Vadybos mokslo raidos etapai

Valdymas ir organizacijos - savo istorinių laikų ir socialinės santvarkos bei vietos produktai. Todėl vadybos teorijų raidą įmanoma suvokti kaip žmonių mėginimus sutvarkyti santykius atitinkamu istorijos laikotarpiu. Viena pagrindinių šios temos minčių yra ta, jog galima pasimokyti iš kasdienės mūsų pirmtakų, vadovavusių formalioms organizacijoms, patirties. Pirmosios valdymo mokslo užuominos randomos senovės mąstytojų Sokrato, Aristotelio, Platono veikaluose. Pagal to meto situaciją jie ieškojo idealaus valstybės valdymo būdo. Jie teigė, kad „...visų blogybių priežastis – žmonių santykiai...“. Senosios valdymo teorijos buvo patrauklios savo aiškumu, nedviprasmiškumu, prieštaravimų nebuvimu. Studijuojant vadybos teoriją paaiškėja, kad nors konkrečios H. Fordo ir Alfredo Sloano problemos labai skiriasi nuo tų, su kuriomis susidūrė vadovai XX amžiaus paskutiniojo dešimtmečio pabaigoje, tačiau vis tiek galime pastebėti, kad tęsiame tradicijas, pradėtas šių žmonių tada, kai mūsų šiame pasaulyje dar nebuvo. Neišleisdami iš akiračio santykių tarp žmonių ir laiko ribų, galime pamėginti pabūti jų kailyje.
Tvirtinama, kad žmogus, nežinantis istorijos, ir lieka vaiku. Vadybininkas, nesusipažinęs su vadybos teorijos ir praktikos istorija, taip pat yra vaikas vadybos srityje. Šios temos tikslas ir yra trumpai supažindinti su vadybos mokslo ir praktikos evoliucija. Tai būtina norint suprasti, kokiame išsivystymo lygyje yra organizacija, įmonė ar įstaiga.
Suprantama, visuose verslo vystymosi etapuose vykę pasikeitimai negalėjo neturėti įtakos vadybos teorijos ir praktikos plėtrai: kūrėsi įvairios mokyklos, formavosi skirtingi požiūriai.
Dar Sokratas kadaise yra pasakęs, kad „nė vienas žmogus nesiims jokio, net ir menkiausio darbo, kurio jis nėra mokęsis, - bet kiekvienas mano esąs pasirengęs imtis sunkiausio iš darbų – valdyti“. Valdymą, kaip veiklos sritį, jau seniai buvo bandoma tirti, siekiant suvokti ir išsiaiškinti veikiančius dėsnius ir parengti pagrindus šios veiklos kryptingai mokyti žmones. Didžiulę valdymo išmintį buvo sukaupę žyniai, kurie ir rengdavo valdovų įpėdinius. Savo paveldėtojams rengti valdovai pasitelkdavo išmintingiausius valstybės žmones. Žinoma, kad tarp Aleksandro Makedoniečio auklėtojų buvo Aristotelis. Karo veiksmų valdymo įpėdiniai mokydavosi geriausių karo vadų žygiuose. Matyt, didžioji...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!