V. Krėvė - lentelė

XX a. pradžios lietuvių literatūros prozininkas, dramaturgas, neoromantikas.
Vincas Krėvė jautė ypač glaudų ryšį su gimtine, buvo patriotas. Organizavo 1923m. sukilimą dėl Klaipėdos krašto. Tačiau prasidėjus II-ajam pasauliniam karui priverstas išvykti iš Lietuvos. Pats rašytojas ne kartą minėjo, jog norėtų bent numirti gimtinėje, tačiau mirė Amerikoje. Krėvė esmingai praplėtė ir pagilino lietuvių literatūros problematiką filosofiniu žmogaus būties traktavimu, praturtino literatūros stilistinę ir žanrinę raišką, susiejo lietuvių literatūrą su Europos literatūros kontekstais.
Tematiniu požiūriu Vincą Mickevičių-Krėvę galima laikyti universaliu rašytoju. Vienuose jo knygų puslapiuose galima sutikti XIX amžiaus pabaigos Dzūkijos kaimo žmones, kituose – senovės Lietuvos kunigaikščius, dar kitur – filosofuojančius Rytų išminčius. Vincas Mickevičius-Krėvė iškėlė žmogaus individualybę, savojo „aš“ akcentavimą. Labiau dėmesys kreipiamas į visuomeninius interesus, o ne į asmenines problemas. Šis rašytojas labai vientisos kūrybos. Jo kūrybos centre – nepalaužiamos asmenybės vaidmuo, kuris pajėgus mesti iššūkį ir stipresniems už save, netgi dievams. Vincas Mickevičius-Krėvė puikiai atvaizdavo asmens individualų pasaulį. Žmogus vaizduojamas abejojantis visuomeniniais interesais, stipriai išgyvenantis savo asmenines problemas bei gyvenimo kaitą. Jo personažai didžiausia vertybe laiko – laisvę, kuri propaguoja individualų ir savitą savų norų išaukštinimą. Vyrauja ir noras maištauti prieš taisykles bei visuomeninius idealus. Rašytojas teigė jausmų, minčių ir veiksmų harmoniją, asmens laisvę, sąmoningą apsisprendimą, teisę į laimę. Žmogus jam įdomus ir neįprastas savo netikėtais poelgiais, vidinio pasaulio savybėmis bei išraiškomis, kurios parodo individo asmenybės grožį. Rašytojui rūpi išaukštinti individo vienišumo, maištingumo savybes. Vincas Mickevičius-Krėvė apdairiai remiasi liaudies kūrybos bruožais, tačiau herojai vis dėlto vaizduojami kaip kenčiantys bei norintys ir siekiantys džiaugsmų.
XX a. antrajame dešimtmetyje lietuvių literatūroje prasidėjo diskusijos apie “tautos dvasią”, “tautinę literatūrą”, buvo iškelta ir “tautinio charakterio” problema.
Kūryba Krėve žadina pastovesnių vertybių ilgesį, kviečia nesitenkinti susmulkėjusiais žmonių santykiais ir vienpusio gyvenimo.
Krėvę labiau nei tautos tapatybės paieškos domino individo tema. Prisimenant XXa. pirmųjų dešimtmečių lietuvių literatūrą, Krėvės kūrybą galima vertinti kaip šuolį nuo visuomeninės ir tautinės problematikos prie...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!