A. C. MacIntyre. Ar įmanomas lyginamosios politikos mokslas?

I.Skepticizmas, kuris labai paveikia autoriaus argumentaciją šiame straipsnyje, turi būti vertinamas kaip priemonė, o ne kaip tikslas. Iš esmės, autorius nenori parodyti, kad politinių veiksmų bendrasis visą apimantis mokslas negali egzistuoti, bet kad yra tam tikrų trukdžių, kliūčių jam būti pripažintu kaip mokslu ir jis negali tų kliūčių įveikti. Autorius ketina akcentuoti tarpkultūrinių ir dėsnio pobūdį turinčių priežastinių generalizacijų formulavimo svarbą, kurie turės būti paaiškinti tam tikrų teorijų kaip paaiškinami Boilio ir Daltono dėsniai kinetinės dujų teorijose; todėl, viskas, kas bus sakoma apie lyginimo problemą, turi būti suprantama šiame kontekste. Autoriaus metodas pirmoje argumento dalyje bus: pretenzijos(claim), kad suformuluota dėsnio pobūdžio generalizacija apie politines pažiūras, institucijas ir jų veikimą (practices) bei politinių funkcijų vykdymą, ištyrimas. Tada antroje argumento dalyje pasiūlysiu alternatyvią strategiją tai, kuri dabar plačiai naudojama, nors strategijos pakeitimas galiausiai įtakos ir tikslo pakeitimą.
II.Politinės kultūros ir pažiūrų tyrinėjimas rėmėsi prielaida, kad įmanoma identifikuoti politines pažiūras neprikausomai nuo politinių institucijų ir jų funkcionavimo. Yra bent 2 priežastys, parodančios šios prielaidos klaidingumą: pirmąją parodė Wittgenstein’as teigdamas, kad mes susiformuojame pažiūras nukreipdami jas į institucijas, o ne atvirkščiai.
Taigi, mes norime surasti identifikuojamus vienetus, kurių pagalba galėtume lyginti įvairias visuomenes ir kultūras ir iš to daryti pagrįstas priežastines generalizacijas. Be to, socialinių institucijų samprata (dalinai) apima ir žmonių įsitikinimus, nukreiptus būtent į tas institucijas, be jų negalima tirti atskirų socialinių institucijų. Toks faktas yra ignoruojamas tų žmonių, kurie apibrėžia politikos mokslą kaip politinio elgesio tyrimą, siekiant sukurti viešą, neutralų tyrimo subjektą moksliniam darbui.
III.Autoriaus argumentacija toliau seka taip: jei politikos mokslininkų kuriamos generalizacijos yra mokslo dalis, tai viena iš sąlygų, kuri turi būti patenkinta yra ši: reikia mokėti skirti dėsnio pobūdį turinčias generalizacijas nuo paprastų de facto generalizacijų, kurios apima tik pastebėtus pavyzdžius (empirijas). Tokį skirtumą autorius supranta kaip skirtumą tarp generalizacijų, kurių patvirtinimas kartu patvirtina ir kompleksą (set) priešingų(papildomų) sąlygų ir tų generalizacijų,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!