Vaikų, vengiančių lankyti mokyklą, veikla

Įvadas Daug yra mokytojų, kuriuos vaikai dievina, tačiau yra ir tokių, kurie dirba kitaip, galbūt tapo mokytojais ne iš pašaukimo. Mokyklų vaikai nelanko ir dėl socialinių šeimos problemų. Susirūpinimą kelia ir nenorintys mokytis, antramečiaujantys, reguliariai nelankantys mokyklos vaikai. Mokinių mažėja ir dėl sudėtingos demografinės padėties. Oficialūs skaičiai rodo, kad 1997 metais mokyklos nelankė 1564 vaikai, o 2002-aisiais – 550 vaikų. Atrodo, kad tokių vaikų mažėja, tačiau neoficiali statistika teigia visai ką kita - minima, kad mokyklos nelanko daugiau kaip 20 tūkst. vaikų. Vaikai nelankantys mokyklos laiką dažniausiai praleidžia namuose, su draugais, vaikščiodami po miestą. Šiuo metu populiarėjant informacinėms technologijoms, lėmė tai, kad vaikai, vengiantys lankyti mokyklą, vis dažniau laiką praleidžia prie kompiuterio: žaisdami kompiuterinius žaidimus ar lankydamiesi internetinėse svetainėse. I. Tyrimo metodika Tyrimo problema: ką veikia tie mokiniai, kurie vengia lankyti mokyklą? Tyrimo tikslas: atskleisti ir išnagrinėti mokinių, kurie vengia lankyti mokyklą, veiklą. Tyrimo klausimas: Ką veiki, kai pabėgi iš mokyklos ar visai neini į mokyklą? Tyrimo hipotezės: • Berniukai dažniau nei mergaitės, pabėgę iš pamokų, praleidžia laiką prie kompiuterio. • Mokiniai, pabėgę iš pamokų, dažniau pasirenka pasyvų laiko praleidimo būdą nei aktyvų. Tyrimo dizainas: Dizaino tipas – skerspjūvio tyrimas. Esmė: labiausiai tiko šiam tyrimui, nes norėjome sužinoti apie situaciją, problemą, nuostatas, apklausdami vienu metu tam tikrą populiacijos dalį. Šis tyrimas yra paprastas pagal dizainą, lengvai atliekamas, ekonomiškas, lengvai analizuojami gauti duomenys. Tyrimo imtis – 35 mokiniai, kuriuos rekomendavo mokyklos socialiniai pedagogai kaip turinčius didelių problemų dėl mokyklos lankymo. Duomenys buvo renkami interviu metodu. Buvo apklausti mergaitės ir berniukai, buvo užduodama po 10 klausimų. Tyrimo rezultatai buvo apdoroti kompiuterine programa SPSS 12.0 for Windows (Statistical Package for the Social Sciences). Tyrimo vieta: įvairios Lietuvos mokyklos. Tyrimo instrumentas: interviu, kuriame pateikiami 10 klausimų, pildant klausimus. Tyrimui naudojamas anoniminis interviu. Interviu tekste buvo tik atviri klausimai, sudaryta galimybė išreikšti savo nuomonę. Tyrimo etika: • Susitikus su tiriamuoju jam garantuojame anonimiškumą ir konfidencialumą. • Dalyvavimas yra savanoriškas. • Tiriamąjį informuojame apie apie tyrimo tikslą ir problemą. Duomenų analizės procedūros: Interviu analizei buvo pasirinktas vienas iš interviu klausimų: ką veiki, kai pabėgi iš mokyklos ar visai neini į mokyklą? Atlikome atsakymų į šį klausimą content analizę. Išskyrėme 9 pagrindinės atsakymų grupės: būna namuose; būna prie kompiuterio; būna su draugais; žiūri televizorių; žalingi įpročiai; žaidžia kitus žaidimus; vaikštinėja mieste ar po kitas vietas; leidžia laiką viešose vietose (kavinės, boulingas ir t. t); važinėjasi su mašinomis. Pateikėme priedų lentelę, kurioje surašytos kategorijos, subkategorijos ir ištraukos iš interviu tekstų. Sociodemografiniai duomenys ir atsakymų grupės suvedėme į