daugiau turint mažiau išteklių,) kuriems turi įtakos lėtas ekonominis augimas, populiacijos senėjimas ir kt. priežastys skatina elektroninių paslaugų plėtrą. Elektroninė valdžia, informacinė visuomenė siekia pagerinti informacinių technologijų produktyvumą ir gyvenimo kokybę, todėl 2015-10-07 Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-416(1.5E) „Dėl metodinių dokumentų patvirtinimo“, kuris įsigaliojo 2016 m. liepos 28 d., buvo nustatytos elektroninių paslaugų plėtros prioritetų nustatymo metodika. Šioje metodikoje elektroninių paslaugų plėtros prioritetai orentuoti į šiuos principus: • reikšmingumo principas – numatoma sukurti arba modernizuoti strategiškai svarbias elektroninės paslaugas ir jas konstruoti bei teikti Europos Sąjungos arba nacionaliniu lygiu; • reikalingumo principas – numatoma sukurti arba modernizuoti elektroninių paslaugų teikimo apimtis (didinti paslaugų skaičių ir vartojimą); • kompleksiškumo principas – numatomos sukurti arba modernizuoti elektroninės paslaugas sujungti vienos ar kelių institucijų elektronines paslaugas (sudėtinės); • planuojama atsižvelgti į naudos principą – numatomos sukurti arba modernizuoti elektroninės paslaugos ir informaciniai technologiniai sprendimai bus naudingi paslaugų gavėjams ir paslaugas teikiančioms įstaigoms. Šie minėti principai numato elektroniniu būdų teikiamų paslaugų, skirtų verslui ir gyventojams, naujų paslaugų kūrimą, bei jau esančių paslaugų, perkeltų į e. erdvę tobulinimą. Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos teikia valstybės institucijoms ir įstaigoms metodinę pagalbą dėl Prioritetų nustatymo metodikos nuostatų taikymo. Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 171 „Dėl Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programos patvirtinimo“ yra numatytas tikslas, kuris yra susietas su e. valdžia ir valstybinėmis institucijomis- plėsti elektroninių paslaugų teikimą ir didinti jų prieinamumą. Kad paslaugos būtų lengvai prieinamos ir teikiamos gyventojams patogiu būdu, numatoma didinti paslaugų teikimo elektroninėmis priemonėmis galimybes – užtikrinti aukštą gyventojams svarbių paslaugų perkėlimo „gyvenimo atvejus“ į elektroninę erdvę lygį. Pagrindinės elektroninės paslaugos jau yra perkeltos į e. erdvę, bet paslaugų plėtra dar nesibaigė, kadangi Migracijos politikos gairėse (2014) yra numatyta, kad migracijos politika vadovaujasi patrauklumo principu: todėl siekiama Lietuvos migracijos procedūras padaryti patrauklesnes, mažinti naštą tiek institucijoms, tiek užsieniečiams, be to, gairių tikslas- “tobulinti migracijos procedūras t. y. diegti ir perkelti į elektroninę erdvę migracijos procedūras ir plėsti teikiamas paslaugas”. Siekiant išsamiau ir detaliau susipažinti su nagrinėjama problema, reikalinga atlikti tyrimą pasirinktoje institucijoje- Joniškio migracijos grupėje. Šioje įstaigoje bus išsamiai išanalizuota esama situacija pačių tiekėjų (ekspertų) bei vartotojų nuomonė apie teikiamas elektronines migracijos paslaugas, kokie veiksniai trukdo ir kokie skatina elektroninių paslaugų plėtrą nurodytoje institucijoje. II. ELEKTRONINIŲ MIGRACIJOS PASLAUGŲ PLĖTROS ĮGYVENDINANT ELEKTRONINĖS VALDŽIOS KONCEPCIJĄ TYRIMO METODOLOGIJA 2.1. Bendrosios tyrimo metodologinės nuostatos Kokybinių duomenų rinkimo metodai, kuriuos panaudosiu savo baigiamajame darbe yra skirstomi į tris grupes pagal tyrėjo atliekamus veiksmus (B. Bitinas, L. Rupšienė., V. Žydžiūnaitė (2008),: 1. Duomenys yra renkami klausinėjant tikslinę grupę (grupinis interviu); 2. Renkami sukurti žmonių veiklos produktai – dokumentai (dokumentų rinkimas). 2.2. Tyrimo metodai Pasak T. Kačerausko (2014) pagrindinai kokybiniai tyrimo metodai: respondentų parinkimas, interviu su jais, nuomonių rinkimas ir apibendrinimas. kokybiniai tyrimai dažniausiai nėra reprezentatyvūs griežtąja prasme, bet pateikia kur kas gilesnę bei platesnę informaciją nei kiekybiniai tyrimai. Taip pat autorius mano, jog pasirinkus šį tyrimo metodą, gauti įvairiapusę informaciją ir išsiaiškinti unikalius faktus bei galima matyti reiškinio vystymosi dinamiką. Kokybinį tyrimą rekomenduojama rinktis, kai norima atskleisti žmonių nuostatas/įsitikinimus, supratimą tam tikros tiriamos temos atžvilgiu, kas motyvuoja elgtis vienaip ar kitaip, taip pat atskleisti informantų paveikslą, išsiaiškinti poreikius (Libermanaitė, 2013). Pasirinktas tyrimui grupinis interviu metodas- tai toks metodas, kuomet labiau gilinamasi į reiškinių prigimtį, kuomet reikalingas išsamus dalyko suvokimas ir paaiškinimas. Fokusuotos grupinės diskusijos pirmiausiai pradėtos taikyti marketingo tyrimuose ir sukuria laisvesnę atmosferą nei individualus interviu, todėl žmonės labiau linkę reikšti savo nuomonę (Marshall, 1999). Kitas autorius Creswell‘o (2014), kokybinis tyrimą vertina kaip suvokimo tyrinėjimo procesą, kuris nagrinėja socialinius reiškinius ir jų keliamas problemas. Pasak L. Rupšienės (2007), kokybiniame tyrime tyrėjas pasirenka vieną arba tyrimo vienetų visumą ir siekia juos visapusiškai suprasti. 2.2.1. Dokumentų ir antrinių duomenų analizė Dokumentų analizės metodas – tai pirminių duomenų rinkimas, kai dokumentai naudojami kaip pagrindiniai informacijos šaltiniai (Tidikis, 2003). Pagal Kardelį (2005) dokumentų analizė yra vienas dažniausiai naudojamų tyrimo metodų, kuomet pagrindinis informacijos šaltinis yra įvairūs dokumentai. Šiame tyrime yra naudojami daugelis dokumentų, kurie aprašo migracijos el. paslaugų diegimo bei panaudojimo galimybes viešojoje erdvėje, tai leidžia numatyti tyrimo sritis, suvokti analizuojamos įstaigos veiklos nagrinėjamoje problematikoje ypatumus. Atitinkamuose dokumentuose skirtingais būdais yra užfiksuota ir išsaugota informacija apie faktus, todėl taikant dokumentų analizės, elektroninių paslaugų teikimo reglamentavimo analizę analizuojami įvairūs Lietuvos Respublikos teisės aktai, Europos Sąjungos direktyvos, strateginiai dokumentai, ataskaitos ir kt., kurie reglamentuoja šią sritį, todėl nubrėžia aiškias vykdymo kryptis migracijos institucijai. 2.2.2. Kokybinis tyrimas grupinio interviu metodu Tyrimui šis metodas pasirinktas kokybinis tyrimas grupinio interviu metodu, nes pasak Kardelio (2002), šis metodas yra „stengiantis suprasti subjektyvų žmogiškosios patirties pasaulį ir bandant įeiti į žmogaus vidų ir mėginant suprasti, kaip jie interpretuoja aplink jį supantį pasaulį“. Pasirinktasis metodas yra palankus, kadangi tyrėjas gali kontroliuoti pokalbį bei jį nukreipti reikiamos tematikos, susietos su specifiniais tyrimo tikslais, linkme. Apdorojant apklausos grupinės diskusijos (interviu) duomenis, taikyta kokybinė turinio (content) analizė. Kokybinė content analizė apima 4 žingsnius: daugkartinį teksto skaitymą; pagrindinių kategorijų išskyrimą remiantis „raktiniais“ žodžiais; kategorijų turinio suskirstymą į subkategorijas; kategorijų ir subkategorijų interpretavimą bei pagrindimą remiantis tekstiniais įrodymais (informantų citatomis) (V., Žydžiūnaitė 2007). 2.2. Tyrimo imties charakteristika Tyrimas yra orientuotas į Joniškio migracijos grupėje teikiamų elektroninių paslaugų teikimo situacijos analizę ir tobulinimo galimybių identifikavimą. Tyrimas buvo atliktas Joniškio mieste, buvo atlikti du grupiniai interviu, pirmojoje tikslinėje grupėje informantais buvo 6 migracijos srities specialistai - ekspertai, kurie turi pakankamai informacijos išsamesnei tiriamojo reiškinio analizei atlikti. Antrojoje tikslinėje grupėje- 6 vartotojai, kurie išsakė savo lūkesčius ir problemų aspektus migracijos elektroninių paslaugų spektre. Kaip žinoma, kokybinis tyrimas (šiuo atveju grupinis interviu) reikalauja daug laiko, o tai apriboja informantų skaičių, lyginant su kiekybiniu tyrimu. Nestandartizuoto interviu metu tyrimo ekspertams ir vartotojams buvo suteikta visiška laisvė. Prieš pradedant interviu, buvo sudaryti kuo atviresni klausimai, leidžiantys atlikti tyrimą lanksčiau. Tyrimo metu nebuvo siekiama gauti vieno tipo informacijos, darbuotojai (ekspertai) bei vartotojai migracijos elektroninėmis paslaugomis nebuvo laikomi statistiniu vienetu. Vartotojai bei ekspertai, į pateiktus klausimus atsakinėjo skirtingai, pabrėždami savo nuomones tokiu būdu tyrimui buvo surinkta informatyvių duomenų, kurie padėjo atskleisti migracijos el. paslaugų tobulinimo perspektyvas. Laikantis tyrimo etikos ir siekiant užtikrinti informantų anonimiškumą, detalesnė informacija apie kokybinio tyrimo dalyvius nėra atskleidžiama (yra žinoma tik darbo autorei), darbuotojai yra įvardinti DARB (lent. 4.1 ) ir vartotojai (lent. 4.2) yra VART. O gal priede įdėti? 4.1 lentelė Grupinio interviu darbuotojai (ekspertai) Informantas Darbo stažas Pareigos DARB 1 3 Specialistė DARB 2 24 Vyresnysis specialistas DARB 3 22 Vyresnioji specialistė DARB 4 11 Vyresnioji specialistė DARB 5 24 Viršininkė DARB 6 14 Pasų poskyrio vedėja Šaltinis: sudaryta autorės 4.2 lentelė Grupinio interviu vartotojai informantai Informantas Amžius Juridinis/fizinis asmuo VART 1 25 Fizinis VART 2 38 Juridinio asmens atstovas VART 3 63 Fizinis VART 4 51 Fizinis VART 5 32 Fizinis VART 6 28 Fizinis Šaltinis: sudaryta autorės 2.3. Tyrimo instrumento pagrindimas Interviu struktūra sudaryta iš klausimų blokų, kurie orientuoti į migracijos elektroninių paslaugų plėtrą, probleminius aspektus bei problemų sprendimų gaires. Kadangi interviu kaip diskusija, tai pateikti klausimai yra atviro tipo, siekiant gauti kuo išsamesnius tyrimo duomenis. Tyrimui naudotos dvi grupinio interviu gairės: viena jų skirta tyrime dalyvavusiems darbuotojams (1 priedas), o kita – vartotojams, grupinio interviu gairės forma pateikiama 2 priede. Sudarant gaires siekta, kad klausimai būtų aiškūs kiekvienam informantams, todėl iš pradžių buvo suformuluoti bendrieji klausimai, atsižvelgiant į tyrimo tematiką. Tyrimo metu, norint išsiaiškinti kilusius neaiškumus, buvo pateikti ir kiti papildomi klausimai, kurie į grupinio interviu gaires yra neįtraukti. Taigi, grupinio interviu struktūra ir klausimų orientacija panaši, skiriasi tik formuluotės, kurios pritaikytos vartotojams atsižvelgiant į jų poziciją dėl e. migracijos paslaugų. Toks tyrimo organizavimas leidžia palyginti darbuotojų ir vartotojų nuomones tiriamos problemos aspektais. Tyrimo struktūra pateikta penktoje lentelėje. 