Politikos mokslo kaip socialinio mokslo samprata ir esmė

Egzistuoja daugybė požiūrių į politiką: vieni išgirdę žodį „politika“ keičia temą, kiti – karštai diskutuoja apie politinius įvykius, treti net nenori girdėti šio žodžio. Tačiau koks bebūtų mūsų požiūris į ją, ji egzistuoja ir reiškiasi norim mes to ar nenorim, todėl, kad politiką kuria žmonės ir pagrindas jai susikurti yra žmogus. Visur, net buityje mes galime rasti politikos užuomazgų. Jai tyrinėti ir yra skirtas politikos mokslas.
Ar politikos mokslas yra socialinis mokslas, jei taip, tai kodėl? Kaip kito požiūris į politiką ir politikos mokslą istorijos eigoje? Su kokiom problemom susiduria politikos mokslas? Visa tai bandysiu atsakyti šiame darbe.
Prieš aptariant termino politika reikšmes, būtina pabrėžti, kad svarbiau yra atskleisti, kaip politologai apibūdina politikos terminą, negu nustatyti bendrą jos definiciją, nes vienoks ar kitoks politikos supratimas nulemia ir jos studijų kryptį (Novagrockienė J., 2001).
Galima skirti dvi politikos sampratos grupes. Pirmajai atstovauja tie politikos filosofai ir mokslininkai, kurie politiką sieja su valstybės arba vyriausybės veikla. Tradiciškai ši politikos samprata kildinama iš antikinių mąstytojų Platono ir Aristotelio, kuriam priskiriamas politikos, kaip meno ir mokslo valdyti valstybę, apibūdinimas (Rakucevičius R., 2003).
Platono tikslas – įžvelgti tobulos valstybės idėją. Jis teigė, kad valstybėje turi egzistuoti luominė visuomenė. Žmones jis suskirstė į tris kategorijas: valdovus-filosofus, karius-sargius ir gamybininkus. Platono nuomone, idealioje valstybėje kiekviena žmonių grupė turi užsiimti tik savo darbais, kurie labiausiai atitinka jų sugebėjimus. Platonas nebuvo demokratijos šalininkas. Jis reikalauja, kad idealią valstybę valdytų ne masės, o išminčiai-filosofai. Politika jam yra ne valdymo, bet auklėjimo uždavinys. Valdovų sluoksnis pirmiausia turi žinoti, kas yra gėris ir blogis.
Aristotelį galima laikyti politologijos pirmtaku. Jis ne tik filosofavo, bet ir išsamiai analizavo „polių“ politinį gyvenimą ir santvarką. Politiką jis laikė svarbiausia iš visų mokslų, nes politikos tikslas yra piliečių „gerovė“. Valstybė, anot Aristotelio, yra natūralus visuomenės vystimosi rezultatas. Valstybę jis sutapatino su visuomene. Pasak mąstytojo, valstybė turi būti teisybės ir gerovės instrumentu,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!