SPSS programą, atlikome atsakymų dichotomijų analizė ir naudojant chi – kvadrat testą nustatėme ryšius tarp sociodemografinių charakteristikų ir dichotomonių kintamųjų. II. Tyrimo rezultatai II.1. Dažniausia veikla, pabėgus vaikams iš mokyklos Kategorizavimo lentelėje išskirtos 2 kategorijos: pasyvus laiko praleidimo būdas ir aktyvus laiko praleidimo būdas. Pastebėjau, kad kai kurie vaikai dažniausiai laiką praleidžia pasyviai, o kiti aktyviai. Buvo ir tokių vaikų, kurie pabėgę iš mokyklos, laiką praleidžia vien tik aktyviai (žaidžia futbolą, krepšinį) arba vien tik pasyviai (laiką leidžia namuose arba būdami prie kompiuterio). Išanalizavus visus atsakymus išskyriau 9 subkategorijos, kurios panaudotos kaip atsakymų grupės. Prie pasyvaus laiko praleidimo būdo priskyriau šias subkategorijas: būna namuose; būna prie kompiuterio; būna su draugais; žiūri televizorių; žalingi įpročiai. O prie aktyvaus praleidimo būdo priskyriau: žaidžia kitus žaidimus; vaikštinėja mieste ar po kitas vietas; leidžia laiką viešose vietose (kavinės, boulingas ir t. t); važinėjasi su mašinomis. Būna namuose priskirti teiginiai ir kai mokiniai būna pas save namuose, ir kai mokiniai būna pas draugus namuose. Dažniausiai mokiniai, pabėgę iš mokyklos, būna namuose, kai tėvai yra išėję į darbus. Jeigu pasitaiko taip, kad tėvai yra namuose, tai mokiniai eina pas draugus į namus. Taip pat buvo ir tokių respondentų, kurie parėję į namus, kai yra namuose tėvai arba seneliai pameluoja, kad nėra pamokų arba anksčiau paleido iš pamokų. Kai mokiniai laiką leidžia prie kompiuterio priskyriau subkategorijai būna prie kompiuterio. Šiai subkategorijai priskirti teiginiai, kai mokiniai žaidžia kompiuterinius žaidimus, eina į kompiuterines, lankosi internetinėse svetainėse. Dažniausiai respondentai prie kompiuterio laiką leidžia namuose, o jeigu kompiuterio neturi namuose tada eina pas draugus arba į kompiuterines. Būna su draugais priskirti teiginiai, kai vaikai susitinka su draugais ar būna pas juos ir pas save namuose. Taigi daugiausia mokiniai laiką praleidžia su draugais. Kartais jie būna namuose, kartais eina pasivaikščioti po miestą arba į parkelį. Neretai mokiniai, pabėgę iš pamokų nueina į parkelį ar į kitą vietą parukyti arba išgerti alaus. Prie pasyvaus laiko praleidimo būdo dar priskyriau ir televizoriaus žiūrėjimą. Mokiniai dažnai vieni savo namuose arba su draugais susirinkę žiūri televizorių. Buvo respondentų, kurie paminėjo, kad su draugais prisiperka ledų arba kitokio maisto ir tada žiūri televizorių, įvairius filmus. Labai mažai mokinių pasirenka aktyvų laiko praleidimo būdą. Dalis mokinių žaidžia futbolą, krepšinį. Taip pat prie šios atsakymų grupės priskyriau žaidimą kortomis. Taigi, šias atsakymų grupes priskyriau prie žaidžia kitus žaidimus subkategorijos. Nedaugelis mokinių leidžia laiką viešose vietose, kai mokiniai lankosi kavinėse, picerijose, žaidžia boulingą ar bilijardą. Tokių atsakymų nebuvo labai daug todėl, kad lankytis kavinėse arba žaisti boulingą mokiniams kiekvieną dieną reikėtų pinigų. Taip pat tik keletas mokinių buvo, kurie laiką praleidžia važinėdamiesi su mašinomis. II.2. Vaikų veikla pabėgus iš pamokų 2.2. lentelė Vaikų