V. Leninas – Monopolistinės kapitalizmo stadijos problemų tyrinėtojas

 ĮVADAS Mano pasirinkta tema „V.Leninas – Monopolistinės kapitalizmo stadijos problemų tyrinėtojas“. Prieš pradedant nagrinėti šią temą, pirmiausiai supažindinsiu su V.Lenino autobiografija, po to detaliai išanalizuosiu Kapitalizmo ir Monopolistinio kapitalizmo bruožus, bei jų tikslus . Galiausiai išanalizuosiu, kaip V.Leninas įžvelgė Monopolistinį Kapitalizmą, jo teigiamas ir neigiamas savybes, ir prie ko jis vedė. Ši tema labai aktuali buvusioms tarybų sąjungos šalims, ne būtent V.Leninas, analizuodamas Monopolistinį kapitalizmą, priėjo išvados „valstybinis monopolistinis kapitalizmas yra visiškas materialinis socializmo paruošimas, yra jo prieangis, yra toji istorijos laiptų pakopa, tarp kurios ir socializmu vadinamos pa­kopos jokių tarpinių pakopų nėra"[3,223]. Remdamasis savo idėjomis jis patraukė į savo pusė darbininkiją, surengė revoliuciją ir įkūrė Tarybų sąjungą, kurios jungą mes ilgai kentėme. Šio darbo tikslas supažindinti su vienu iš ryškiausiu Socializmo teoretiku ir šios Ekonominės pakraipos tėvu V.Leninų, bei jo įtaką analizuojant Monopolistinį kapitalizmą, bei griežtai jį kritikuojant, bei kuriant socializmą . Pagrindinis šio darbo uždaviniai yra : • Supažindinti su V.Lenino autobiografija, asmeninio gyvenimo, bei būdo savybėmis. • Kapitalizmo bei monopolistinio kapitalizmo terminų paaiškinimas, šių ekonominių reiškinių priežasčių, tikslų bei pasekmių išanalizavimas. • Išanalizuoti , pagal V.Leninas, monopolistinės kapitalizmo stadijos problemas. V.LENINO AUTOBIOGRAFIJA Leninas (Vladimiras Uljanovas) gimė 1870 04 22 Simbirske (dab. Uljanovskas), pasiturinčioje (buržua), pedagogo šeimoje. Čia vyravo revoliucinės nuotaikos. Jam didelę įtaką padarė vyresniojo brolio Aleksandro mirtis, kuria buvo nubaustas už pasikėsinimą į carą Aleksandrą III. Lenino brolis Aleksandras 1887 m. buvo pakartas. 1887 m. Leninas baigė Simbirsko gimnaziją. Baigęs gimnaziją studijavo teisę Kaznės universitete iš kurio buvo greitai pašalintas už dalyvavimą studentų riaušėse, revoliucinę veiklą. Gruodį jis buvo suimtas ir ištremtas į Kokuškino kaimą (dab. Lenino Kokuškinas, prie Kazanės). 1888 m. grįžo į Kazanę. Tuo metu jis bendravo su opozicija. Nuo 1888 – 1889 m. nagrinėjo K. Markso veikalus, padariusius jam didžiulį įspūdį. Vis dėlto Leninas suformavo savitą požiūrį į griežtą darbininkų klasės ir partijos atskyrimą, kuris, tiesą sakant, prieštaravo marksistiniam. 1889 m. persikėlė į Samarą, o iš ten – į Sankt Peterburgą, kur 1891 m. išlaikė baigiamuosius teisės egzaminus, bet advokato praktika nesivertė, nes ji jam nesisekė. 1893 m. jis įsijungė į Sankt Peterburgo darbininkų revoliucinį sąjūdį. Tapo marksistu, 1895 m. kartu su J. O. Martovu (vėliau tapusiu priešininku) įsteigė organizaciją “Kovos sąjunga darbininkų klasei išvaduoti”. Ši sąjunga suvienijo visas marksistines Sankt Peterburgo grupes ir darbininkų judėjimui iškėlė politinius tikslus. 1895 m. 09 mėn. grįždamas iš užsienio į Peterburgą (išvyko 1895 04), Leninas aplankė Vilnių, susitarė su vietos marksistais dėl pagalbos leidžiant marksistinį straipsnių rinkinį “Rabotnik” (buvo leidžiamas 1896 – 1899 Ženevoje; Vilniaus socialdemokratai siuntė korespondencijas apie revoliucinį judėjimą Lietuvoje). 