5 lentelė Interviu klausimyno struktūra Interviu klausimyno bloko pavadinimas Interviu tyrimo temos klausimai Klausimų kiekis 1. Bendri duomenys apie informantus 1. Pareigos 2. Darbo patirtis užimamose pareigose (metais) Nėra 2. Elektroninių migracijos paslaugų plėtros situacijos analizė 2. 1. Migracijos elektroninių paslaugų perkelimo į elektroninę erdvę vertinimas. 2.1.1. Elektroninių paslaugų įtaka tiesioginiame darbe 2.1.2. Kokie vertinimai iš vartotojų pusės? 2.2. Migracijos elektroninių paslaugų prieinamumas ir tinkamumas 2.3. Migracijos elektroninių paslaugų plėtros privalumai 5 3. Elektroninių migracijos paslaugų plėtros probleminiai aspektai 3.1. Migracijos elektroninių paslaugų plėtros problemos 3.2. Migracijos elektroninių teikiamų paslaugų kokybės ir plėtros elementai svarbiausi vartotojams 3.3. Problemos su kuriomis susiduria tiekėjai naudodamiesi e. paslaugomis 3.4. Problemos su kuriomis susiduria vartotojai naudodamiesi e. paslaugomis 3.5. Priemonės, kurias naudoja darbuotojai, kad kad klientai naudotųsi teikiamomis e-paslaugomis 5 4. Siūlymai dėl migracijos e. paslaugų tobulinimo 4. 1. Siūlymai kaip išspręsti nurodytas problemas 4.2. Siūlymai kokias naujas migracijos teikiamas paslaugas būtų galima perkelt į e. erdvę 4.3. Neišnaudotos veiklos kokybės tobulinimo galimybes gavimas - atlikus interesantų (paslaugų vartotojų) apklausą, ar tai yra vykdoma 4 Šaltinis: sudaryta autorės 2.4. Tyrimo etika Atliekant grupinius interviu, buvo laikomasi pagrindinių kokybinio tyrimo metodologinių principų, kuriuos autorius aptinka tiek lietuviškoje, tiek užsienio literatūroje mokslinėje ar mokomojoje literatūroje M. Q. Patton, (2002) , V. Žydžiūnaitė, (2007) ir kt. t.y.: Tyrimo atvirumas- grupinio interviu metu tyrėjai yra atviri naujai informacijai, geba atrasti naujus tiriamo reiškinio aspektus, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių, nebuvo identifikuoti planuojant tyrimą. Atvirumo principas sumažina tikimybę, nagrinėjamas tiriamo reiškinio aspektas liks tyrėjų nepastebėtas ir tyrimo rezultatuose apskritai neatspindėtas. Tyrimo dalyviai buvo asmeniškai supažindinami su tyrimu, jo tikslu, buvo atsakyta į jiems iškilusius klausimus – tikslumo principas. Tyrimas buvo atliekamas remiantis laisvanoriškumo principu. Tyrimui aktuali informacija gaunama per natūralų bendravimą- tyrimo komunikatyvumas. Taip pat naudojamas ir sąžiningumo principas– tyrimo duomenys pateikiami teisingi, nepakeisti ir nenuslėpti. Be to tyrimo dalyviams buvo naudinga (naudingumo principas) pasidalinti savo patirtimi, pasidalinti probleminiais aspektais ir daugeliui buvo įdomu gauti apibendrintus tyrimo rezultatus- tyrimo interpretatyvumas. Taigi, panaudojus kokybinį tyrimo metodą, gauti rezultatai bus aptariami sekančiuose skyreliuose. III. ELEKTRONINIŲ MIGRACIJOS PASLAUGŲ PLĖTROS ĮGYVENDINANT ELEKTRONINĖS VALDŽIOS KONCEPCIJĄ TYRIMO REZULTATAI 3.1. Elektroninių migracijos paslaugų plėtros situacijos analizė Siekiant išanalizuoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio grupės darbuotojų požiūrį į elektronines paslaugas, jų diegimo galimybes ir atskleisti elektroninių migracijos paslaugų plėtrą, jos įgyvendinimo probleminius aspektus, tam tikslui buvo atliktas grupinis interviu su migracijos darbuotojais. Pirmojoje tyrimo dalyje buvo sudaryta dešimt kategorijų, bei jų turinys suskirstytas į subkategorijas ( lentelė). 6 lentelė KATEGORIJOS IR SUBKATEGORIJOS Pusiau struktūruoto interviu kategorijos ir subkategorijos Kategorijos Subkategorijos 1. Migracijos paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę 1.Teigiamas 2. Neutralus 3. Neaktyvus vartotojų naudojimas paslaugomis 2. Migracijos elektroninių paslaugų prieinamumas ir tinkamumas vartotojams 1. Informacijos pakankamumas 2. Sudėtingas procesas 3. Prisijungimo galimybių neturėjimas 3. Elektroninių migracijos paslaugų plėtros privalumai 1. Patogumas klientui 2. Sumažėjo darbo krūvis darbuotojams 3. Paslaugų prieinamumas visą parą 4. Sumažėjo administracinė našta klientams 5. Paslaugos teikiamos greičiau 6. Skaidrumas 7. Saugumas 4. E. migracijos paslaugų plėtros problemos 1. Mažas vartotojų kompiuterinis raštingumas 2. Sudėtingas prisijungimas prie sistemos 3. Tinkamai neveikianti sistema 4. Visuomenės senėjimas 5. Maža migracijos e. paslaugų pasiūla 5. Prioritetiniai elektroninių teikiamų paslaugų kokybės ir plėtros elementai, į kuriuos didžiausią dėmesį atkreipia gyventojai, vertindami e-paslaugas 1. Paslaugos prieinamumas 2. Paslaugos funkcionalumas 3. Aiškiai pateikiama informacija 6. Problemos su kuriomis susiduria darbuotojai teikdami el. paslaugas internetu 1. Dauguma migracijos paslaugų negalimas perkėlimas į e. erdvę 2. Teisės aktų netobulumas 3. Migracijos grupėms suteikta mažiau įgaliojimų atlikti tam tikras funkcijas 4. Kvalifikacijos kėlimo mokymų trūkumas 5. Nėra problemų 7. Problemos su kuriomis susiduria vartotojai 1. Nepasitikėjimas e. erdve 2. Sudėtingas e. erdvėje pildymas 3. Mažas kompiuterinis raštingumas 4. Trečiųjų asmenų sutikimas 5. Anketinių duomenų netinkamas pildymas 8. Priemonės siekiant migracijos. el. paslaugų vartojimo 1. Elektroninių paslaugų viešinimas 2. Vartotojų iniciatyvos skatinimas 9. Problemų išsprendimo būdai 1. Supaprastinti asmenų pildomas anketas 2. Teikti vartotojams daugiau informacijos 3. Teisinių aktų keitimas 4. Naujų paslaugų perkėlimas į e. erdvę 5. Epis mokymai darbuotojams 10. Migracijos naujų paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę 1. Paslaugų yra pakankamai 2. Prašymų pateikimas e. erdvėje dėl mobiliosios biometrijos užsakymo į namus 3. Dauguma paslaugų perkėlimas nėra galimas 4. Paslaugos susiję su Europos Sąjungos piliečiams išduodamomis pažymomis, suteikiančiomis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje 5. Dokumentų siuntimas užsienyje gyvenantiems asmenims Šaltinis: sudaryta autorės 3.2. Elektroninių migracijos paslaugų plėtros stipriosios pusės ir probleminiai aspektai Pirmoji kategorija. Pirmąją kokybinę kategoriją migracijos paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę sudaro trys subkategorijos (žr. 6.1 lentelę): teigiamas, neutralus ir neaktyvus vartotojų naudojimas paslaugomis. Dauguma informantų išreiškė teigiamą požiūrį į migracijos paslaugų perkėlimą į elektroninę erdvę, nes kaip jie nurodė tai yra patogu ir paprasta (klientams nereikia atvykti į migracijos įstaigą ir nebereikia pildyti dokumentų). Neutralią poziciją palaikantys informantai pareikškė, kad savo darbe jokios įtakos darbo pokyčiams nėra migracijos paslaugas perkėlus į elektroninę erdvę. Taip pat ekspertai (darbuotojai) iškėlė tokią poziciją, kad migracijos paslaugų vartojimas būtų aktualus patys vartotojai turėtų jomis naudotis. 6.1 lentelė Migracijos paslaugos elektroninėje erdvėje Kategorija Subkategorija Citatos Migracijos paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę 1. Teigiamas „Naujoves vertinu teigiamai, tačiau darbas pasikeitė mažai, nes mažai asmenų naudojasi” DARB 3 „ ...vertinu teigiamai, nes sumažėjo darbo sąnaudos, paslauga suteikiama greičiau, paslaugos gavėjui nebereikia ateiti į įstaigą ” DARB 2 „Migracijos paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę yra sveikintinas“ DARB 1 “...nereikia asmeniui atvykti į migracijos įstaigą. Paprasta parašyti įgaliojimą kitam asmeniui paimti pagamintą dokumentą. Taip pat kvietimui patvirtinti, norint pakviesti atvykti svečius iš užsienio” DARB 6 2. Neutralus “Tiesioginės įtakos darbo pokyčiams nepajutau” DARB 2 “Kasdieninėje veikloje pasikeitimų labai didelių negalėčiau įvardinti” DARB 4 3. Neaktyvus vartotojų naudojimasis paslaugomis „… mūsų klientai mažai jomis naudojasi …” DARB 4 “Trūksta visos visuomenės naudojimosi elektroninėmis paslaugomis įgūdžių ir informacijos” DARB 5 Šaltinis: sudaryta autorės Antroji kategorija. Antrąją kokybinę kategoriją migracijos elektroninių paslaugų prieinamumas ir tinkamumas vartotojams sudaro trys subkategorijos (žr. 6.2 lentelę), kad teikiamos informacijos apie migracijos elektroninių paslaugų prieinamumą yra pakankamai sutaria dauguma informantų, nes šią informaciją galima rasti internete, lankstinukuose, taip pat tiesiogiai jas reklamuoja darbuotojai. Dėl teikiamų migracijos e. paslaugų tinkamumo ir prieinamumo darbuotojai išskyrė – sudėtingą prisijungimo procesą, nes jungiantis reikia identifikuoti savo asmenybę, neretai reikia ir specialaus įrenginio (skaitytuvo ar kt.) taip pat reikalinga papildomai įsidiegti programą į kompiuterį, todėl klientai dažnai neturi prisijungimo galimybių. 6.2 lentelė Migracijos elektroninių paslaugų pritaikymas klientams Kategorija Subkategorija Citatos Migracijos elektroninių paslaugų prieinamumas ir tinkamumas vartotojams 1. Informacijos yra pakankamai „Informacijos apie el. paslaugas yra pakankamai, klientams teikiame informacinius lankstinukus, nuolat aiškiname kaip jomis naudotis “ DARB 1 “... kaip naudotis e-paslaugomis nesunkiai randama internete, taip pat visada suteikiama reikalinga pagalba telefonu.“ DARB 6 “informacijos yra pakankamai ir internete, be to informuojame žodžiu, galima pasiskaityti informaciniame stende” DARB 3 „Informacija pateikiama aiški ir konkreti, vartotojai lengvai ją gali susirasti.” DARB 4 2. Sudėtingas procesas „…sudėtingesnis procesas yra prisijungimas prie elektroninių paslaugų, identifikuojant savo tapatybę, ypač naudojant asmens tapatybės kortelėje, esančius sertifikatus, kadangi reikalingas specialus įrenginys, nuskaitantis kortelės elektroninę laikmeną bei papildoma programinė įranga kompiuteryje.