Viešosios politikos formavimas ir įgyvendinimas globalizmo sąlygomis

Politika - tai valstybės valdymo menas, t.y. visuomeninė veikla, siekiant valstybinės valdžios, veiksmų planas, tam tikra politinių tikslų aibė. Be valstybės nėra politikos, o politika negalima ne valstybėje, nes tik joje žmogus realizuoja savo socialinę ir racionaliąją prigimtį.
Anot, W. Parsons (2001) viešoji politika – tam tikras vyriausybės veiksmų kursas arba planas spręsti tam tikras problemas ar siekti tikslų. Viešoji politika daugiausia dėmesio skiria tam, kas apibūdinama kaip, visuomenė ir jos problemos. Taip pat viešoji politika kelia klausimus: kaip, kodėl, kokiam tikslui naudoja strategijas, ar ką valdžia daro, kodėl daro ir kas nuo to pasikeičia.
Globalizacija – procesas, reiškinys, vykstantis socialinėje plotmėje, apimantis pačias įvairiausias visuomenės, valstybės bei kitų socialinių darinių veiklos sritis, jų aplinką, pasireiškiantis tarpusavio ryšių intensyvėjimu, judėjimu bei kitomis charakteristikomis viso pasaulio mastu.
Globalizacija kaip ir kiekvienas reiškinys, turi tiek teigiamų, tiek neigiamų pusių. Tai ir apžvelgsime darbe.
Globaliame pasaulyje politinių, ekonominių ir kultūrinių reiškinių plėtotę vis menkiau tevaržo teritoriniai atstumai ir barjerai. Bandysiu pažvelgti kaip Lietuva veikiama globalizacijos keičiasi.
Anot A. Raipos (2002) viešoji politika dažniausiai apibūdinama kaip valstybės valios išraiška valdžios veikla ir tos veiklos priežastys, sprendimų priėmimo ir jų įgyvendinimo motyvacija. Kitaip tariant, pats terminas viešoji politika dažniausiai vartojamas norint apibūdinti valdžios institucijų, oficialių asmenų elgseną, veiksmus, veiklos kurso pasirinkimą ir praktinį jo įgyvendinimą politikos procese. Viešoji politika suprantama kaip galimybė fiksuoti, aprašyti, analizuoti, vertinti politikos procesą.
Viešosios politikos sąvoka buvo pradėta vartoti XX a. septintajame dešimtmetyje, kai viešosios politikos funkcijos, metodai ir procedūros buvo pripažintos daugelyje šalių, o pati viešoji politika kaip veiklos struktūra tapo gana savarankiška. Senųjų laikų mąstytojai politinės filosofijos traktatuose dažniausiai išskirdavo valdžios vykdomą politiką, ją formuojančias jėgas ir jų poveikį visuomenės raidai. Aristotelis politikos terminą – politea – tapatino su piliečiais ir miesto-valstybės valdymo struktūra bei funkcijomis. Kai kurie šių laikų autoriai, analizuodami viešąją politiką, akcentuoja viešosios valdžios pagrindus – moralumą, sugebėjimus, išsilavinimą, motyvus, kaštus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!