1895 m. 12 mėn. 21 d. buvo suimtas , o 1897 m. ištremtas į Sibirą, kur 1898 m. vedė Nadeždą Konstantinovną Krupskają, vėliau tapusia ir bendražyge. Ten užbaigė svarbų savo veikalą “Kapitalizmo išsivystymas Rusijoje” (1899 m.). Po tremties Leninas iškeliavo į Vakarų Europą (Miuncheną, Ženevą bei Londoną). Emigracijoje jis gyveno nuo 1900 – 1905 m. Leninas buvo įsitikinęs, kad proletariato siekius gali įgyvendinti tik griežtai centralizuota profesionalių revoliucionierių partija. Rusijos socialdemokratų darbininkų partija (RSDP), įsteigta 1898 m., kuriai Leninas priklausė, 1903 m. Londone vykusiame suvažiavime suskilo į 2 frakcijas: menševikus ir bolševikus. Partija suskilo dėl nesutarimų ( daugiausia taktikos klausimais). Leninas tapo didesnės frakcijos (bolševikų) vadovu. 1905 m. per revoliuciją Leninas grįžo į Rusiją, bet vėliau vėl išvyko tremtin į užsirenį. Pirmasis pasaulinis karas suteikė Leninui puikias sąlygas pasireikšti. Dėl karo Rusija patyrė karinių ir ekonominių nuostolių, joje labai padidėjo nepasitenkinimas visa carine sistema. 1917 m. Vasario revoliucija nuvertė caro valdžią, ir kurį laiką atrodė, kad Rusijoje įsigalės demokratinis režimas. Sužinojęs apie caro nuvertimą, 1917 m. 06 mėn. padedamas Vokietijos Leninas grįžo į Rusiją. Matydamas nestiprias demokratines partijas valdžioje, jis pats su savo partija siekė užimti valdžią, bet pirmasis toks bandymas 1917 m. liepos mėn. buvo nesėkmingas, ir Leninui teko slėptis (Suomijoje). Slapta sugrįžęs, vadovavo Spalio ginkluotam sukilimui, nuvertė Aleksandro F. Kerenskio vadovaujamą Laikinąją vyriausybę, ir tapo neginčijamu naujos bolševikinės valstybės autoritetu, buvo Liaudies komisarų tarybos pirmininku ir kompartijos vadovu. Panaikinęs visas kairiąsias partijas, Leninas įsteigė Politinį biurą bei CK sekretoriatą ir kelių žmonių rankose sutelkė visą valdžią. Vadovaudamas vyriausybei, Leninas buvo žiaurus, bet labai pragmatiškas. Jis vertė be kompromisų ir greitai pereiti prie socialistinės ekonomikos. Kai tai nepavyko, jis tapo pakankamai lankstus , kad pakeistų savo nuomonę ir sukurtų kapitalistinę – socialistinę ekonomiką (“Naująją ekonominę politiką”). Jo iniciatyva 1922 m. įkurta SSRS. Kapitalistinė – socialistinė ekonomika SSRS vyravo 1921 – 1927 m. Jam valdant buvo pasirašyta taika su Vokietija, įkurtos koncentracijos stovyklos komunistinei opozicijai. 1922 05 mėn. patyręs stiprų priepuolį, iki savo mirties 1924 01 21 Leninas buvo visiškai neveiklus. Pasitraukdamas iš politikos jis atvėrė kelią į valdžią Josifui Stalinui. Leninas mirė Gorkuose prie Maskvos. MONOPOLISTINIS KAPITALIZMAS, KAS TAI? Kapitalizmas plačiausiai paplitusia prasme yra ekonominė sistema, kurioje visos arba dauguma gamybos priemonių yra privačioje nuosavybėje ir gamyba yra orientuota į rinką. Šiai sistemai taip pat būdinga tai, kad investicijas, gamybą, paskirstymą, pajamas ir kainas nulemia rinkos jėgos (pačių rinkos dalyvių veiksmai), o ne valstybinė valdžia (skirtingai nuo socializmo ir komandinės ekonomikos). Visoms šiuolaikinėms Vakarų ekonomikoms būdingas tam tikras kapitalizmo laipsnis. Kapitalistinio gamybos būdo raida yra glaudžiai susijusi su tarptautiniais santykiais, ir jau vien dėl to kapitalizmą reikia nag­rinėti kaip pasaulinio ūkio reiškinį. „Kapitalistinis gamybos būdas ne tik atsirado ir vystėsi kaip pasaulinis reiškinys, ne tik naudojosi vi­sais tarptautinio darbo pasidalijimo, mainų, rinkos ir kitais prana­šumais, bet ir iš prigimties negali egzistuoti be pasaulinio ūkio, jo plėtojimo, be pasaulinio ūkio, kaip sistemos, kūrimo tendencijos. V. Leninas pažymėjo, kad kapitalizmas įveikia „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!