T. Hobso politinės valdžios teorija

Pirmą kartą lietuvių kalba leidžiamas anglų filosofo Thomaso Hobbeso (1588 – 1679) pagrindinis veikalas „Leviatanas“ buvo išspausdintas 1651 m., netrukus po Anglijos buržuazinės revoliucijos. T. Hobso nuomone žmogaus prigimtis nebuvo labai gera – tam nemažos įtakos turėjo, tai, kad jis gyveno toli gražu ne ramiausiais ir taikiausiais Anglijos istorijos laikais.
Žmogaus siela Hobsui suprantama kaip nuolatinės konfliktuojančių motyvų kovos arena. Toks žmogus išsiskiria tuo, kad gali puikiausiai suvokti savo veiksmų ir poelgių motyvus, bet nežino ir niekada nesužinos jų tikrųjų priežasčių. Autoriaus individas nėra butybė „iš kūno ir kraujo“. Savo hipotetinį individą jis perkelia į dar hipotetiškesnę „prigimtinę būklę“. Ji yra ne kas kita, o individo psichologinio portreto projekcija, į įsivaizduojamą, turbūt niekur ir niekada neegzistavusią, ikižmogišką ir ikisocialinę erdvę. Tačiau realizuodami save individai sukuria valstybę ir visuomenę, o jos realizuoja individus juos sužmogindamos. Hobsui valstybė yra dirbtinis kūnas, t. y. žmogaus kuriama dirbtinė mašina. Kodėl valstybei geriausia valdymo forma yra monarchija? Suverenui paklūsta visi be išimties, kokios pavaldinių pareigos ir teisės, kas tie įstatymai, pagal Tomą Hobsą? Šiuos teiginius ir klausimus aš pasistengiau išsamiau panagrinėti savo darbe.
Pirmą knygos dalį Hobsas pradeda aprašydamas žmogų, jo jutimus. Keista, kad filosofas iš pradžių jutimus paaiškina moksliškai: „Jutimų priežastis yra išorinis kūnas, kuris spaudžia organą, atitnkantį kiekvieną jutimą, arba tiesiogiai, kaip skonio ir lytėjimo, klausos ir uoslės. Tas spaudimas, tarpininkaujant nervams ir kitoms kūno stygoms ir membranoms, pereina vidun į smegenis ir širdį, čia sukelia pasipriešinimą, arba kontrspaudimą, arba širdies pastangas apsisaugoti...“. Toliau autorius aprašo kiekvieną jutimą atskirai: vaizduotę, atmintį, alkį, troškulį ir kt.
Tikėti religija, anot Hobso, žmogų verčia baimė, bet ne todėl, kad jie nežino ateities, o daugiau dėl noro sužinoti gamtos kūnų priežastis ir jų įvairias sąvybes. Dievą jie įsivaizduoja „bekūne dvasia“, „bet tai jie daro ne dogmatiškai, ketindami padaryti dieviškąją prigimtį suprantamą, o pamaldžiai, norėdami jį pagerbti tokiomis sąvybėmis“. Filosofas teigia,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!