Valdovo ir žmogaus tragedija V. Krėvės “ Skirgailoje”

Kada gi žmogų ištinka tragedija? Tai amžinas klausimas. Toks pat amžinas ir atsakymo į jį ieškojimas. Tragiško likimo tas žmogus, kurio tikslai yra kilnūs, bet išorinės sąlygos dar nepribrendusios, ir jis, pats šviesiausias, kilniausias, protingiausias, turi žūti. Tokia lemtis ištinka žmogų, kai jis, suvokdamas laikmečio reikalavimą, nežino, kaip jį įgyvendinti. Ne mažesnė tragedija, jei, siekiant užsibrėžto, visiems tarnaujančio tikslo, yra naikinama savo ir kito prigimtis, tiesiog išsigimstama, kažkuo kitu, negu turi būti, tampama. Išgyventi tragediją- tai kristi į gilią bedugnę, patekti į krizę, į tave luošinančią depresiją.
Tragedijos žanras buvo artimas Vincui Krėvei. Dramaturgui imponavo stiprių aistrų, ryškios, siekiančios didingų tikslų, nevengiančios rizikos asmenybės. Viena iš tokių yra XIV amžiaus pabaigos Didysis Lietuvos kunigaikštis Skirgaila. Ne kaip istorinė asmenybė, o kaip sudėtingas, gilių vidinių išgyvenimų sukrėstas žmogus.
“Skirgailoje” veiksmas vyksta tada, kai Lietuva, oficialiai priėmusi krikštą, kovoti su nauju dievu yra bejėgė. Iškilęs pavojus ir Lietuvos valstybingumui. Viduje maištauja kunigaikščiai, o lenkai ir kryžiuočiai, prisidengdami naujo dievo vardu, stengiasi sunaikinti senąją Lietuvos kultūrą, papročius. Tokioje situacijoje atsiduria Didysis Lietuvos kunigaikštis Skirgaila. Jam tartum kokiam tiltui buvo lemta skausmingu būdu jungti du tikėjimus- pagonybę ir krikščionybę. Skirgailai reikėjo išgyventi buvusią krašto šlovę ir prasidėjusį jos žlugimą. Jis visa savo siela pasišventęs Lietuvai. Matydamas, kad priešas nori išardyti Lietuvos vienybę, padalyti jos žemes, jis deda visas savo jėgas užkirsti tam kelią. Skirgaila ištikimai tarnauja Lietuvai, jo širdis dega šviesesne jos ateitimi.
Norėdamas išlaikyti Lietuvos vienybę, Skirgaila veda Lydos kunigaikštytę Oną Duonutę. Jis darys viską, kad galėtų išlaikyti nuo senų laikų garsėjančią Lietuvos šlovę ir suverenumą: “ Aš myliu Lietuvą ir skaldyti ją dalimis niekam neleisiu, nei tau, nei broliui Jogailai, nei Kęstučio sūnui1” .
Vedęs kunigaikštytę , Skirgaila supranta, kad jis stoja į dar vieną konfliktą su Mozūrų valdovu, lenkais, kryžiuočiais ir pagaliau su pačia Ona Duonute. Bet Lietuvos laisvė Skirgailai yra brangesnė, ir dėl to...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!