“ DARB 2 “…tačiau žmonėms dažnai kyla klausimų kaip naudotis.” DARB 5 3. Prisijungimo galimybių neturėjimas „ Sunkiau prieinamos tokios paslaugos vyresnio amžiaus žmonėms, kurie neturi artimų žmonių, kurie galėtų pagelbėti arba neturi prisijungimo galimybių. “ DARB 6 Šaltinis: sudaryta autorės Trečioji kategorija. Trečiąją kokybinę kategoriją elektroninių migracijos paslaugų plėtros privalumai sudaro šešios subkategorijos (žr. lentelę), viena iš subkategorijų jau minėtas patogumas klientui (galima užpildyti dokumentus namuose) bei teikiamų migracijos paslaugų prieinamumas visą parą, kitas privalumas- sumažėjęs darbo krūvis darbuotojams, todėl šie gali planuotis savo darbą laiką, be to yra sumažėjusi administracinė našta klientams (pvz. nereikia skambinti ar vykti į įstaigą norint sužinoti ar dokumentas yra pagamintas). Viešosios įstaigos/ organizacijos vykdo korupcijos prevenciją, todėl darbuotojai atkreipė dėmesį į vieną iš e. migracijos paslaugų plėtros privalumų- skaidrumą, juk viešųjų ir administracinių paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę sumažina korupcijos prielaidas (kompiuteriui nepasiūlysi kyšio už dokumentų tvarkymą ar išdavimą). Ekspertai mano, jog naudotis e. paslaugomis yra saugu, nes yra maža tikimybė, kad dokumentai pasimestų, juos klientai gali peržiūrėti bet kada prisijungę prie elektroninės erdvės. 6.3 lentelė Migracijos elektroninių paslaugų plėtros privalumai Kategorija Subkategorija Citatos Elektroninių migracijos paslaugų plėtros privalumai 1. Patogumas klientui „ Patogumas klientui (nereikia laukti eilėje, nereikia pildyti dokumentų).“ DARB 2 “…be to informuojame žodžiu, galima pasiskaityti informaciniame stende, todėl parasta naudotis” DARB 3 2. Sumažėjo darbo krūvis darbuotojams “Sumažėjo darbo krūvis darbuotojams (nebereikia duomenis perkelti į registrą)“. DARB 2 “Darbuotojai tinkamiau gali paskirstyti savo darbo laiką dienos bėgyje “ DARB 5 3. Paslaugų prieinamumas visą parą „ Klientas neišeidamas iš namų gauna visą reikiamą informaciją apie migracijos paslaugas“ DARB 1 “…užtikrina paslaugos prieinamumą visą parą, nereikia derinti laiko” DARB 3 4. Sumažėjo administracinė našta klientams „ vartotojams mažėja eilės, nes daliai klientų darbo metu reikalinga tiesiog informacija apie tam tikras migracijos paslaugas ” DARB 1 “...nereikia pildyti ranka įvairių prašymų ir pranešimų, taupome popierių”.DARB 6 “…nebereikia vykti į migracijos įstaigas ir laukti eilėse, duomenys teikiami automatizuotai” DARB 4 5. Paslaugos teikiamos greičiau „Paslauga atliekama greičiau (duomenys paimami iš atitinkamų registrų, nereikia daug kartų prisijungti prie kelių skirtingų registrų)” DARB2 6. Skaidrumas „… yra kuriamas pažangios, skaidrią veiklą vykdančios, viešąsias paslaugas teikiančios valstybinės įstaigos įvaizdis” DARB 5 7. Saugumas „… duomenys perkeliami iš viešųjų registrų, kur skelbiama informacija yra oficiali ir saugi” DARB 6 Šaltinis: sudaryta autorės Ketvirtoji kategorija. Ketvirtąją kokybinę kategoriją elektroninių migracijos paslaugų plėtros problemos sudaro penkios subkategorijos (žr. 6.4 lentelę), visi darbuotojai kaip pagrindinę problemą nurodė- vartotojų žemą kompiuterinį raštingumą, nes daugelis klientų nemoka naudotis kompiuteriais ir taip jiems yra patogu, jie nenori priimti naujovių, be to Joniškio rajone visuomenę sudaro vyresni žmonės, kurie yra įpratę paslaugas gauti tiesiogiai atėję į įstaigą. Taip pat plėtros problema yra sudėtingas prisijungimas bei tinkamai neveikianti sistema (pvz. savaitgalį klientas prarastą dokumentą elektroninėje sistemoje gali padaryti negaliojančiu, bet dokumentas užblokuotas taps tik sekančią darbo dieną). Dar vieną subkategoriją ekspertai išskyrė kaip problemą- mažas migracijos paslaugų spektras, nes dažniausiai klientai kreipiasi į migracijos įstaigą dėl pagrindinės paslaugos: dokumento užsakymo/išdavimo, tai kas dešimt metų (jei dokumentas nėra prarandamas), o šios paslaugos perkėlimas į e. erdvę nėra galimas. 6.4 lentelė Migracijos elektroninių paslaugų plėtros problemos Kategorija Subkategorija Citatos E. migracijos paslaugų plėtros problemos 1. Mažas vartotojų kompiuterinis raštingumas „ Žemas gyventojų kompiuterinis raštingumas, todėl sunku įtakoti ..“ DARB 3 “Vartotojai neįpratę naudotis internetu. dauguma nemoka naudotis kompiuterinėmis priemonėmis.” DARB 4 “Visuomenės naudojimosi visomis elektroninėmis paslaugomis stoka.” DARB 5 2. Sudėtingas prisijungimas prie sistemos “Reikalinga papildoma programinė įranga, norint atsiųsti reikalingas kopijas, pvz. kvietimui užsieniečiui gauti.” DARB 6 „…sudėtingesnis procesas yra prisijungimas prie elektroninių paslaugų, identifikuojant savo tapatybę, ypač naudojant asmens tapatybės kortelėje, esančius sertifikatus, kadangi reikalingas specialus įrenginys, nuskaitantis kortelės elektroninę laikmeną bei papildoma programinė įranga kompiuteryje.“ DARB 2 3. Tinkamai neveikianti sistema „ Elektroninės paslaugos tinkamai neveikia, pvz.: užblokavus galiojantį dokumentą EPIS sistemoje, jis kaip nebegaliojantis tampa ne iš karto“ DARB 1 4. Visuomenės senėjimas „…rajone daug vyresnio amžiaus žmonių, kurie neturi kompiuterio arba nemoka juo naudotis.” DARB 3 “Vyresnio amžiaus žmonėms sunku persiorientuoti prie elektroninių paslaugų” DARB 4 “Vyresnio amžiaus visuomenės švietimas naudojantis šiomis paslaugomis.” DARB 5 5. Maža migracijos e. paslaugų pasiūla „… mažas migracijos paslaugų spektras, kurias galime pasiūlyti klientams” DARB 1 Šaltinis: sudaryta autorės Penktoji kategorija. Penktą kokybinę kategoriją prioritetiniai elektroninių teikiamų paslaugų kokybės ir plėtros elementai, į kuriuos didžiausią dėmesį atkreipia gyventojai, vertindami e-paslaugas sudaro trys subkategorijos (žr. 6.5 lentelę). Vartotojai, darbuotojų nuomone, dažniausiai atkreipia dėmesį į elektroninių migracijos paslaugų prieinamumą, funkcionalumą bei aiškiai pateiktą informaciją, kaip šiomis paslaugomis naudotis. 6.5 lentelė Paslaugų kokybės ir plėtros elementai Kategorija Subkategorija Citatos Prioritetiniai elektroninių teikiamų paslaugų kokybės ir plėtros elementai, į kuriuos didžiausią dėmesį atkreipia gyventojai, vertindami e-paslaugas 1. Paslaugos prieinamumas “Klientai džiaugiasi atsiradusia galimybe susitvarkyti reikalus skubiai ir kokybiškai” DARB 6 „…kas ieško-tas randa …” DARB 3 2. Paslaugos funkcionalumas „ …paslaugos funkcionalumas ” DARB 2 “…gali atlikti įvairias funkcijas, paslauga nieko nekainuoja. Kai kurias paslaugas gali atlikti net išvykę už Lietuvos ribų” DARB 4 3. Aiškiai pateikiama informacija “…kaip aiškiai yra pateikiama informacija kaip naudotis EPIS” DARB 1 Šaltinis: sudaryta autorės Šeštoji kategorija. Šeštąją kokybinę kategoriją problemos su kuriomis susiduria darbuotojai teikdami el. paslaugas internetu sudaro penkios subkategorijos (žr. 6.6 lentelę). Viena iš problemų, kodėl nėra galimas migracijos elektroninių paslaugų plėtra yra todėl, kad dauguma paslaugų negalima perkelti į elektroninę erdvę, kad jau ir minėta migracijos paslauga- dokumento užsakymas/ išdavimas reikalauja paties kliento dalyvavimo, nes darbuotojui reikia sutikrinti jo asmenybę bei yra renkami biometriniai duomenys- pirštų antspaudai. Teisės aktų netobulumas, turbūt kiekvienos viešosios įstaigos problema, ne išimtis ir migracijos darbuotojų nuomonė apie tai. Joniškio grupė yra Šiaulių migracijos apskrities vyriausiojo policijos Migracijos skyriuje sudėtyje, todėl darbuotojų buvo pateikta problema, kad grupėms nėra suteikta tiek įgaliojimų kiek apskričių migracijos įstaigoms. Klientai turi vykti į Šiaulių migracijos skyrių norėdami užsakyti/ pratęsti sertifikato galiojimą, taip pat jei asmuo e. būdu paskelbė dokumentą negaliojančiu į sistemą turi teisę įvesti tik apskričių centrai. Svarbi elektroninių paslaugų plėtros kliūtis – darbuotojų gebėjimai. Manoma, jog sėkmingai elektroninės paslaugos būtų diegiamos, tobulinamos labai aktualu pačių paslaugų tiekėjų- proceso dalyvių žinios ir įgūdžiai. Tačiau, išanalizavus informantų atsakymus, paaiškėjo, kad jie įžvelgia ir pačių darbuotojų žinių, kompetencijos trūkumą, nenorą tobulėti. 2014 m. migracijos paslaugos buvo perkeltos į elektroninę erdvę iš šešių grupiniame interviu dalyvavusių darbuotojų tik vienas buvo Epis mokymuose, todėl yra kvalifikacijos kėlimo mokymų trūkumas pateiktas kaip problema. svarbi elektroninės valdžios plėtros kliūtis – darbuotojų gebėjimai. Kad sėkmingai e. paslaugos būtų diegiamos, labai svarbu e. paslaugų proceso dalyviųžinios ir įgūdžiai. Tačiau, išanalizavus informantų atsakymus, paaiškėjo, kad jie įžvelgia ir pačių darbuotojų žinių, kompetencijos trūkumą, nenorą tobulėti. Keista, bet aukštas pareigas užimantys migracijos darbuotojai nenurodė nei vienos problemos su kuria susiduria teikdami e. paslaugas internetu. 6.6 lentelė Elektroninių paslaugų teikimo problemos Kategorija Subkategorija Citatos Problemos su kuriomis susiduria darbuotojai teikdami el. paslaugas internetu 1. Dauguma migracijos paslaugų negalimas perkėlimas į e. erdvę “...teikiamos paslaugos reikalauja betarpiško asmens dalyvavimo, kadangi yra renkami asmens biometriniai duomenys, piliečiams yra asmeniškai įteikiami sertifikatų aktyvinimo kodai, todėl perkelti paslaugas į elektroninę erdvę yra problematiška” DARB 2 2. Teisės aktų netobulumas „… pirmiausia yra priimtas įstatymas, o paskui visi mokomės kaip dirbti. ” DARB 1 3. Migracijoms grupėms suteikta mažiau įgaliojimų atlikti tam tikras funkcijas “Jei asmuo e. būdu pateikia prašymą paskelbti dokumentą negaliojančiu, šią paslaugą gali vykdyti tik apskričių centrai” DARB 5 “Norint prasitęsti sertifikato aktyvavimo duomenis reikia kreiptis į Šiaulių migracijos skyrių, o šių paslaugų negali suteikti migracijos grupės” DARB 4 4. Kvalifikacijos kėlimo mokymų trūkumas “Kai dar nebuvo įdiegtos e. migracijos paslaugos, buvo siunčiamas vienas žmogus iš skyriaus “apsimokyti” kaip naudotis tomis paslaugomis, o realiai kai buvo teikiamos, nebebuvo mokymų” DARB 3 5. Nėra problemų “Nėra problemų suteikiant elektronines paslaugas. Vartotojai, kurie tokiomis palaugomis naudojasi taip pat patenkinti” DARB 6 Šaltinis: sudaryta autorės Septintoji kategorija. Septintą kokybinę kategoriją problemos su kuriomis susiduria vartotojai sudaro penkios subkategorijos (žr. 6.7 lentelę). Dauguma šių problemų, kurias nurodė ekspertai jau buvo aprašytos t. y. sudėtingas e. erdvėje pildymas, žemas vartotojų kompiuterinis raštingumas, anketinių duomenų netinkamas pildymas (pvz. pateikia prašymus ne tai migracijos įstaigai, neprideda priedų ir kt.). Daugelis informantų kaip problemą su kuria susiduria vartotojai yra klientų nepasitikėjimas e. erdve, jie nori bendravimo, patikimumo, kad paslauga tikrai bus įvykdyta. Trečiųjų asmenų sutikimas- tai specifinė problema, ji pasireiškia tik tada kai klientas elektroninėje erdvėje pildo prašymą (kvietimą) pasikviesti asmenį iš trečiųjų šalių ir reikia nurodyti, kur tas asmuo gyvens, jei nurodytas būstas nepriklauso kvietėjui tai trečiasis asmuo taip pat turi prisijungti e. būdu ir patvirtinti sutikimą, kad sutinka apgyvendinti asmenį iš trečiųjų šalių. 