Valakų reformos reikšmė

Valakų sistema – viena ankstyvųjų viduramžių ūkininkavimo formų, egzistavusi vakarietiškame žemės ūkyje. Valakų reforma yra pirmoji žemės reforma Lietuvoje, atėjusi į mūsų šalį iš Vokietijos per Lenkiją. Valakų reforma Lietuvoje buvo vykdoma XVI a. viduryje XVII a. pradžioje.
Reformos pradininkas - didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas, kuris 1557 m. paskelbė pagrindinį reformos įstatymą – Valakų nuostatus. Šis aktas liudija, kad reformos uždavinys – padidinti didžiojo kunigaikščio „pelną ir sutvarkyti ūkį“, t. y. reorganizuoti dvaro žemių, miškų ir vandenų ūkį bei padidinti valstiečių išnaudojimą [5].
Valakų reformos metu pavieniais lopinėliais išmėtyta žemė buvo išmatuota masyvais ir perskirstyta ūkiams, pradėta taikyti taisyklinga trilaukė sėjomaina, valstiečiai sukelti į gatvinius kaimus. Kiekviena valstiečio šeima galėjo gauti po valaką žemės (apie 21,3 ha), tačiau jos paėmę tapdavo baudžiauninkais.
Reforma įvedė vieninga žemės matavimo sistemą. Su šia reforma valakas pasidarė ūkio vienetas: nuo jo buvo imami mokesčiai, nuo jo buvo einamos ir pareigos [6].
Referate Valakų reformos priežastys, eiga ir padariniai analizuojami remiantis E. Gudavičiaus, J. Jurginio, J. Ochmanskio bei kitų autorių darbais.
Nuo senų senovės žemdirbystė Lietuvoje buvo pagrindinis pajamų šaltinis. Tačiau, iš jos gaunamos pajamos buvo nedidelės, nes žemė nebuvo tinkamai dirbama ir sukultūrinta, valstiečiai už įvairaus dydžio ir kokybės žemę mokėjo vienodus mokesčius, dėl to jų daug nuskurdo. E. Gudavičius teigia, jog prievolių nepajėgė atlikti apie trečdalis valstiečių. Dalis žemės naudotojų nuo mokesčių stengėsi išsisukti. Iki šiol duoklę, imtą produktais, buvo sunku paversti pinigais. Prekinių santykių vystymasis su kitomis šalimis skatino pertvarkyti ūkį, kad šis duotų daugiau pajamų. J. Jurginis pabrėžia ir tai, kad reikėjo ieškoti išeities iš susidariusios prievolių krizės, privedusios valstiečius prie sukilimų. Reikėjo galutinai panaikinti alodinės valstiečių žemėnaudos tradiciją ir pagrįsti šią žemėnaudą grynai administraciniais patvarkymais valdoma sistema [1].
1. išmatuoti didžiojo kunigaikščio (valstybinių) žemių plotus, nustatyti jų ribas, atskirti nuo privačių valdų;
2. valakais išmatuotas žemes suregistruoti, jas įvertinti pagal našumą;
3. įdiegti tobulesnę žemdirbystės sistemą - taikyti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!