Vaisių, uogų ir daržovių įtaka sveikatai

Daržovės 9
Literatūra............................................................................................................................11
Įvadas
Maistui vartojami ir sveikatai svarbūs yra įvairių rūšių vaisiai: sėkliniai (obuoliai,) kaulavaisiniai(slyvos), citrusiniai (citrinos), subtropiniai ir tropiniai(bananai, granatai). Valgome juos natūralius, arba perdirbtus: džiovintus, raugintus konservuotus ir kt.
Vaisiuose gausu vitaminų, mineralinių medžiagų, pektinų ir kt. medžiagų kurios turi įtakos sveikatai.
Daugiausia šių medžiagų yra šviežiuose vaisiuose.
Taigi, vaisių angliavandenius organizmas lengvai pasisavina, jie stabdo cholesterolio kaupimąsi, mažina galimybę nutukti.
Šarminės mineralinės medžiagos padeda palaikyti organizme rūgščių ir šarmų pusiausvyrą ,trukdo atsirasti ir progresuoti aterosklerozei, hipertoninei ligai. Vaisių organinių rūgščių druskos gerina virškinimą. rauginės , pektininės medžiagos, maistinė ląsteliena slopina puvimo procesus, uždegimą, normalizuoja žarnyno florą, padeda geriau įsisavinti vitaminą C. Vaisiai svarbūs vitaminų šaltinis (vaisių luobelėje vitaminų yra 3-5 kartus daugiau negu minkštime, minkštimo pakraščiuose- daugiau negu viduryje). Vaisiai didina organizmo atsparumą, gerina virškinimą, padeda šalinti iš organizmo nuodingas medžiagas, gerina kvėpavimo organų, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, padeda geriau įsisavinti kartu valgomą maistą.
Patartina per metus vaisių ir uogų suvalgyti 106kg..
Uogos- nedideli sultingi augalų vaisiai. Jų cheminė sudėtis panaši į kitų vaisių, tik jose daugiau organinių rūgščių, ląstelienos, jos yra minkštesnės. Kai kuriose uogose labai daug vitamino C. Uogos gerina apetitą, virškinimą, medžiagų apykaitą, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, didina organizmo atsparumą infekcinėms ligoms.
Taip pat ir daržovės maistui vartojamos ir sveikatai svarbios yra įvairių rūšių, t.y.: vaisinės (pvz.: agurkai),lapinės (kopūstai), šakniavaisinės (morkos), svogūninės (pvz.: svogūnai), pupinės (žirniai), prieskoninės (kmynai).
Iš daržovių organizmas gauna daugelį mineralinių druskų, org. rūgščių, vitaminų ir kt. biologiškai aktyvių medžiagų, skaidulinių maisto medžiagų, kurių gyvulinis maistas neturi arba turi nedaug.
Maistinių medžiagų kiekis įv. rūšių daržovėse nevienodas: jis priklauso ir nuo klimato sąlygų, derliaus nuėmimo laiko, trąšų kokybės(pvz.: nuo susikaupusių daržovėse pesticidų sumažėja vitamino C, pakinta baltymų ir angliavandenių sudėtis).
Taigi baltymų (išskyrus pupines) daržovėse nedaug, jie nepilnaverčiai.
Kai kuriose (ypač bulvėse, pupinėse daržovėse) yra mažai angliavandenių kuriuos organizmas lengvai įsisavina. Tačiau daržovėse ypač daug vandenyje tirpstančių vitaminų.
Žinoma daugiausia vitaminų šviežiose daržovėse....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!