Vaiko globa savaitgaliais

 Įvadas Viena iš aktualiausių bei opiausių šių dienų socialinių problemų yra vaikų, netekusių tėvų globos, skaičiaus augimas. Vaiko globa tradiciškai priskiriama šeimai. Tačiau tenka pripažinti, kad pastarieji penkiolika metų pakeitė, pakoregavo šeimą, jos struktūrą, funkcionavimą. Ekonominė krizė, politiniai ir socialiniai pokyčiai, bedarbystė, nesugebėjimas prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų paskatino šeimos moralinį ir ekonominį nuosmukį. Nemažai šeimų skursta, nebepaiso moralinių normų, neįstengia arba nenori atlikti savo funkcijų, tampa įvairių neigiamų reiškinių priežastimi – kaip beglobiai vaikai, kurių globą atsakingai turi perimti visuomenė. Našlaitystė, kaip socialinis reiškinys, yra kiekvienoje visuomenėje, net pačioje humaniškiausioje, išsivysčiusioje. Pagrindinės priežastys dėl kurių vaikai netenka globos yra nedarnios, rizikos grupės šeimos, tėvų mirtis, jų liga, tėvų buvimas įkalinimo įstaigose, nežinoma tėvų buvimo vieta ir daugelis kitų objektyvių bei subjektyvių priežasčių, dėl kurių vaikai yra priversti palikti šeimas ir įsikurti globos įstaigose, šeimynose ar kitų žmonių šeimose. Statistiniai duomenys, moksliniai tyrimai rodo, kad vis daugiau vaikų netenka tėvų globos. Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2003 metais globa (rūpyba) nustatyta 3023 vaikams, iš jų 1436 šeimose, 27 šeimynose ir 1560 vaikų globos institucijose. 54 procentai vaikų, netekusių tėvų globos yra apgyvendinami globos institucijose [R. Pabedinskienė, 2004, p.-132]. Globos procese prioritetas globoti vaiką teikiamas šeimai arba šeimynai. Jei nėra galimybės vaiką globoti šeimoje ar šeimynoje, jis yra apgyvendinamas valstybinėje arba nevyriausybinėje vaikų globos institucijoje. Nors statistiniai duomenys rodo, kad vis didesnis procentas privačių asmenų ar šeimų įsijungia į vaiko globos procesą, tačiau tenka pripažinti, kad dauguma Lietuvoje paliktų ir apleistų vaikų bei našlaičių auga įvairiose globos institucijose, kuriose pasirūpinama fizine raida, tačiau nėra lengva sudaryti sąlygas ne tik sklandžiam, bet ir būtinam vaikų psichoemocinės - socialinės raidos vyksmui [G. Raslavičienė, 1996, p.-218], kurio metu vaikai įgyja socialinius įgūdžius, reikalingus įveikti kasdieninio gyvenimo sunkumams bei bendravimo su aplinkiniais tobulinimui. Globos įstaigose augantiems vaikams dažnai nustatomi emocijų ir elgesio sutrikimai, kuriuos globos institucijos aplinka dar labiau pagilina. Globos namų institucijoje sunku sukurti sąlygas, kurios būtų panašios į šeimoje esančias. Todėl vaiko raida nėra pilnavertė, nes vaikas neturi galimybės prisirišti prie vieno ar kelių artimų žmonių, nesijaučia saugus, kažkam reikalingas. Atsižvelgdami į šeimos svarbą vaiko raidai, vaikų globos namų institucijų personalas siekia, kad vaikui būtų suteikta galimybė kuo didesnę laiko dalį praleisti šeimos aplinkoje. Institucinės globos procese išskiriamas reiškinys – vaiko globa savaitgaliais, švenčiu ir atostogų metu (toliau tekste bus vartojama sutrumpinta sąvoka - globa savaitgaliais). Globa savaitgaliais nėra įstatymais apibrėžta globos forma. Ją steigia Vaikų teisių apsaugos tarnybą, vaikų globos institucija pasirašydamos globos sutartį su vaiko globėju savaitgaliais. Darbo dienomis beglobio vaiko ugdymu, laisvalaikiu, sveikatos priežiūra rūpinasi vaikų globos įstaiga, o savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu vaikas vyksta pas globėjus. Vaiko globos institucija ir globėjai savaitgalio globos procese bendradarbiauja, dalinaisi atsakomybę bei pareigas. Globos institucijų personalo teigimu, savaitgalio globos metu yra sprendžiamos beglobių vaikų, gyvenančių įstaigoje, psichosocialinės problemos, nes savaitgalio globėjų šeimoje vaikų globos namų ugdytiniams yra suteikiama galimybė susipažinti ir išmokti buitinių įgūdžių, biudžeto planavimo, praplėsti savo akiratį ir užmegzti artimus, glaudžius ryšius, kurių vaikams labai trūksta. Vaikų globos įstaigų darbuotojai, vadovaujasi principu, kad vaiko globa šeimyninėje aplinkoje sudaro geriausias sąlygas vaikui vystytis visapusiškai. Susidarę vaiko ir šeimos santykiai yra pagrindas toliau plėtoti savo santykius su aplinka, pasirengti visuomeniniam gyvenimui. Kita vertus, dažnas atvejis, kai beglobiai vaikai pas globėjus savaitgaliais vyksta nudirbti ūkio darbus, vaikų globos namuose žmonės vaikus renkasi kaip „prekę“ ir jei ši „prekė nekokybiška“ ją pakeičia kita. Iš to seka problema – kiek yra užtikrinami vaiko psichosocialiniai poreikiai globos savaitgaliais metu. Kokiais principais yra vadovaujamasi organizuojant vaiko globą savaitgaliais? Kiek šie principai sutampa su juridinės globos principais? Nemažai autorių (D. Sneškienė, I. Leliūgienė, G. Kvieskienė, R. Braslauskienė, R. Pabedinskienė) moksliniuose darbuose pateikia bei analizuoja vaiko globos teorinius matmenis, teisinį kontekstą, vaiko globą šeimoje, šeimynoje ar globos institucijose, globos teigiamus ir neigiamus aspektus, globėjų motyvus, jų pasirengimą globos procesui ir panašiai. Tačiau beveik nėra atlikta tyrimų, apie vaiko globą savaitgaliais, išsamiai skaičiuota, kaip yra elgiamas su šiais vaikais savaitgalio globos metu, kokie yra globėjų motyvai beglobį vaiką globoti tik savaitgaliais, tokios globos privalumai ir trūkumai ir svarbiausią – koks vaikų požiūris į globą savaitgaliais. Savaitgalio globos tyrimų stoka neleidžia pažinti ir suvokti, kaip šis procesas yra planuojamas, kaip keičiasi savaitgalio globėjų ir vaikų globos ugdytinių gyvenimas, kokią įtaką turi vaikų globos namų ugdytinių resocializacijai, adaptacijai visuomenėje ir panašiai. Tai ir apsprendžia temos aktualumą ir naujumą. Tyrimo tikslas – atskleisti vaiko globos savaitgaliais privalumus ir problemas. Tyrimo uždaviniai: • Išsiaiškinti vaiko globos savaitgaliais steigimo ir koordinavimo procesą. • Išsiaiškinti ir išanalizuoti, kaip yra užtikrinami vaiko interesai, poreikiai savaitgalio globos metu. • Atskleisti vaiko psichologinius adaptacijos ypatumus savaitgalio globėjų šeimoje. • Atlikus kiekybinį tyrimą, išsiaiškinti ir išanalizuoti kokios kylą problemos savaitgalio globos metu ir kaip jos sprendžiamos. Tyrimo objektas – vaiko globos savaitgaliais procesas. 1. LITERATŪROS APŽVALGA 1. 1. Vaiko globos (rūpybos) samprata Vaiko globa gali būti suprantama įvairiai. Šiame darbe vaiko globa pateikiama kaip socialinis, teisinis, pedagoginis, ekonominis procesas, kuris užtikrina vaiko, likusio be tėvų globos fizinių, psichologinių, kognityvinių, socialinių poreikių užtikrinimą. Darbe bus vartojama globos sąvoka, nes globa ir rūpyba savo tikslais ir uždaviniais nieko nesiskiria. Globos samprata apibrėžimuose pateikiama kartu su rūpybos samprata. J. Leonavičius Sociologijos žodyne pateikia rūpybos apibrėžimą: „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!