Viešosios politikos dalyviai

Visuomenės informavimas ir supratimas, plati tolerantiška diskusija, įtraukiant į ją vyriausybines institucijas, socialines, etnines, amžiaus ir kitas bendruomenės grupes – pagrindinis viešosios politikos plėtros, vykstančios šiandien, rezultatas. Viešosios politikos plėtros būtinumą taip pat skatina vizijų ir požiūrių prarajos tarp Lietuvos politikų, įvairių sričių specialistų ir didžiosios dalies visuomenės gilėjimas. Todėl yra įdomu ir aktualu, remiantis loginiu ir sisteminės analizės metodu, aptarti viešosios politikos dalyvius – rinkėjus, politikus, biurokratus bei interesų grupes -, suvokti jų teigiamas ir neigiamas įtakas viešosios politikos formavimo ir funkcionavimo procese.
Darbą sudaro keturi skyriai. Pirmajame skyriuje pateikiami piliečių dalyvavimo viešosios politikos formavimo procese būdai, aptariama balsavimo netikslumo problema, klausiama, ar rinkėjai savo balsais už išrinktą atstovą netiesiogiai nulemia viešąją politiką. Antrajame skyriuje aptariami politikai kaip viešosios politikos formuotojai. Nagrinėjamas politinių preferencijų formavimas ir interesų derinimas. Trečiasis skyrius skiriamas biurokratams ir biurokratinėms institucijoms aptarti. Diskutuojama, ar biurokratai yra tik viešosios politikos įgyvendintojai, ar ir formuotojai. Ketvirtajame skyriuje nagrinėjamas interesų grupių siekis įtakoti valdžios sprendimus viešosios politikos formavimo procese.
Viešosios politikos formavimo procese didelę įtaką turi istorinės, socialinės ir ekonominės jėgos, politika ir institucijos. Paprasti piliečiai, norintys siekti protingų ir demokratiškų viešosios politikos rezultatų, privalo dalyvauti rinkimuose. Tačiau norint suvokti teigiamas ir neigiamas piliečių dalyvavimo politikos formavime puses, būtina suvokti, kam tinka ir kam netinka rinkimai.
Ar rinkėjai savo balsais už išrinktą atstovą netiesiogiai nulemia viešąją politiką? Jeigu taip yra, tai protingo, demokratinio politikos formavimo kliūtys, glūdėtų beveik vien tik rinkimų proceso ydose, rinkėjų kompetencijos ir susidomėjimo politiniais reikalais stygiuje ir rinkėjų manipuliacijoje. Griežtai priešingas požiūris, paplitęs tarp daugelio politologų, yra tas, jog rinkėjai gali rinktis tik iš tarpusavyje besivaržančių būsimų vadovų. Pagal šį požiūrį, rinkimai paprastai leidžia piliečiams nuspręsti, kas formuos viešąją politiką, bet iš tikrųjų rinkimai neleidžia jiems kaip nors kitaip daryti svarbios įtakos viešajai politikai1.
Taigi piliečiai paprastai tiesiogiai nebalsuoja už viešąsias politikas, išskyrus retus atvejus, kai nedaugelis klausimų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!