Politikos mokslo formavimasis, struktūra bei funkcijos

Įvadas.
Nors kategorija politikos mokslas nurodo, kad pradedame nagrinėti /mokslą, kurio tyrimo objektas yra politika, būtų sunku įrodyti, jog pa­siektas visiškas sutarimas, kaip turėtų būti apibrėžiamas jo tyrimo laukas.
Labiausiai politikos mokslo objekto apibūdinimą, o kartu ir jo statu­so pripažinimą, komplikuoja diskusijos dėl politikos aiškinimo istorinio bei metodologinio kitimo ir politikos mokslo moksliškumo. Iš esmės jos rodo pastangas atsakyti į du tarpusavyje susijusius klausimus: ką mes studijuojame, t. y. kur prasideda ir baigiasi politikos mokslo ribos, ir kaip, t. y. kokiais metodais, tyrinėjame apibrėžtą sritį.
Tam, kad ateityje nekiltų abejonių dėl politikos mokslo mokslišku­mo ar politikos sąvokos daugiareikšmiškumo, turime išsiaiškinti jo pri­gimties, sąveikos su kitais socialiniais mokslais klausimus, ypatybes ir vidaus struktūrą.
Politikos samprata.
Prieš aptariant termino politika reikšmes, būtina pabrėžti, kad svarbiau yra atskleisti, kaip politologai apibūdina politikos terminą, negu nustatyti bendrą jos definiciją, nes vienoks ar kitoks politikos supratimas nulemia ir jos studijų kryptį.
Galima skirti dvi politikos sampratos grupes. Pirmajai atstovauja tie politikos filosofai ir mokslininkai, kurie politiką sieja su valstybės arba vyriausybės veikla. Tradiciškai ši politikos samprata kildinama iš antikinių mąstytojų Platono ir Aristotelio, kuriam priskiriamas politikos, kaip meno ir mokslo valdyti valstybę, apibūdinimas.
Platonas politiką siejo su idealios valstybės kūrimu, kuris savaime suteikia prasmę netobulam pasauliui. Pasak Aristotelio, politikos esmę sudaro lygių piliečių dalyvavimas, priimant kolektyvinius sprendimus viešojo gyvenimo turiniui ir krypčiai nustatyti. Jei lygių piliečių dalyvavimas valdomųjų ir valdančiųjų sąveikoje sudaro politinės veiklos pagrindą, tai piliečių siekimas tokio gyvenimo būdo, kuris atitiktų valstybės tobulybę, yra jos tikslas. Kad pasiektų šį tikslą, piliečiai privalo remtis bendra vertybių sistema, būti vienijami vienodo teisingumo ir neteisingumo supratimo. Tik tokiomis sąlygomis jie sugebės išvengti konfliktinio valių susidūrimo ir pasiekti bendrų tikslų. Todėl politinis gyvenimas yra žmogaus laisvės pagrindas: politinėje bendruomenėje laisvi piliečiai nustato vertybes, kuriomis vadovaudamiesi jie norėtų gyventi, ir sukuria taisykles, įtvirtinančias šias vertybes.
Aristotelis, teigdamas, kad politika yra valstybės valdymo menas, pabrėžia, jog politika...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!