V. Krėvė-Mickevičius "Antanuko rytas"

Lietuvių literatūroje svarbią vietą užima Vinco Mickevičiaus kūryba. Rašytojas plačiai žinomas V. Krėvės slapyvardžiu. Apsakymų rinkinį „Šiaudinėj pastogėj“ šis didis lietuvių realistas XX a. kūrė sukaupęs didelę gyvenimo ir poetinio darbo patirtį. Jo gyvenimo tikslas ir prasmė buvo rašytojo darbas, jam V. Krėvė skyrė daugiausia kūrybinių jėgų ir laiko. Kiekvienoje savo veiklos srityje jis paliko reikšmingų darbų, idėjų ir sumanymų.
„Antanuko ryte“, kurdamas poetiškos vaikystės paveikslą, rašytojas visus aplinkos reiškinius vertina mažo berniuko akimis. Antanukui nedidelis jo paties suvokiamas pasaulis pilnas gyvybės ir slėpiningumo, tik jam vienam tesuprantamų paslapčių ir atradimų. Senelė smalsų anūkėlį supažindina su daugeliu gamtos reiškinių. Laki berniuko vaizduotė pati daug ką papildo. Mažas žmogutis visą laiką galvoja, prisimena, klausinėja, lygina, daro išvadas, išgyvena. Mintys ir vaizdai veja vieni kitus, nuotaika greitai keičiasi.
Apsakymo pavadinime išryškėja pagrindinio veikėjo vardas „Antanukas“ ir laikas – rytas. Šie žodžiai taip pat susiję ir simboline reikšme – Antanuko amžius leidžia jį laikyti savo gyvenimo rytu, tai yra vaikystė. Rytas – tai žodis, kuris įvardija pradžią: vaikystės, dienos, darbų. Be to, tai situacija, kuri ateina po nakties chaoso. (Chaosas tai senovės graikų ir Romėnų filosofijoje – pirminė beformė medžiaga, iš kurios atsiradęs kosmosas, pasaulio darna, taip pat tai gali reikšti netvarką, painiavą). XX a. lietuvių literatūroje ypač madingas panteizmo atspalvis, kuris atskleidžiamas ir šiame apsakyme, senelės vaidmenyje, kaip gerumo, dvasios nešėjos.
Visos ištraukos erdvė yra uždara, sava. Veiksmas vyksta troboje, tačiau tamsa visada yra svetima, įnešanti baimę ir paslaptį. Taigi sava erdvė tampa tik tada, kai saulė įkuria ugnį. Šiame apsakyme ne tik realistiškai parodomas ugnies įžiebimas, bet ir simboliškai perteikiama ugnies prasmė. Ugnis – šviesa. Ji sunaikina tamsą, išsklaido Antanuko baimę, suteikia saugumą, realų tikrovės matymą, apsupa erdvę šiluma, suteikia švelnumo, artumo.
Senele, įžiebdama ugnį, yra pasaulio kūrėja, šeimos židinio saugotoja, gyvybės globėja. Apsakyme jaučiama ryški matriarchalinė dvasia. Senelė yra Antanuko auklėtoja, mokytoja, globėja, senų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!