N. Makiavelio politikos teorija

XIV-XV a.a. pradžioje Italijoje, o vėliau ir kitose Vakarų Europos valstybėse prasideda Atgimimo epocha, laipsniškas išėjimas iš Viduramžių. Permainas kultūroje, pasaulėžiūroje, gamybinėse jėgose lydėjo ir rimti politiniai pokyčiai. Stiprėjo ir vienijosi nacionalinės valstybės. Viena stambiausių Europos valstybių - Italija atsiliko jungimosi procese. Joje dėl nesibaigiančių feodalinių valdovų tarpusavio vaidų negalėjo išsiskirti lyderis, kuris sugebėtų nustelbti kitus. Tam trukdė ir išorinių jėgų įsikišimas. Italija XV a. buvo kultūringiausia ir turtingiausia, bet ir labiausiai susiskaldžiusi, dezorganizuota Europos šalis, ji buvo lengvas gro­bis bet kokiam užkariautojui.Italijos politinė sistema priminė antikinę Graikiją su jos polisais. Tie patys miestai-valstybės, nors ir didesni, valdymo formų įvairumas, jų dažnas keitimasis ir begaliniai konfliktai tarp valstybių. Skirtingai nuo Graikijos, į tuos konfliktus aktyviai kišdavosi kaimynai. Italų kunigaikštukai, pešdamiesi tarpusavyje dėl valdžios, neretai pasitelkdavo į pagalbą prancūzus, austrus, ispanus.Jie nbuvo suinteresuoti ir popiežiaus valstybės stiprėjimu. Užsienio intervantai, pasinaudodmi tokia situacija, įsigalėdavotai vienoje, tai kitoje Italijos srityje. Karo būsena iššaukė ypatingos kategorijos ginkluotų samdinių atsiradimą. Jie pasirengę buvo padėti tam, kas daugiau sumokės, ir dažnai keitė šeiminikus. Išdavystė ir klasta tapo jų elgesio principu. Šiame kupiname neapykantos ir nevilties krašte iškilo ryški Nikolo Makiavelio figūra, nustebinusi amžininkus savo politiniais traktatais. Jo tikslas buvo Italijos suvienijimas ir liaudies interesus atitinkančios valstybės sukūrimas.Jis ypač vertino nacionalinę nepriklausomybę nacionalinį saugumą ir gerą konstituciją.Siekiant šių vertybių, esą galima nesiskaityti su jokiomis priemonėmis.
Italijos politinis veikėjas, istorikas, filosofas ir rašytojas Nikolas Makiavelis gimė 1469 m. gegužės 3 d. Florencijoje kilmingų, bet nusigyvenusių didikų šeimoje. Jo tėvas vertėsi juristo praktika, tačiau šeimos materialinė padėtis buvo prastoka, todėl būdamas neturtingas, N. Makiavelis negalėjo įgyti universitetinio išsimokslinimo, tačiau, augdamas tarp Florencijos humanistų, jis išmoko lotynų kalbą ir išstudijavo senovės autorių raštus. Jo mėgstamais autoriais tapo Tacitas, Ciceronas, Plautas, Titas Livijus. Nikolas daug sykių skaitė Dantės ir Petrarkos kūrinius, žavėjosi didžiaisiais savo amžininkais Leonardu da Vinčiu, Mikelandželu. Tai padėjo būsimajam...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!