6.7 lentelė Vartotojų išskiriamos problemos Kategorija Subkategorija Citatos Problemos su kuriomis susiduria vartotojai 1. Nepasikėjimas e. erdve “Žmonėms atrodo patikimiau atvykti į įstaigą ir gauti paslaugą. žmonės linkę paslaugas gauti „akis į akį“,o ne internetu. ” DARB 1 2. Sudėtingas e. ervėje pildymas „...sudėtingai pildomos elektroninės anketos ...” DARB 2 3. Žemas kompiuterinis raštingumas „...klientai apskritai nėra linkę naudotis el. paslaugomis, manau dėl informacinių technologijų raštingumo trūkumo“ DARB 1 „...mažas vartotojų kompiuterinis raštingumas…” DARB 3 “…jie teigia, jog nemoka arba neturi tam reikalingų priemonių” DARB 4 4. Trečiųjų asmenų sutikimas „...kai kurios paslaugos reikalauja trečiųjų asmenų sutikimo, kuris irgi turi būti patvirtintas elektroniniu sertifikatu...“ DARB 2 5. Anketinių duomenų netinkamas pildymas “daro klaidas užpildydami anketinius duomenis, pateikia prašymą ne tai migracijos grupei (ne pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, ar Juridinio asmens registruotą vietą)” DARB 3 Šaltinis: sudaryta autorės Aštuntoji kategorija. Aštuntąją kokybinę kategoriją priemonės siekiant migracijos. el. paslaugų vartojimo sudaro mažiausiai tik dvi subkategorijos (žr. 6.8 lentelę): elektroninių paslaugų viešinimas ir vartotojų iniciatyvos paslaugų vartojimo skatinimas. Visi ekspertai sutiko, kad būtina skatinti vartotojus naudotis migracijos elektroninėmis paslaugomis, o tam yra reikalinga informacijos sklaida (informacija žiniasklaidoje, internete, informaciniuose stenduose ir tiesiogiai). 6.8 lentelė Prioritetinės priemonės siekiant e. paslaugų vartojimo Kategorija Subkategorija Citatos Priemonės siekiant migracijos. el. paslaugų vartojimo 1. Elektroninių paslaugų viešinimas „…klientams atsiimant dokumentus yra dalijami lankstinukai apie migracijos tarnybose teikiamas elektronines paslaugas” DARB 2 „Informacija yra pakabinta informaciniame stende, taip pat asmenys yra informuojami žodžiu…” DARB 3 “Galbūt reiktų daugiau informacijos sklaidos” DARB 4 2. Vartotojų iniciatyvos skatinimas „ reikia laiko, kad vartotojai įprastu naudotis e-paslaugomis.” DARB 5 „Reikia siekti, kad kuo daugiau gyventojų naudotųsi esamomis e-paslaugomis. ” DARB 6 Šaltinis: sudaryta autorės Devintoji kategorija. Devintąją kokybinę kategoriją problemų išsprendimo būdai sudaro penkios subkategorijos (žr. 6.9 lentelę), kurios yra pasiūlymai kaip gerinti migracijos e. paslaugų tiekimą ir vartojimą. Pagal informantų išsakytą nuomonę reikėtų teikti daugiau informacijos vartotojams bei tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius migracijos veiklą. Darbuotojai mano jog teikiamos paslaugos būtų kokybiškesnės reikėtų tobulinti kvalifikaciją apie elektronines paslaugas ir supaprastinti asmenų pildomas anketas (trečiųjų asmenų sutikimai galėtų būti skenuoti ir nereikėtų atskiro to asmens prisijungimo prie sistemos). Dauguma darbuotojų sutiko, kad migracijos paslaugos galėtų plėstis ir persikelti į elektroninę erdvę. 6.9 lentelė Siūlymai problemoms išspręsti Kategorija Subkategorija Citatos Problemų išsprendimo būdai 1. Supaprastinti asmenų pildomas anketas „… padaryti galimybę asmenų sutikimus pridėti skenuoto dokumento laikmenos pavidalu” DARB 2 2. Teikti vartotojams daugiau informacijos „ …reikia teikti vartotojams daugiau informacijos apie teikiamas galimybes ” DARB 3 “…daugiau viešumo, informacijos skleidimo...” DARB 5 3. Teisinių aktų tobulinimas “ …reikia daugiau pakeitimų teisės aktuose, reglamentuojančiuose migracijos veiklą ” DARB 6 4. Naujų paslaugų perkėlimas į e. erdvę “…įmanoma teikti ir perkelti esamas paslaugas į internetą”. DARB 4 5. Epis mokymai darbuotojams “…reikėtų mokymų, norint teikti kokybiškai paslaugas”. DARB 1 Šaltinis: sudaryta autorės Dešimtoji kategorija. Dešimtąją kokybinę kategoriją Migracijos naujų paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę sudaro keturios subkategorijos (žr. 6.10 lentelę), kurios numato darbuotojų nuomonę apie migracijos elektroninių paslaugų plėtrą. Vienas iš e. paslaugų plėtros būdų yra perkėlimas paslaugų į e. erdvę. Iš teikiamų paslaugų ekspertai siūlo perkelti paslaugą- prašymų pateikimas e. erdvėje dėl mobiliosios įrangos užsakymo į namus. Migracijos įstaigos pagal grafiką gauna mobiliąją įrangą, kurią naudoja važiuodami į namus, pas klientus kurie dėl fizinių priežasčių (neįgalumas ar kt.) patys negali atvykti užsakyti/ pakeisti dokumento. Norint šią paslaugą užsakyti reikia įgaliotam asmeniui pateikti dokumentus įrodančius, kad reikalinga ši paslauga, gali telefonu kreiptis ir pats asmuo, bet dokumentus vis tiek turi pateikti įstaigai. Jei būtų ši paslauga perkelta į e. erdvę galėtų pats asmuo pateikti šį prašymą ir pridėtų skenuotą pvz. neįgaliojo pažymėjimą. Paslaugų yra pakankamai, taip mano informantai, teigiantys, kad klientams užtektų ir teikiamų e. migracijos paslaugų. Kaip jau minėta, dauguma migracijos paslaugų perkėlimas nėra įmanomas dėl reikalingų papildomų procedūrų. Darbuotojai pagal ambasadų ir konsulinių įstaigų pavyzdį norėtų perkelti migracijos paslaugą, kurią teikia minėtos institucijos- dokumentų siuntimą klientams, kurių gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje. Užsienyje gyvenantys vartotojai, registruotu paštu gavę asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, galėtų elektroninių paslaugų informacinėje sistemoje pateikti pranešimą apie dokumento gavimą, kad būtų galima pažymėti asmens dokumentų išrašymo sistemoje, jog asmens tapatybės kortelė ar pasas įteikti, o sertifikatai aktyvuoti. Taip pat darbuotojai interviu metu nusprendė, kad galėtų būti perkeltos paslaugos susiję su Europos Sąjungos piliečiams išduodamomis pažymomis, suteikiančiomis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. 6.10 lentelė Teikiamų paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę Kategorija Subkategorija Citatos Migracijos naujų paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę 1. Paslaugų yra pakankamai „ El. paslaugų teikiamų el. erdvėje yra pakankamai, jeigu jų bus teikiama daugiau, nereiškia, kad padidės naudojimasis jomis” DARB 1 “...pasiūlymų dėl naujų paslaugų nėra, reikia siekti, kad kuo daugiau gyventojų naudotųsi esamomis e-paslaugomis”DARB 6 2. Prašymų pateikimas e. erdvėje dėl mobiliosios įrangos užsakymo į namus „ …patogiau būtų neįgaliems šią paslaugą užsakyti iš namų… ” DARB 3 3. Dauguma paslaugų perkėlimas nėra galimas “Daugelio migracijos tarnybų teikiamų paslaugų perkelti į el. erdvę negalima, kadangi reikalingi kiti asmeniniai elementai, pvz. pirštų antspaudai.” DARB 5 4. Paslaugos susiję su Europos Sąjungos piliečiais “…galėtų būti perkeltos paslaugos susiję su Europos Sąjungos piliečiams išduodamomis pažymomis, suteikiančiomis tesę gyventi Lietuvos Respublikoje” DARB 2 5. Dokumentų siuntimas užsienyje gyvenantiems asmenims “Užsienyje gyvenantys vartotojai, registruotu paštu gavę asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą,galėtų elektroninių paslaugų informacinėje sistemoje pateikti pranešimą apie dokumento gavimą, kad būtų galima pažymėti asmens dokumentų išrašymo sistemoje, jog asmens taptybės kortelė ar pasas įteikti, o sertifikatai aktyvuoti” DARB 3 Šaltinis: sudaryta autorės Antrojoje šio tyrimo dalyje buvo atliktas pusiau struktūruotas interviu su šešiais vartotojais, siekiant išsiaiškinti su kokiais privalumais ir trūkumais jie susiduria naudodamiesi elektroninėmis migracijos paslaugomis. Šioje dalyje taip pat identifikuojamos pagrindinės priežastys, dėl kurių e. paslaugų plėtros galimybės yra pablogintos, bei vartotojų grupiniame interviu išskiriamos migracijos paslaugos, kurių gyventojai pageidautų elektroninėje erdvėje. Apžvelgiant grupinio interviu su vartotojais rezultatus, buvo sudarytos šešios kategorijos, bei jų turinys suskirstytas į subkategorijas ( 7 lentelė). 7 lentelė KATEGORIJOS IR SUBKATEGORIJOS Pusiau struktūruoto interviu vartotojų kategorijos ir subkategorijos Kategorijos Subkategorijos 1. Migracijos elektroninių paslaugų privalumai 1.Patogumas 2. Laiko sąnaudos 3. Nėra privalumų 2. Migracijos elektroninių paslaugų prieinamumas ir tinkamumas vartotojams 1. Informacijos pakankamumas 2. Informacijos trūkumas 3. Sudėtingas prieinamumas 3. Problemos su kuriomis susiduria vartotojai 1. Kompiuterinis neraštingumas 2. Problemų nerandama 3. Neturėjimas specialios įrangos 4. Trečiųjų asmenų sutikimas 5. Sudėtingas prisijungimas 6. Nepasitikėjimas elektronine erdve 7. Sistemos netobulumas 4. El. paslaugų plėtros problemos 1. Žemas vartotojų kompiuterinis raštingumas 2. Teisės aktų specifika 3. Mažai teikiamų paslaugų 4. Lėšų trūkumas 5. Vartotojų neaktyvumas 5. Migracijos paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę 1. Leidimų laikinai gyventi išdavimas užseniečiams 2. Asmens dokumentų išdavimas 3. Mobiliosios įrangos užsakymas 4. Visos teikiamos paslaugos 5. Nereikia naujų paslaugų 6. Migracijos e.paslaugų administravimas, pasiūlymai ką reikėtų keisti 1. Paslaugų plėtojimas 2. Procedūrų supaprastinimas, sistemos tobulinimas 3. Informacijos sklaida 4. Vartotojams skirtas kompiuteris 5. Nieko nereikėtų keisti Šaltinis: sudaryta autorės Pirmoji kategorija. Pirmąją kokybinę kategoriją migracijos elektroninių paslaugų privalumai sudaro trys subkategorijos (žr. 7.1 lentelę): patogumas, laiko sąnaudos, bei nenurodyta privalumų.Visi informantai išreiškė teigiamą požiūrį į migracijos paslaugas elektroninėje erdvėje, vieną iš pagrindinių privalumų nurodė – patogumą (nereikia vykti į migracijos tarnybą užsakyti paslaugą, bei atsiimti paruoštus dokumentus). Kitą migracijos elektroninių paslaugų privalumą naudotojai nurodė laiko sąnaudas, kadangi dauguma tyrimo dalyvių buvo darbingo amžiaus, tai labai svarbu yra planuoti savo laiką, o elektroninės paslaugos gali šį laiką klientams sutaupyti, nes reikia laukti eilėse. Vienintelis senatvės pensijos informantas ( VART 3) nedaug yra gidėjęs apie elektronines paslaugas, todėl privalumų nenurodė. 