veiklos pasiskirstymas Veikla N % % Būna namuose 27 19,9 77,1 Būna prie kompiuterio 22 16,2 62,9 Žaidzia kitus žaidimus 4 2,9 11,4 Vaikštineja mieste ar po kitas vietas 25 18,4 71,4 Būna su draugais 28 20,6 80,0 Žiuri televizorių 11 8,1 31,4 Žalingi įpročiai 8 5,9 22,9 Leidžia laiką viešose vietose (kavinės, boulingas ir t. t) 7 5,1 20,0 Važinėjasi su mašinomis 4 2,9 11,4 Iš viso: - - - 136 100,0 388,6 Būna namuose: 27 – skaičiai, kurie reiškia, kiek buvo tokių atsakymų. 19,9% - procentai nuo bendros visų atsakymų sumos. 77,1% - procentai nuo respondentų, kurie pažymėjo bent vieną atsakymą. Iš viso: 136 – bendra visų atsakymų suma. 100,0% - bendra procentinė atsakymų suma. 388,6% - bendra procentų suma nuo respondentų, kurie pažymėjo bent vieną atsakymą. Analizuojant mokinių, kurie pabėga iš pamokų ar išvis neina į mokyklą, veiklą, nustatyta, kad mokiniai dažniausiai pasyviai praleidžia laiką: 27 iš 35 mokinių paminėjo, kad būna namuose (19,9% nuo bendros visų atsakymų sumos); 22 būna prie kompiuterio (16,2% nuo bendros visų atsakymų sumos); 28 būna su draugais (20,6% nuo bendros visų atsakymų sumos); 11 žiūri televizorių (8,1% nuo bendros visų atsakymų sumos); tik 8 respondentai paminėjo apie žalingus įpročius (5,9% nuo bendros visų atsakymų sumos). Nedaugelis mokinių renkasi aktyvų laiko praleidimo būdą: žaidžia kitus žaidimus – futbolą, krepšinį paminėjo tik 4 respondentai (2,9% nuo bendros visų atsakymų sumos); vaikštinėja mieste ar po kitas vietas pažymėjo 25 mokiniai (18,4% nuo bendros visų atsakymų sumos); leidžia laiką viešose vietose – boulinguose, kavinėse, picerijose paminėjo 7 respondentai (5,1% nuo bendros visų atsakymų sumos); važinėjasi su mašinomis tik 4 mokiniai (2,9% nuo bendros visų atsakymų sumos). II.3. Mergaičių ir berniukų praleidžiamas laikas prie kompiuterio 2.3. lentelė Ryšys tarp mergaičių ir berniukų praleidžiamo laiko prie kompiuterio Value df Asymp. Sig. (2-sided) Exact Sig. (2-sided) Exact Sig. (1-sided) Pearson Chi-Square 15,838(b) 1 0,001 Continuity Correction(a) 13,174 1 0,000 Likelihood Ratio 17,859 1 0,000 Fisher's Exact Test 0,000 0,000 N of Valid Cases 35 1 pav. Ryšys tarp mergaičių ir berniukų praleidžiamo laiko prie kompiuterio Taikant chi – kvadrat testą nustatyta, kad mergaičių ir berniukų atsakymai į klausimą skiriasi statistiškai reikšmingai ( p= 0,001). Tai leidžia konstatuoti, kad berniukai dažniau nei mergaitės, pabėgę iš pamokų, praleidžia laiką prie kompiuterio. Paveiklėlyje matome, kad tik 22,73% mergaičių pažymėjo, kad kai neina į pamokas, laiką praleidžia prie kompiuterio, o 77,27% berniukų pažymėjo teiginį, kad kai praleidžia pamokas, laiką praleidžia prie kompiuterio. II.4. Veiklos skirtumai tarp mergaičių ir berniukų 2.4. lentelė Mergaičių ir berniukų veiklos statistinis reikšmingumas Mokinių veikla pabėgus iš pamokų p reikšmės Būna namuose 0,129 Būna prie kompiuterio 0,001 Žaidzia įvairius žaidimus 0,952 Vaikštinėja mieste ar po įvairias kitas vietas 0,915 Būna su draugais 0,612 Žiuri televizorių 0,227 Rūko arba geria 0,927 Eina i boulingą, kavines, baseiną 0,612 Važinejasi su mašina 0,316 Pastaba. P

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!