Vaiko patirtys lietuvių literatūroje (Šatrijos Ragana, Jurgis Savickis)

Visais laikais didžiausias žmogaus turtas buvo ir vis dar yra šeima. Nuo seno buvo manoma, kad kiekviena šeima norinti būti laiminga, privalo turėti ir vaikų. Tad ne veltui santykiai tarp vaikų ir tėvų, vaiko pasaulėžiūra, jo integracija aplinkoje, diegamos moralinės vertybės yra dažniausiai nagrinėjamos temos lietuvių literatūroje. Juk vaiko gyvenimas šeimoje mažametį subrandina kaip asmenybę. Šeimoje mažylis mokomas mylėti, atleisti, skirti gėrį nuo blogio, tikrąsias vertybes nuo netikrų. Dauguma suaugusiųjų nori būti geri tėvai, išauginti savo atžalas tinkamai, susikurti puikius santykius su jomis, tačiau taip pavyksta ne visada. Tad remdamasi Šatrijos Raganos ir Jurgio Savickio kūryba, analizuosiu vaiko patirtis lietuvių literatūroje.
Visų pirma, kartais vaizduojamas vaikas gyvena tais pačiais jausmais ir vidinėmis būsenomis kaip ir suaugęs žmogus, jam tarsi reikia subręsti anksčiau laiko, kadangi šeima nesuteikia jokių vertybių. Normalu, kad asmuo, kuris yra girtuoklis, smurtaujantis prieš vaiką be jokios priežasties nėra puikus gyvenimo pavyzdys, net jeigu tai ir šeimos narys, negalima pateisinti tokių dalykų. Juk tėvų atžala, kaip savarankiška asmenybė pirmiausia formuojasi šeimoje, kuri yra laikoma viena iš svarbiausių amžinųjų vertybių, tad nesijausdamas saugiai, neturėdamas prieglobsčio, priežiūros, užjautimo, vaikas auga be pagrindinių vertybių. Anot rusų rašytojo Vladimiro Megrės: „Deramai užauginti vaiką galima tik ten, kur yra sukurta meilės erdvė“. XIX amžiaus lietuvių prozos novatorius, modernistinės krypties rašytojas Jurgis Savickis tėvų ir vaikų santykius perteikė per kovos prizmę. Šią mintį iliustruoja autoriaus novelė „Kova“, kurioje vaikas visom išgalėm bando kautis už motiną bei geresnį gyvenimą. Jis svajoja apie normalią šeimą kaip ir kitų: „jis buvo nebepataisomas fantastas ir labiausiai norėjo, kad ir jo tėvas, taip pat pirktų pas žydą geležies, nors ir nuplėštų už ją, bet juk jos reikia“. Ši citata tarsi mažo berniuko malda – begalinis troškimas padėti tėvui. Vaiko vertybės: darni šeima, rūpinimasis buitimi, tad visą laiką sūnus rūpinasi savo ir šeimos ateitimi, nepaisydamas skaudžios kasdienybės. Jis dar mažas, bet...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!