7.1 lentelė Migracijos e. paslaugų privalumai Kategorija Subkategorija Citatos Migracijos elektroninių paslaugų privalumai 1. Patogumas „ Nereikia atsakingam už administravimą bendrovės darbuotojui vykti į migracijos tarnybą užsakyti paslaugą, bei atsiimti paruoštus dokumentus, taip taupomi žmogiškieji ištekliai “ VART 2 “Galiu gauti reikiamą informaciją ir kai kurias paslaugas būdama namuose” VART 6 2. Laiko sąnaudos „Greitai gaunama paslauga, neišeinant iš namų“ VART 1 “Neišeidama iš namų galiu sužinoti ar jau pagamintas mano dokumentas” VART 5 3. Nėra privalumų „ Paslauga nesinaudoju, neturiu interneto ir kompiuterio“ VART 3 Šaltinis: sudaryta autorės Antroji kategorija. Antrąją kokybinę kategoriją migracijos elektroninių paslaugų prieinamumas ir tinkamumas vartotojams sudaro trys subkategorijos (žr. 7.2 lentelę), kad teikiamos informacijos apie migracijos elektroninių paslaugų prieinamumą yra pakankamai sutaria dauguma vartotojų informantų, nes šią informaciją dėl paslaugų vartojimo galima rasti internete, informaciniame stende, taip pat tiesiogiai apie jas informuoja darbuotojai. Kad teikiamų migracijos e. paslaugų tinkamumo ir prieinamumo vartotojai kaip ir darbuotojai nurodė sudėtingą prisijungimo procesą prie sistemos darbuotojai išskyrė – sudėtingą prisijungimo procesą, nes dažnai klientai neturi prisijungimo galimybių. 7.2 lentelė Paslaugų prieinamumas ir tinkamumas vartotojams Kategorija Subkategorija Citatos Migracijos elektroninių paslaugų prieinamumas ir tinkamumas vartotojams 1. Informacijos pakankamumas „ Informacijos yra pakankamai, tačiau pati sistema ne visai veikia…“ VART 6 “Paslaugas randame lengvai, pasinaudoję Migracijos departamento tinklapyje, esančia nuorodą į elektroninių paslaugų sistemą. Apie galimybę naudotis paslaugomis, pirmą kartą sužinojome iš migracijos tarnybos darbuotojų. Mūsų nuomone, paslaugos yra tinkamos, lengvai prieinamos informacijos yra pakankamai ir internete, be to informuojame žodžiu , galima pasiskaityti informaciniame stende” VART 2 “Paslaugas radau greitai, informacijos ieškojau Migracijos departamento tinklapyje” VART 1 2. Informacijos trūkumas “Žinau, kad yra tokios paslaugos, esu girdėjęs apie tai iš savo vaikų pasakojimo, tačiau neįsivaizduoju kaip tai veikia” VART 3 3. Sudėtingas prieinamumas „ informaciją randu sunkiai, norėtųsi paprastesnio lengvesnio prienamumo“ VART 5 “Informacijos yra, bet nelabai aiški, nesuprantama” VART 4 Šaltinis: sudaryta autorės Trečioji kategorija. Trečiąją kokybinę kategoriją problemos su kuriomis susiduria vartotojai sudaro septynios subkategorijos (žr. lentelę). Dauguma respondentų sutarė, kad problemos yra žemas asmenų kompiuterinis raštingumas, sudėtingas prisijungimas, sistemos netobulumas arba specialios įrangos neturėjimas, nes pildant dokumentus elektroninėje erdvėje dažnai reikai skaitytuvo arba skanerio bei reikia turėti bent minimalias žinias kaip naudotis kompiuteriu. Problemų prisijungiant sistemoje EPIS ir naudojantis migracijos paslaugomis neranda tie vartotojai, kurie yra aktyvūs elektroninėje erdvėje, pastoviai naudojasi kitų įstaigų teikiamomis paslaugomis. Dar vieną problemos subkategoriją vartotojai išskyrė- nepasitikėjimą e. erdve, klientai nori tiesioginio bendravimo, patikimumo.Taip pat paminėtas trečiųjų asmenų sutikimas kaip problema, ši jau buvo aprašyta kai respondentais buvo darbuotojai. 7.3 lentelė Vartotojų išskiriamos problemos Kategorija Subkategorija Citatos Problemos su kuriomis susiduria vartotojai 1. Kompiuterinis neraštingumas „ pagrindiniai migracijos įstaigų klientai yra žmonės, kuriems nėra aktualios e. paslaugos, tai vaikai, senyvi žmonės, kaimo gyventoja, kurie nemoka naudotis kompiuteriais” VART 6 2. Problemų nerandama „… mūsų bendrovė naudoja Valstybinės mokesčių inspekcijos bei Socialinio draudimo elektronines sistemas, todėl neturime problemų naudojantis migracijos tarnybos teikiamomis elektroninėmis paslaugomis, nes jos yra dar paprastesnės, negu paminėtų institucijų. VART 2 3. Neturėjimas specialios įrangos „ norint save indentifikuoti reikia specialios įrangos“ VART 2 4. Trečiųjų asmenų sutikimas „ …kai norėjau pasikviesti draugą iš užsienio laikinai atvykti į Lietuvą ir reikėjo gauti gyvenamosios patalpos, kurioje laikinai gyvens užsienietis, savininko sutikimą. Toks sutikimas yra pasirašomas elektroninėmis priemonėmis, o gyvenamųjų patalpų savininkas nesinaudoja elektroninėmis paslaugomis, negali savęs identifikuoti elektroninėje erdvėje. Todėl prašymą teko pildyti nuvykus į migracijos tarnybą” VART 1 5. Sudėtingas prisijungimas “ Sudėtinga prisijungti, reikia padaryti daug žingsnių, kad atsidurtum sistemoje ir gautum paslaugą.” VART 4 “…nerandu visos reikiamos informacijos” VART 5 6. Nepasitikėjimas elektronine erdve „… Jeigu turėčiau galimybe išmokti naudotis kompiuteriu, pabandyčiau šias paslaugas, tačiau elektronika nelabai pasitikiu, man geriau parašyti prašymą popieriuje, nes tai patikimiau ” VART 3 7. Sistemos netobulumas „... būdama užsienyje bandžiau užblokuoti dokumentą, kurį pamečiau. Tačiau po kurio laiko pasiskambinus į migracijos įstaigą paaiškėjo, kad pamestas dokumentas vis dar galiojantis” VART 6 Šaltinis: sudaryta autorės Ketvirtoji kategorija. Ketvirtąją kokybinę kategoriją elektroninių migracijos paslaugų plėtros problemos sudaro penkios subkategorijos (žr. 7.4 lentelę), visi vartotojai kaip pagrindinę problemą nurodė- vartotojų žemą kompiuterinį raštingumą, vartotojų neaktyvumą, nes dažnas klientas pripažįsta, kad trūksta žinių paslaugomis naudotis elektroniniu būdu, jiems paparsčiau kreiptis į instituciją tiesiogiai. Taip pat kaip e. paslaugų plėtros problemą naudotojai įvardijo teisės aktų specifiką, nes dažnai reikalaujami pateikti dokumentai yra išduoti užsienyje, reikalingi šių dokumentų vertimai, todėl prie paslaugos įgyvendinimo prisijungia kitos institucijos, kurios nėra migracijos tarnybų struktūroje, o tai apsunkina paslaugų teikimą. Dar vieną subkategoriją respondentai išskyrė kaip problemą- mažai migracijos teikiamų paslaugų, nes dažniausiai, kaip nurodė klientai, jie kreipiasi į migracijos įstaigą dėl pagrindinės paslaugos: dokumento užsakymo/išdavimo, tai kas dešimt metų (jei dokumentas nėra prarandamas), o šios paslaugos perkėlimas į e. erdvę nėra galimas. Respondentai mano, jog lėšų trūkumas yra problema norint elektroninių paslaugų plėtros. 7.4 lentelė Elektroninių paslaugų plėtros problemos Kategorija Subkategorija Citatos El. paslaugų plėtros problemos 1. Žemas vartotojų kompiuterinis raštingumas „ pačių Žmonių kompiuterinio raštingumo trūkumas, nenoras tobulėti…” VART 1 2. Teisės aktų specifika „ …, reglamentuojanti migracijos sritį. Nes daugelyje atvejų reikalaujami pateikti dokumentai yra išduoti užsienyje, reikalingi šių dokumentų vertimai, jų legalizacija, todėl prie paslaugos įgyvendinimo prisijungia kitos institucijos, kurios nėra migracijos tarnybų struktūroje, todėl elektroninės paslaugos tampa nebeįmanomos.“ VART 2 3. Mažai teikiamų paslaugų „ Siaura sritis, nedaug teikiama paslaugų, kai kurios paslaugos kartojasi, pvz. apie dokumento pagaminimą galima sužinoti prisijungus www. dokumentai.lt ir susirasti paprasčiau” VART 4 4. Lėšų trūkumas „… yra piniginių lėšų trūkumas, valstybės atstovai turėtu numatyti ir skirti daugiau lėšų el. paslaugų plėtrai migracijoje” VART 5 5. Vartotojų neaktyvumas „… be to nesu įsitikinęs ar tokie dokumentai tikrai bus nusiųsti adresatui, todėl geriau nueisiu į įstaigą” VART 2 Šaltinis: sudaryta autorės Penktoji kategorija. Penktąją kokybinę kategoriją migracijos naujų paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę sudaro penkios subkategorijos (žr. 7.5 lentelę), kurios vartotojų nuomonę apie migracijos elektroninių paslaugų plėtojimą migracijos srityje. Iš teikiamų migracijoe e. paslaugų vartotojai kaip ir darbuotojai nori perkelti paslaugą- prašymų pateikimas e. erdvėje dėl mobiliosios įrangos užsakymo į namus. Vartotojų nuomonės išsisskyrė: vieni nori perkelti į e. erdvę visas paslaugas, o ypač asmens dokumentų išdavimą/keitimą, o kiti respondentai mano, kad nereikia naujų paslaugų, nes užtenka ir esamų, jei šios būtų patobulintos. Taip pat vartotojai interviu metu nusprendė, kad galėtų būti perkeltos paslaugos susiję su leidimais laikinai gyventi išdavimu užsieniečiams, norintiems įsidarbinti Lietuvoje. 7.5 lentelė Paslaugų perkėlimas į e. erdvę Kategorija Subkategorija Citatos Migracijos paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę 1. Leidimų laikinai gyventi išdavimas užsieniečiams „ Galėtų būti perkeltos tokios paslaugos, kaip leidimų laikinai gyventi išdavimas užsieniečiams, norintiems įsidarbinti Lietuvoje” VART 2 2. Asmens dokumentų pakeitimas, išdavimas „…asmens dokumentų išdavimą, pakeitimą, kad nereikėtų lankytis įstaigoje.“ VART 5 3. Mobiliosios įrangos užsakymas „ slaugau neįgalų tėvą, kuriam pasibaigė paso galiojimo laikas, norėčiau pakeisti pasą, bet man reikia nuvykti į migracijos grupę ir užsisakyti, kad atvyktų darbuotojas su mobilia įranga, galima būtų tai padaryti naudojantis e. paslaugas tiesiog iš namų“ VART 4 4. Visas teikiamas paslaugas „ galėtų būti perkeltos visos migracijos tarnyboje teikiamos paslaugos ” VART 1 5. Nereikia naujų paslaugų „… jeigu pilnai veiktų dabartinės paslaugos, tuomet būtų galima galvoti ir apie kitas paslaugas, kurios būtų teikiamos e. erdvėje” VART 6 Šaltinis: sudaryta autorės Šeštoji kategorija. Šeštąją (paskutinę) kokybinę kategoriją vartotojų pasiūlymai dėl paslaugų plėtros tobulinimo sudaro keturios subkategorijos (žr. 7.6 lentelę). Šioje kategorijoje vartotojai interviu metu diskutavo kaip galėtų tobulinti migracijos paslaugų plėtrą. Pagal informantų išsakytą nuomonę reikėtų paslaugas plėtoti, supaprastinti prisijungimo ir prašymų pateikimo procedūras, teikti daugiau informacijos vartotojams bei tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius migracijos veiklą. Darbuotojai mano jog teikiamos paslaugos būtų kokybiškesnės reikėtų tobulinti kvalifikaciją apie elektronines paslaugas ir supaprastinti asmenų pildomas anketas (trečiųjų asmenų sutikimai galėtų būti skenuoti ir nereikėtų atskiro to asmens prisijungimo prie sistemos). Dauguma darbuotojų sutiko, kad migracijos paslaugos galėtų plėstis ir persikelti į elektroninę erdvę. 