Liublino unijos istorinė reikšmė

Lenkijos ir Lietuvos unija sukūrė unikalią valstybę Europoje. Unijinių valstybių buvo daugiau, bet jos buvo mažiau ryškios ir gyvavo trumpesnį laiką. Lenkijos ir Lietuvos unija išgyveno beveik keturis šimtus metų. Tuo tarpu Europos istoriografijoje ir vadovėliuose plačiau kalbama apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės fenomeną, o apie uniją užsimenama prabėgomis. Jungtinę Lenkijos ir Lietuvos valstybę palygino su Osmanų imperija, tik ši dominavusi pietryčių Europoje, o Jogailaičių valdoma valstybė – šiaurės rytų Europoje. Taip pat buvo tvirtinama, kad Jogailaičių valstybė, kol dar nebuvo grėsmingų Maskvos, Osmanų ir Habsburgų imperijų, dominavo Centrinėje ir Rytų Europoje.
Į uniją Lietuva atėjo visiškai pasirengusi: ji pasivijo Lenkiją luominės struktūros požiūriu, susiformavo jos nobiliteto politinis ir tautinis mąstymas. Todėl 1564-1569 m. lietuviai ir apgynė Lietuvos vardą, savo valstybės institucijas, pareigybes ir savo teises bei privilegijas. Bet 1569 m. lenkų ponai „Abiejų Tautų Respublikoje“ įgijo didesnį pranašumą. Jie atėmė pusę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos – Palenkę, Volynę ir Dešiniakrantę Ukrainą, neleido turėti savo atskiro valdovo – didžiojo kunigaikščio, uždraudė atskirą Lietuvos seimą, nors paliko teisę kurti sau įstatymus bendrame seime. Po šios unijos sekė du šimtus metų (iki 1795 m.) trukęs dviejų tautų bendro gyvenimo etapas. Liublino unijos dokumentas, amžininkų teigimu visai nedraudė Lietuvai turėti savąją vyriausybę – ministrus ir dignitorius, teismus ir teisę. Jis nenaikino Lietuvos valstybės, išsaugojo jos teritoriją, valstybės sienas, dvigubą pilietybę – Respublikos ir Lietuvos. Jis sukūrė ne unitarinę valstybę, o dviejų valstybių federaciją. Abi valstybes jungė bendrai renkamas karalius ir bendras seimas. Jas jungė ir visa valstybės organizacija, sukurta atskirai Lietuvai, bet lenkų pavyzdžiu, bendra vyraujanti katalikų religija, Bažnyčios sutvarkymas, lenkų kalba ir papročiai, šeimų ryšiai, intelektualinis gyvenimas, bendra užsienio politika.
Nepaisant dviejų politinių tautų ir dviejų valstybių bendro gyvenimo, neįvyko nei tautinis, nei politinis susiliejimas. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė nevirto Lenkijos provincija, o lietuvių tauta netapo kita lenkų tauta. Lietuvos bajorai išsaugojo savo tautinę sąmonę ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!