V. Krėvė-Mickevičius bei "Skirgaila"

 Vincas Krėvė – Mickevičius - XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvių prozininkas ir dramaturgas. Kaip ir visi romantikai jis domėjosi savo krašto istorija, stengėsi atskleisti tautinį charakterį, o savo raštais sukūrė Lietuvos legendą. Istorinė keturių dalių drama „Skirgaila“ – labiausiai Vakarų dramos kanonus atitinkantis V. Krėvės veikalas. Jame vaizduojama ne tik Lietuva, atsidūrusi istorijos kryžkelėje, bet ir žmogus vertybių krizės situacijoje. Pagrindinių tragedijos veikėjų Skirgailos ir Onos Duonutės konfliktas atskleidžia šią vertybių krizę.
Nagrinėjama ištrauka, Skirgailos ir Onos Duonutės dialogas, yra iš trečiosios dramos dalies „Palūžusios sielos“, kurioje vaizduojamas moralinis pagrindinio veikėjo nuopuolis. Iš konteksto žinome, jog Skirgaila ateina pas kunigaikštytę atvira širdimi, trokšdamas pasikalbėti su ja kaip su žmona. Nuslopinęs savo egoizmą jis yra pasiryžęs atsisakyti valdžios dėl meilės moteriai. Valdovas klaidingai supranta Onos Duonutės šypseną kaip palankumo ženklą sau. Iš tiesų, ji skirta džiaugsmui dėl iš mylimojo Kelerio gauto laiško išreikšti, o pati kunigaikštytė nė nemano atsakyti į Skirgailos jausmus. Susiduria priešingi personažų interesai, užsimezga konfliktas tarp besipriešinančios vyriškajai agresijai Onos Duonutės ir Skirgailos, per prievartą siekiančio paguodos bei meilės.
Vystantis dialogui vis labiau intensyvėja abiejų veikėjų jausmų ir minčių kaita, atsiskleidžia jų charakteriai. Išryškėja ir nauji Onos Duonutės bruožai. Tarsi lenkų bei vokiečių įrankis bei nuolanki auka buvusi tyli bei pamaldi mergina darosi vis tvirtesnė ir oresnė („Man nereikia nei žmonių meilės, nei jų palankumo“). Ji nebijo priešintis Skirgailai, kreipiasi į didįjį kunigaikštį kaip į sau lygų asmenį sakydama jam „tu“, randa savyje jėgų herojiškai ginti savo teises („Aš valdovų duktė, ne vergė, ir tavo grasinimai manęs nebaido“). Kunigaikštytės išdidžią, pasitikinčia laikyseną sustiprina ir remarkos : „tvirtai“, „išdidžiai“. Pats Skirgaila pirmą kartą veikale toks geranoriškas, mėgina rasti ramybę bent asmeniniame gyvenime. Nors Ona Duonutė nesistengia suprasti valdovo, ramus kalbėjimo tonas rodo, jog Skirgaila dar randa savyje žmogiškos šilumos. Remarkos „parėmęs galvą rankomis“, „atsisėdęs tiesiai ir nusišypsojęs“...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!