Valdymo struktūros centralizacijos lygiai Prancūzijoje ir Japonijoje

Centralizacijos ir decentralizacijos principas turi didelę įtaką visos viešojo administravimo sistemos funkcionavimui. Formuojant vykdomosios valdžios institucijų sistemą būtina protingai ir subalansuotai panaudoti centralizacijos ir decentralizacijos derinimą. Siekiant efektyviai valdyti visuomeninius procesus (ekonominius, politinius, socialinius), organizuojant valdymą neišvengiamai būtina taikyti tiek centralizacijos, tiek ir decentralizacijos elementus, kas apskritai įgalina užtikrinti efektyvų vykdomosios valdžios institucijų sistemos valdymą. Centralizacijos principas viešajame administravime reiškia žemesniųjų institucijų pavaldumą aukštesniosioms, remiantis sistemos vientisumu bei vadovavimą žemesniosioms institucijoms iš centro. Centralizacija – tai didžiosios dalies valstybės funkcijų priskyrimas centrinių vykdomosios valdžios institucijų kompetencijai. Būdingiausiu kontinentinės mokyklos pavyzdžiu laikoma Prancūzijos administracinė teisė, kuri turėjo nemažą įtaką kitų Europos valstybių administracinės teisės vystymuisi (įskaitant ir carinę Rusiją). Žymus prancūzų mokslininkas prof. Žoržas Vedelis administracinį valdymą apibrėžia kaip visumą teisės normų, reglamentuojančių valstybinės administracijos, t. y. valstybės vykdomųjų institucijų veiklą.
Svarbiausieji Prancūzijos administracinio valdymo institutai yra šie: administracinis režimas, administracinis teismas ir administracijos struktūra.
Administracinį režimą atskleidžia keturi principai: 1) administracinės ir teisminės valdžių padalijimo principas (čia iš esmės nagrinėjami administracinio teismo jurisdikcijos klausimai); 2) administracinių aktų ypatingo režimo principas (t. y. administracijos teisė leisti privalomus vykdyti normatyvinius aktus bei sudaryti administracines sutartis. Tai mokymas apie normatyvinius administracinius aktus, jų rūšis, elementus, galiojimą bei priverstinį vykdymą; administracinių sutarčių požymius, atsiradimą, rūšis bei jų ginčijimą); 3) teisėtumo principas (jo sąvoka, turinys, išimtys, teisminė kontrolė); 4) administracijos ir jos atstovų atsakomybės principas (čia nagrinėjami įvairūs atsakomybės pagrindai, režimai ir išimtys).
Pirmieji du principai traktuojami kaip administracijos prerogatyva ar privilegija, o kiti - kaip administracijos pareiga. Administracinis teismas (administracinė justicija) yra vienas iš būdingiausių Prancūzijos administracinės teisės institutų. Žemutinei administracinės justicijos grandžiai priklauso bendrieji (administraciniai tribunolai) ir Specialūs administraciniai teismai. Administraciniai tribunolai (jų yra apie 30) sudaryti teritoriniu principu ir jie nepavaldūs jokioms vietinėms institucijoms. Tai pirmos instancijos teismai, nagrinėjantys skundus dėl vykdomųjų institucijų bei jų atstovų veiksmų, taip pat administracinius ieškinius dėl žalos (nuostolių) atlyginimo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!