7.6 lentelė Vartotojų pasiūlymai dėl tpaslaugų plėtros tobulinimo Kategorija Subkategorija Citatos Migracijos e.paslaugų administravimas, pasiūlymai ką reikėtų keisti 1. Paslaugų plėtojimas „…kad paslaugos taptų patrauklesnės, siūlome plėsti paslaugų skaičių, gal būt labiau jas reklamuoti.“ VART 2 “ 2. Procedūrų supaprastinimas, sistemos tobulinimas „… naudojimosi prieiga prie el paslaugų būtu paprastesnė aiškesnė, kad būtu lengva naudotis ir rasti visą reikiamą informaciją“ VART 5 “…supaprastinti procedūras, atsisakyti papildomų dokumentų skenavimo” VART 1 2. Informacijos sklaida „… tvarkyti reikalus el.erdvėje reikėtų smulkesnių individualių paaiškinimų kaip sistema veikia.“ VART 6 3. Vartotojams skirtas kompiuteris „kad migracijos patalpose būtų kompiuteris, skirtas klientams, jei ko nemokėtume darbuotojas galėtų padėti naudotis e. paslaugomi” VART 6 4. Nieko nereikia keisti “Informacijos apie naudojimąsi yra pakankamai, tad nieko nereikia …” VART 4 Šaltinis: sudaryta autorės Atliktame tyrime pagal pateiktas ekspertų (darbuotojų) ir vartotojų nuomones išryškėjo elektroninių migracijos paslaugų plėtros stipriosios pusės bei probleminiai plėtros aspektai. Elektroninių migracijos paslaugų pagrindinės stiprybės būtų šios: 1. Patogumas; 2. Laiko taupymas; 3. Paslaugų prieinamumas visą parą; 4. Administracinės naštos sumažėjimas. Elektroninių migracijos paslaugų plėtrai įtakos turi žema žmonių motyvacija, bei jų abejingumas informacinėms technologijoms ir el. paslaugoms. Pagrindinėmis plėtros silpnybėmis ir problemomis respondentai įvardino šias: 1. Žemas vartotojų kompiuterinis raštingumas; 2. Sudėtingas prisijungimo procesas; 3. Nepasitikėjimas elektronine erdve; 4. Siaura migracijos teikiamų paslaugų sfera; 4. Teisės aktų specifika. Kaip nurodytas elektroninių migracijos paslaugų plėtros problemas reikėtų spęsti aprašysime sekačioje skiltyje. 3.3. Elektroninių migracijos paslaugų plėtros tobulinimo kryptys Remiantis Europos Sąjungos rekomendacijomis Lietuva, tobulindama viešąjį administravimą bei įgyvendindama elektroninės valdžios plėtros galimybes remiasi sukūrta įstatymine baze, kuri numato, jog visos viešosios intsitucijos privalo būti novatoriškos ir naudoti visas informacines technologijas, tam, kad teikiamos institcijų paslaugos ir informacija būtų pasiekiamos kiekvienam šalies piliečiui (2012 m. Vyriausybės nutarimas Nr. 171 “Dėl viešojo valdymo tobulinimo 2012-2020 metų programa”). Autoriai Hassan, H. S.; Shehab, E.; Peppard, J. (2010) numatė elektroninių paslaugų plėtros tobulinimo planą, kurį galime pritaikyti ir migracijos elektroninių paslaugų plėtrai, šį planą sudaro: 1. Elektroninių paslaugų vizijos parengimas t. y. vartotojų įtraukimas į elktroninę valdžią. 2. Veiksmų plano- strategijos dėl paslaugų plėtros sukūrimas. Strategija turi būti motyvuota, įtraukianti viešąsias įstaigas įgyvendinti viešųjų elektroninių paslaugų plėtros programą, kurioje numatytos ir galimos viešųjų elektroninių paslaugų plėtros problemos, bei jų sprendimo būdai. 3. Paslaugų paklausa. Norint, kad asmenys (vartotojai) naudotųsi teikiamomis paslaugomis elektroninėje erdvėje, šios paslaugos turi būti reikalingos asmeniui (gyvenimo įvykiai). Be to, reikia darbuotojams didinti paslaugų paklausą šiomis priemonėmis – vartotojai turi būti informuojami, motyvuojami, jiems turi būti pabrėžiama viešųjų elektroninių paslaugų nauda ir patogumas. 4. Finansavimas. Skiriamos elektroninių migracijos paslaugų plėtrai lėšos iš Vidaus reikalų ministerijos turi būti pakankamos numatytiems tikslams pasiekti. 5. Valstybės parama. Norint, kad būtų užtikrintas migracijos elektroninių paslaugų tobulinimas ir plėtra vyktų sėkmingai, reikalinga aukščiausių valstybės pareigūnų parama, tik taip bus užtikrintas migracijos veiklos kordinavimas, reikalingi ištekliai, motyvuojami darbuotojai. Remiantis pirmojoje darbo dalyje išanalizuota literatūra, antrojoje dalyje atliktu tyrimu ir kita darbe išnagrinėta informacija galima daryti išvadą, kad elektroninių migracijos paslaugų plėtros tobulinimo kryptys turėtų būti orentuotos paslaugų vartotoją bei siūloma laikytis šių nuostatų: 1. Didinti paslaugų teikimo kokybę. Migracijos departamentas, kuris teikia migracijas paslaugas turėtų supaprastinti procedūras bei prisijungimą prie sistemos, o nereikėtų klaidžioti puslapyje norint Pasiūlymas: klientai prisijungę adresu http://www.migracija.lt , galėtų iš karto rasti migracijos siūlomas elektronines paslaugas (Epis), nes šiuo metu paslaugas sudėtinga rasti, be to jungiantis reikia identifikuoti savo asmenybę, neretai reikia ir specialaus įrenginio (skaitytuvo ar kt.) taip pat reikalinga papildomai įsidiegti programą į kompiuterį, todėl klientai dažnai neturi prisijungimo galimybių. Migracijos elektroninės paslaugos turi būti teikiamos remiantis vartotojo (kliento) poreikiais: paslaugų teikėjai turi išsisiaiškinti tyrimais, kokios priemonės klientams yra prieinamos ir ar jos yra suprantamos, kokiais paslaugas vartotojai paslaugas nori gauti, bei kokias paslaugos savybes indentifikuoja kaip paslaugos kokybę. Siūlymas: atlikti pagal apskritis vartotojų pasitenkinimo teikiamomis elektroninėmis migracijos paslaugomis tyrimą. 2. Didinti asmenų aptarnavimo kokybę. Atliktame tyrime atsiskleidė jog vartotojai patys nėra linkę domėtis naujovėmis ir naudotis internetu teikiamomis galimybėmis. Išeitis- pačių vartotojų aktyvumas, informacijos sklaida bei noras tobulėti. Siūlymas- kompiuterio pastatymas Joniškio migracijos patalpose, kad klientai galėtų naudotis migracijos teikiamomis paslaugomis elektroninėje erdvėje, o darbuotojai galėtų suteikti pagalbą bei apmokyti naudotis paslaugomis. 3. Paslaugų pritaikymas neįgaliesiems asmenims. Gaila, bet kiek autorė pastebėjo, migracijos departamento puslapis http://www.migracija.lt yra nepritaikytas naudotis žmonėms su negalia, o taip pat tokie asmenys negali pasinaudoti Epis (elektroninėmis migracijos paslaugomis). Dauguma užsienio valstybių dėmesys yra skiriamas neįgalliesiems, jų intergracijai, pavyzdžiui Danijos Karalystėje 2011 m. buvo sukurtas filmas gestų kalba apie Danijos elektroninį skaitmeninį parašą, kaip juo naudotis jos junkcijomis, elektroninės erdvės apsaugą ir pan., o dabar ši šalis gali pasidžiaugti, kad dauguma neįgaliųjų asmenų naudojasi elektroniniu parašu( Egovernment in Denmark 2016). Lietuvoje, nors teisės aktai ir numato, kad paslaugos turi būti prieinamos ir pritaikytos vartotojams su negalia, tačiau priemonės tam pasiekti vis dar nekuriamos. Pasiūlymas: informacijos teikimas socialinės atskirties grupėms, kaip naudotis teikiamomis elektroninės migracijos paslaugomis bei pritaikymas migracijos puslapio asmenims, turintiems negalią. 4. Paslaugų plėtra elektroninėje erdvėje. Elektroninių migracijos paslaugų plėtros vienas iš tyrime ekspertų bei vartotojų minimų būdų yra migracijos teikiamų paslaugų perkelimas į elektroninę erdvę. Realiausia ir naudingiausia vartotojams būtų perkelti paslaugą- mobilios duomenų nuskaitymo įrangos užsakymą į namus. Migracijos įstaigos pagal apskričių centrų patvirtintą grafiką gauna mobiliąją įrangą, kurią naudoja važiuodami į namus, pas klientus kurie dėl fizinių priežasčių (neįgalumas ar kt.) patys negali atvykti užsakyti/ pakeisti dokumento. Norint šią paslaugą užsakyti reikia įgaliotam asmeniui pateikti dokumentus įrodančius, kad reikalinga ši paslauga, gali telefonu kreiptis ir pats asmuo, bet dokumentus vis tiek turi pateikti įstaigai. Jei būtų ši paslauga perkelta į e. erdvę galėtų pats asmuo pateikti šį prašymą ir pridėtų skenuotą pvz. neįgaliojo pažymėjimą. Norint šią paslaugą perkelti į elektroninę reikėtų autorei pateikti šį pasiūlymą tiesioginiam savo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus viršininkei. Viršininkė teiktų pasiūlymą Migracijos departamento direktorei, kuri siūlytų Vidaus reikalų ministerijai ir Užsienio reiklaų ministerijai, keisti ir papildyti teisės aktus, kurie reglamentuotų šią paslaugą. Autorė siūlytų papildyti ir pakeisti pagrindinį teisės aktą t. y. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro ir Užsienio reikalų ministro 2015 m. kovo 19 d., įsakymą Nr.1V-200 / V-62 201 “Dėl asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiais ir naikinimo tvarkos aprašo”, kurio 87. str. 6. d. nusako, kad “jei pilietis dėl negalios pats neatvyksta į migracijos tarnybą ir įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas turi nuvykti pas šį pilietį, kad įsitikintų asmens tapatybe ir mobiliąja biometrinių duomenų registravimo įranga nuskaitytų asmens biometrinius duomenis”. Šį straipsnį būtų siūloma keisti taip “ jei pilietis dėl negalios pats neatvyksta į migracijos tarnybą, jis gali pateikti elektroniniu būdu prašymą, prisijungęs prie Viešųjų paslaugų, susijusių su asmens ir kitų dokumentų išdavimu, konsultavimu, teikimo Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams elektroninių paslaugų informacinė sistemos ir įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas turi nuvykti pas šį pilietį, kad įsitikintų asmens tapatybe ir mobiliąja biometrinių duomenų registravimo įranga nuskaitytų asmens biometrinius duomenis”. Taigi svarbu daugiau dėmesio skirti vartotojo indentifikavimo sistemos plėtojimui, nes tai leistų teikti elektronines paslaugas. Kadangi tiriamoje institucijoje- Joniškio migracijos grupėje (taip pat ir Lietuvoje) migracijos elektroninės paslaugos įdiegtos ne taip seniai- 2014 metais, todėl ne tik gyventojams, bet ir patiems darbuotojams trūksta informacijos apie šias paslaugas, jų diegimą, naudojimą visuomenėje. Besikeičiant visuomenės lūkesčiams ir reikalavimams, darbuotojai dažnai nespėja prisitaikyti prie besikeičiančių naujovių, be to pastebimas informacijos bei patirties trūkumas, o turima informacija dažnai būna neišsami, todėl reikalingi pačių darbuotojų mokymai. Darbuotojams svarbu elektroninių paslaugų sklaida, bendradarbiavimas su kitomis institucijomis ir specialistais. Apibendrinant tobulintinas kryptis migracijos paslaugų plėtroje būtina pabrėžti, kad visi jie yra orientuoti į vartotojų poreikius, bendradarbiavimą, nuolatinį migracijos veiklos tobulinimą, grįžtamojo ryšio tarp darbuotojų ir vartotojų skatinimą. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS 1. Paslaugų, kuriomis pasinaudoti tekdavo keliauti į konkrečią įstaigą, užpildyti daugybę popierinių formų, lieka vis mažiau – visa tai keičia elektroninės sistemos. Kadangi elektroninės valdžios pagrindinis rezultatas yra viešojo administravimo paslauga, skirta visuomenei, tokį rezultatą ir pasiekė migracijos sritis perkėlusi savo teikiančias paslaugas į elektroninę erdvę. Migracijos institucijos, naudodamos šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis teikia el. migracijos paslaugas, užtikrina institucijoms priskirtų funkcijų, tikslų įgyvendinimą ir efektyvų vykdymą. Teorinė analizė atskleidė, kad elektroninių migracijos paslaugų teikimas vartotojams tai, skaidresnis ir patogesnis paslaugų teikimo procesas. Bet dažnai paslaugų teikimo kokybę gali lemti ir veiksniai, nepriklausantys nuo pačių teikėjų sprendimų, nes dažnas vartotojas dar vis nesinaudoja internetu ir per jį pasiekiamomis elektroninėmis paslaugomis bei elektroniniais produktais, arba daro tai labai ribotai. 2. Atlikus kokybinį tyrimą nustatyta, jog elektroninių migracijos paslaugų teikimo situacija ir visuomenės lūkesčiai Joniškio rajone atitinka tik iš dalies. Elektroninė erdvė, sukurta el.migracijos paslaugų teikimui yra nepakankamai prieinama, bet yra palanki vartotojams naudojimui, tačiau patys naudotojai yra vangūs, nenorintys naujovių bei nepasiruošę naujovėms. Elektroninių paslaugų plėtros perpektyvoms 3. Elektroninių migracijos paslaugų plėtros tobulinimo galimybės Joniškio rajone gali būti nukreiptos į dvi esmines plėtros kryptis: informacijos apie el. migracijos paslaugas sklaidą bei paslaugų plėtrą elektroninėje erdvėje. Analizuojant tyrimą darbuotojai ir vartotojai nurodė, kad klientams reikalingos žinios, mokymai ir pagalba jiems indentifikuojantis elektroninėje erdvėje. Kita iš pagrindinių plėtros galimybių- paslaugų plėtra. Pagrindinės elektroninės paslaugos jau yra perkeltos į e. erdvę, bet paslaugų plėtra dar nesibaigė, nes Migracijos politikos gairėse (2014) yra numatyta, kad numatoma diegti ir perkelti į elektroninę erdvę migracijos procedūras ir plėsti teikiamas paslaugas. Siekiant aktyviau įtraukti visuomenę į elektroninių migracijos paslaugų vartojimą rekomenduojama: Šiaulių AVPK Migracijos skyriaus Joniškio grupei: • teikti konsultacinę pagalbą naudojantis el. paslaugomis, kadangi Joniškio rajono gyventojams truksta žinių ir įgūdžių, atsižvelgti į gyventojų lūkesčius, skatinti gyventojus įgyti žinių ir įgūdžių sėkmingam informacinių technologijų naudojimui. Šiaulių AVPK Migracijos skyriui: • pastatyti kompiuterį Joniškio Policijos komisariato pastate, • siųsti Joniškio grupės darbuotojus į Epis mokymus; • informuoti gyventojus apie galimybę naudotis informacija. Migracijos departamentui: • padaryti elektronines migracijaos paslaugas prieinamas neįgaliesiems asmenims; • sklaida žiniaskaidoje; • perkelti paslaugas (dėl mobiliosios įrangos užsakymo į namus) į elektroninę erdvę, užtikrinti ir vykdyti kompleksinį el. paslaugos teikimo procesą. LITERATŪRA 1. Adegboyega, B. M. 2010. Migration, literature and cultural identity: the case of Arab Emigrants to the United States in the late ninetenth and early twentieth centuries, The Social Sciences 5(4): 355–358. Prieiga per internetą: http://dx.doi.org/10.3923/sscience.2010.355.358 (Žiūrėta 2016-02-03) 2. Adomėnas, M. (2006) Lietuvių emigracija: priežastys, tendencijos, pasekmės. Pilietinės visuomenės institutas. 3. Asmens dokumentų išrašymo centras prie Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų ministerijos. Prieiga per internetą: https://www.dokumentai.lt/viewpage.php?page_id=53 (Žiūrėta 2016-02-03) 4. Augustinaitis A; Petrauskas, R. (2002) The first stepso f e-governance) in Lithuania: from theory to practice. Lecture Notes in Computer Science. Prieiga per internetą http://ebooks.mruni.eu/reader/regnum-est-liber-amicorum-vytautui-landsbergiui25166/716 (žiūrėta 2016-04-18). 5. Beržinskienė, D., Kairienė., Virbickaitė, R. (2009). Analysis of migration as the element of demographic changes in the Europe an union context. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos 2 (15): 13–20. 6. Bonasia, M., Napolitano, O. (2012). Determinants of interregional migration flows: the role of environmental factors in the Italian case, The Manchester School 80(4): 525–544. Prieiga per internetą: http:// dx.doi.org/10.1111/j.1467-9957.2012.02300.x (Žiūrėta 2016-06-13) 7. Brazauskienė, B., Kazlauskienė, A. (2002). Darbo jėgos problemos globalizacijos sąlygomis. Ekonomika ir vadyba: tarptautinės mokslinės konferencijos pranešimų medžiaga. Kaunas: Technologija. 8. Budnikas, A., Činčikas, G., Dekeris, B., Žvironas, A., (2012). Elektroninės valdžios sauga. e. knyga. Kauno technologijos universitetas. Prieiga per internetą https://www.ebooks.ktu.lt/eb/422/elektronines-valdzios-sauga/ (Žiūrėta 2016-01-25) 9. Butkevičienė, E., Rutkauskienė, D., (2008). Valdžios, verslo ir piliečių elektroninės sąveikos plėtra Lietuvoje: viešųjų elektroninių paslaugų porikis kaimiškuosiuose regionose. Viešoji politika ir administravimas Nr. 23. 10. Creswell, John W., (2014). Research Design. Qualitataive, Quantiative and Mixed Methods Approaches Researh Design 11. Domarkas, V., (2010). Tarptautinių organizacijų vaidmuo elektroninės valdžios lygmens vertinimo ir vystymo koordinavimo procesuose. Viešasis administravimas Nr. 33. Prieiga per internetą http://internet.ktu.lt/lt/mokslas/zurnalai/vpa/z33/23-34.pdf (Žiūrėta 2016-06-15) 12. Dzemydienė, D., Naujikienė, R., Dzindzalieta R., (2016). Elektroninių paslaugų įgyvendinimo sprendimai. Registrų centras. 13. Egovernment in Denmark 2016. Prieiga per internetą: https://joinup.ec.europa.eu/sites/default/files/ckeditor_files/files/eGovernment_Denmark_February_2016_18_01_v3_02.pdf (Žiūrėta 2016-02-03) 14. Europos Komisijos tyrimas e-Government Benchmark 2016. Prieiga per internetą: https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/country-factsheets-egovernment-benchmark-report-2016 (Žiūrėta 2016-12-03) 15. Europos migracijos tinklo Lietuvos informacijos centras. Prieglobsčio ir migracijos politika Lietuvoje (2012). Prieiga per internetą: http://emn.lt/wpcontent/uploads/2013/06/3.Publication-of-Organisation-of-Asylum-and-Migration-Policy-in-Lithuania-LT.pdf (Žiūrėta 2016-10-18) 16. Garuckas R., Kaziliūnas A., (2008). E. valdžios ir viešojo sektoriaus sąveikos Lietuvoje analizė. Viešoji politika ir administravimas Nr. 23. 17. Hammar T., (1985) European Immigration policy: a comparative study. 18. Hassan, H. S.; Shehab, E.; Peppard, J. 2010. Toward full public e-service environment in developing countries, World Academy of Science, Engineering and Technoogy 66: 618–622. 19. Inovatyvus viešasis sektorius sektorius – misija įmanoma? (2015). Teminio tyrimo ataskaita. 20. Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos. (2016). Prieiga per internetą: http://ivpk.lrv.lt/ . (Žiūrėta 2016-02-03) 21. Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos. (2016). Prieiga per internetą: http://www.ird.lt/ . (Žiūrėta 2016-03-13) 22. Janickienė, D., (2005). Informatika. Vytauto Didžiojo universiteto leidykla. Kaunas. 23. Janušauskas A. (2009). Šiuolaikiniai migracijos procesai ir jų įtaka Lietuvos darbo rinkai. 24. Kačerauskas, T. (2014) Kūrybos visuomenė: tyrimo metodai ir problemos. Prieiga per internetą: http://www.litlogos.eu/L80/Logos_80_006_015_Kacerauskas.pdf (Žiūrėta 2016-09-02) 25. Kardelis, K. (2005). Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. 26. Kasnauskienė, G. (2005). Gyventojų migracijos teorijos. Lietuvos statistikos darbai: ketvirtinis statistikos žurnalas 2: 4–13. 27. Kiškis M., Limba T. Elektroninės valdžios teisinio reglamentavimo prielaidos: esamų iniciatyvų Lietuvoje analizė. Jurisprudencija, 2004, Nr. 57 (49). 28. Kiškis, M ., Limba, T. (2004). Elektroninės valdžios teisinio reglamentavimo prielaidos: esamų iniciatyvų Lietuvoje analizė. Jurisprudencija, 2004. 29. Lenk, K. (2004). Electronic Government in Europe: Reality and Vision ISSN 1648-2603 Viešoji politika ir administravimas Nr. 10. 30. Leveckytė E; Junevičius A. (2014) Lietuvos migracijos politika trečiųjų šalių atžvilgiu:patirtis ir tendencijos. Prieiga per internetą: https://www.google.lt/#q=Lietuvos+migracijos+politika+tre%C4%8Di%C5%B3j%C5%B3+%C5%A1ali%C5%B3+at%C5%BEvilgiu:patirtis+ir+tendencijos (Žiūrėta 2016-04-05) 31. Libermanaitė, R. (2013). Kokybiniai tyrimai. Paskaitų medžiaga ISM 32. Lietuvos migracijos politikos gairės Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 33. Lietuvos pažangos strategija “Lietuva 2030“ (2012). Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=425517&p_query=&p_tr2=2 (Žiūrėta 2016-02-03) 34. Lietuvos Respublikos ekonominės migracijos reguliavimo strategija. Valstybės žinios, 2007, Nr. 77-3177. 35. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija. Prieiga per internetą: http://vrm.lrv.lt/lt/apie-vidaus-reikalu-ministerija/migracija (Žiūrėta 2016-02-03) 36. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Valstybės žinios. 1999, Nr. 60–1945. 37. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 31 d. nutarimas Nr. 2115 “Dėl Elektroninės valdžios koncepcijos patvirtinimo”. 38. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro ir Užsienio reikalų ministro 2015 m. kovo 19 d., įsakymas Nr.1V-200 / V-62 201 “Dėl asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiais ir naikinimo tvarkos aprašo”. Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/00554c90ceff11e4bcd1a882e9a189f1 (Žiūrėta 2016-01-05) 39. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 16 d. Nutarimas Nr. 301 „Dėl Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2011-2019 metų programos patvirtinimo“. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.394457(Žiūrėta 2016-07-08) 40. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 171 Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programa. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.432326?jfwid=16j6tpe0pg (Žiūrėta 2016-07-08) 41. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa (2012). Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=439761 (Žiūrėta 2016-08-19) 42. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. spalio 7 d. įsakymas Nr. 3-416(1.5 E) „Dėl metodinių dokumentų patvirtinimo“. Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/6a81fd606cc111e5906bc3a96c765ff4 (Žiūrėta 2016-08-019) 43. Marshall, G. (1999). Exploring Assessment. Education and Information Technologies. 44. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Prieiga per internetą http://www.migracija.lt/ (Žiūrėta 2015-10-23) 45. Milė, R., Junevičius, A. (2013). Elektroninių viešųjų paslaugų teikimo ypatumai Šakių rajono savivaldybėje. Viešoji politika ir administravimas Nr. 13. 46. Money, J. Comparative Immigration Policy, 2009. Prieiga internete: http://www.isacompss.com/info/samples/comparativeimmigrationpolicy_sample.pdf (Žiūrėta 2016-08-14) 47. Naulickaitė I; Melnikas, B (2015) Emigracijos iš Lietuvos procesai ekonomikos globalizacijos sąlygomis. Prieiga per internetą: https://www.google.lt/#q=Emigracijos+i%C5%A1+Lietuvos+procesai+ekonomikos+globalizacijos+s%C4%85lygom (Žiūrėta 2016-01-14) 48. Rupšienė, L. (2007). Kokybinio tyrimo duomenų rinkimo metodologija. Klaipėda 49. Oxford Dictionaries 2014. Prieiga per internetą: https://www.oxforddictionaries.com/definition/english/migration (Žiūrėta 2016-09-11) 50. Patton, M. Q. (2002).Qualitative Research and Evaluation Methods. London: Sage Publications. 51. Petrauskas R. Informacinių technologijų taikymas viešajame administravime. Vilnius: Lietuvos teisės universitetas, 2001. 52. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Prieiga per internetą: http://www.policija.lt/index.php?id=12633 (Žiūrėta 2016-02-03) 53. Promise and problems of E-democracy: challenges of online citizen engagement. (2003). Prieiga per internetą http://www1.oecd.org/publications/e-book/4204011E.PDF (Žiūrėta 2016-05-23) 54. Sipavičienė, A., Jeršovas, M., Stankevičiūtė A., (2015). Verslo ir investicijų pritraukimas į Lietuvą: migracijos ir migracijos politikos vaidmuo. Tarptautinė migracijos organizacija Europos migracijos tinklas Lietuvos socialinių tyrimų centras. Prieiga per internetą: http://emn.lt/wp-content/uploads/2015/10/Verslo-ir-investicij%C5%B3-pritraukimas-%C4%AF-Lietuv%C4%85.pdf (Žiūrėta 2016-02-03) 55. The User Challenge Benchmarking the Supply of Online Public Services. Measurement (2007). Prieiga per internetą:http://ec.europa.eu/newsroom/itemlongdetail.cfm?item_id=3634 56. Tidikis, R. (2003). Socialinių mokslų tyrimų metodologija: vadovėlis. Vilnius: Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras. 57. Vadyba. Journal of Management. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, Nr. 2(14). 58. Valstybės kontrolė. Imigracijos procesų valdymas. Išankstinis tyrimas (2015). Prieiga per internetą http://www.vkontrole.lt/ (Žiūrėta 2016-06-16) 59. Verdegem, P., Hauttekeete, L. User Centred e- Government: Measuring user Statisfcion of online Public Servines. (2007). Prieiga per internetą: 60. Žibas K., Platačiūtė V. (2009). Lietuvos imigracijos politika ir trečiųjų šalių piliečių integracijos prielaidos. Migrantų integracija: trečiųjų šalių piliečiai Lietuvoje. Socialinių tyrimų institutas. Vilnius: Eugrimas, Prieiga per internetą: http://www.ces.lt/etniskumo-studijos-2/isleisti-zurnalai/etniskumo-studijos-20092/ (Žiūrėta 2016-10-11) 61. Žydžiūnaitė, V. (2007). Tyrimo dizainas: struktūra ir strategijos. Mokomoji knyga. Kaunas: Technologija. 1 priedas ELELKTRONINIŲ MIGRACIJOS PASLAUGŲ PLĖTRA Tyrimo tikslas: Atskleisti Joniškio Migracijos grupės darbuotojų nuomones apie teikiamų elektroninių migracijos paslaugų stipriąsias puses ir probleminius aspektus Grupinio interviu gairės Data................................................... Trukmė............................................... Vieta................................................... Bendri duomenys apie informantą Infomanto pareigos................................................................................................................... Informanto darbo stažas (patirtis) įstaigoje ............................................................................... 1. TYRIMO SRITIS. Elektroninių migracijos paslaugų plėtros situacijos analizė 1. Nuo 2014 metų, įgyvendinant elektroninės valdžios koncepciją yra suteikiamos elektroninės migracijos paslaugos. Kaip vertinate migracijos paslaugų perkėlimą į elektroninę erdvę? Kaip pasikeitė Jūsų darbas? Kokius vertinimus girdite iš vartotojų pusės? Komentaras ................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................ 2. Paslaugų prieinamumas yra tam tikros teritorijos gyventojų realizuotos galimybės gauti vienas ar kitas jiems reikalingas paslaugas. Kaip Jūs vertinate jūsų teikiamų elektroninių paslaugų prieinamumą ir tinkamumą (ar klientas lengvai randa informaciją kaip reiktų naudotis e- paslaugomis)? Tęsinys Komentaras ................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................ 3. Išvardinkite po kelis elektroninių migracijos paslaugų plėtros privalumus? Komentaras ................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................ 2. TYRIMO SRITIS. Elektroninių migracijos paslaugų plėtros probleminiai aspektai 4. Išvardinkite po kelis elektroninių migracijos paslaugų plėtros probleminius aspektus. Komentaras ................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................ 5. Kaip Jūs manote, kokie yra svarbiausi elektroninių teikiamų paslaugų kokybės ir plėtros elementai, į kuriuos didžiausią dėmesį atkreipia gyventojai, vertindami e-paslaugas? Komentaras ................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................ 6. Su kokiomis problemomis susiduriate Jūs, steikdami el. paslaugas internetu? Su kokiomis problemomis susiduria vartotojai? Komentaras ................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................ 7. Kokias priemones vykdo Jūsų migracija, kad klientai naudotųsi teikiamomis e-paslaugomis? Komentaras ................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................ 3. TYRIMO SRITIS. Siūlymai dėl migracijos e. paslaugų tobulinimo 8. Kaip Jūs siūlytumėte išspręsti Jūsų nurodytas problemas? Komentaras ................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................ 9. Kaip Jūs vertintumėte Jūsų migracijoje teikiamų e-paslaugų plėtrą? Kokias naujas migracijos paslaugas galėtumėte perkelti į el. erdvę? Komentaras ................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................ 10.. Daug informacijos apie dar neišnaudotas veiklos kokybės tobulinimo galimybes galima gauti atlikus interesantų (paslaugų vartotojų) apklausą. Ar Jūsų migracija atlieka interesantų (paslaugų vartotojų) nuomonių apklausas dėl Jūsų institucijos teikiamų e- paslaugų efektyvumo ir plėtros? Jei taip, tai kokiu būdu tai organizuojate? Komentaras ............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................... Dėkoju už atsakymus! 2 priedas ELELKTRONINIŲ MIGRACIJOS PASLAUGŲ PLĖTRA Tyrimo tikslas: Atskleisti vartotojų nuomones apie teikiamų elektronines migracijos paslaugas Grupinio interviu gairės Data................................................... Trukmė............................................... Vieta................................................... Bendri duomenys apie informantą Juridinis asmuo ar fizinis: Amžius: 1. TYRIMO SRITIS. Elektroninių migracijos paslaugų naudojimosi perspektyvos 1. Nuo 2014 metų, įgyvendinant elektroninės valdžios koncepciją yra suteikiamos elektroninės migracijos paslaugos. Ar naudojatės tokiomis paslaugomis?  TAIP  NE Jei TAIP, kokius privalomus galite išskirti naudodamiesi migracijos e. paslaugomis? Komentaras ................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................ 2. Paslaugų prieinamumas yra tam tikros teritorijos gyventojų realizuotos galimybės gauti vienas ar kitas reikalingas paslaugas. Kaip Jūs vertinate teikiamų elektroninių paslaugų prieinamumą ir tinkamumą (ar lengvai randate informaciją, kaip pavyksta naudotis)? Tęsinys Komentaras ................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................ 2. TYRIMO SRITIS. Elektroninių migracijos paslaugų plėtros probleminiai aspektai 3. Su kokiomis problemomis susiduriate naudodamiesi migracijos el. paslaugomis? Komentaras ................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................ 4. Jūsų nuomone, kas labiausiai trukdo el. paslaugų plėtrai migracijoje? Komentaras ................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................ 3. TYRIMO SRITIS. Siūlymai dėl migracijos e. paslaugų tobulinimo 5. Kokias migracijos paslaugas norėtumėte perkelti į el. erdvę? Tęsinys Komentaras ................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................ 6. Ar Jus tenkina mogracijos e.paslaugų administravimas? Ar gaunate reikiamą informaciją apie naudojimąsi? Ką siūlytumėte keisti, kad teikiamas migracijos paslaugas taptų patrauklesnės vartotojams? Komentaras ................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................ Dėkoju už atsakymus!

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!