V. Krėvė "Skerdžius". Žmogus ir gamta

Gamta – tai pirmykščio žmogaus lopšys, davęs jam maisto, pastogę, tikėjimą ir su jais viltį – parėmes kai žmogus buvo jaunas ir silpnas. Žmogus savo ruožtu puosėlėjo ją, garbino ir vėliau sužmogino. Ilgai gamta buvo jo vienintelis pasaulis, be kurio jis tiesiog neišsigyventų. Šiandien visaks kitaip: retas tevažiuoja iš miesto į gamtą, patys kūriame sau namus, daugelis tyčia atsikrato senosios animalistinės pasaulėžiūros paveldą. Atrodo, Lietuvos kaimuose viskas pradėjo keistis visai nesenai, kaip tik tada kai gyveno V. Krėvės skerdžius Lapinas.
Lapinas – žmogus, kuris tiki gamta, kai jo kaimo (jau naujos pasaulėjautos) žmonės ją tik vertina. Kaip senosios animalistinės pasaulėžiūros atstovui, skerdžiui gamta šventa ir jos nevalia išnaudoti, o reikia garbinti ir saugoti. Veikėjo pasaulis yra ta gamta, kurioje jis gyvena. Skerdžius tiki ją esant tobulą ir dievišką, pilną keisčiausių būtybių: monų, laumių, kurios, deja, bėga iš besikeičiančių miškų. Šie nauji miškai priklauso materialistinio požiūrio žmonėms, kurie gamta naudojasi kaip ištekliais savo pasauliui kuti. Toks požiūris, elgesys negali patikti Lapinui. Neįmanoma objektyviai įvertinti, kurį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!