Uždavinys – laisvas asmenų judėjimas

 Uždavinys – laisvas asmenų judėjimas Į komunizmą orientuoto Socialistų fronto Lietuvoje įkūrėjas Egis kartu su savo drauge Ilona keletą metų gyveno Lietuvoje, būdami bedarbiai. Jie turėjo keletą incidentų su policija dėl smulkių viešosios tvarkos pažeidimų, daugiausia susijusių su piketų ir mitingų organizavimu. Pavargę nuo politinės veiklos jie nusprendė išvykti į Ispaniją ir kiek užsidirbti pragyvenimui. Kartu su jais išvyko Ilonos tėvas Karolis, jau pensininkas, bei psichiškai neįgali motina Nijolė. Ilona darbą rado, tačiau Egis ne. Po septynių mėnesių Ispanijos migracijos tarnyba gavo duomenis apie Egio ir Ilonos Lietuvoje turėtas bylas bei politinę veiklą bei tuo pagrindu priėmė sprendimą Egį deportuoti. Nors tuo metu Egis darbo ieškojo, jam tai nepavyko, bet pragyvenimui lėšų susirinkdavo grodamas gitara vienoje iš centrinių Barselonos gatvių. Ilonos tėvas Karolis kreipėsi dėl senatvės pensijos Ispanijoje. Nijolės vardu Ilona kreipėsi dėl specialios išmokos, įgalinančios Nijolei gydytis psichikos centre Ispanijoje. Abiem atvejais atsisakyta patenkinti prašymus, nes šie asmenys nebuvo Ispanijos piliečiai ir neturėjo reikalaujamo socialinio draudimo stažo. Be to, Nijolę taip pat nuspręsta deportuoti, sprendimą grindžiant visuomenės saugumo pagrindu, taip pat tuo, kad ji būtų pernelyg didelė našta Ispanijos socialinio draudimo sistemai. Įvertinkite situaciją taikydami ES teisę. Asmenų judėjimo laisvė suteikia galimybę darbingiems ES piliečiams pasirinkti darbo vietą ir dirbti bet kurioje ES valstybėje, nepriklausomai nuo jų pilietybės. Galimybė laisvai pasirinkti darbo vietą yra viena iš esminių vidaus rinkos sąlygų. Tačiau laisvas asmenų judėjimas turi ne tik ekonominę bet ir socialinę reikšmę. Pvz.: darbuotojo šeimos narių teisės, nepriklausomai nuo jų pilietybės, naudotis laisvo asmenų judėjimo laisve yra svarbus šios laisvės socialinis komponentas. Todėl Ispanijos valdžia negali deportuoti asmenų dėl to, kad jie yra pernelyg didelė našta Ispanijos socialinio draudimo sistemai. Laisvas asmenų judėjimas apima tiek darbuotojų judėjimo laisvę, tiek įsisteigimo laisvę. Abiejų laisvių pagrindinis bruožas – tam tikrų asmenų vykdoma veikla. grodamas gitara vienoje iš centrinių Barselonos gatvių Egis vykdo individualia veikla. Todėl jo deportavimas pažeidžia asmenų judėjimas laivę. Abiejų laisvių skiriamasis bruožas - vykdomos veiklos savarankiškumas. Įsisteigimo laisvė apima savarankišką veiklą. Sąvoka savarankiškai reiškia, kad asmuo veikia savo sąskaita ir savo rizika. Priešingai EBS 39 str. nuostatos sietinos su darbuotojais, kurie per tam tikrą laiko tarpą kam nors atliko tam tikrus darbus, vadovaudamiesi jo nurodymais ir už tai gaudami atlyginimą. • Europos Bendrijos steigimo sutarties 39 str. (bendroji norma) EBSS 39 str. nustato valstybių narių pareigą, įgyvendinti šią laisvę nacionalinėje teisėje. Šalia valstybių narių pareigos, egzistuoja ir Bendrijų institucijų pareiga, padėti įgyvendinti šią laisvę. EB antrinės teisės aktai, sudarantys darbuotojų judėjimo laisvės teisinį pagrindą: Reglamentas 1612/68 dėl darbuotojų judėjimo laisvės Bendrijoje (iš dalies pakeičiamas nuo 2006 m. balandžio 6 d.); Direktyvai 68/360 dėl valstybių narių darbuotojų bei jų šeimos narių judėjimo ir teisės apsigyventi Bendrijoje apribojimų panaikinimo (panaikinamas nuo 2006 m. balandžio 6 d.); Direktyva 64/221, dėl užsienio valstybių piliečių judėjimo ir apsigyvenimo specialiųjų priemonių, pagrįstų viešąja tvarka, visuomenės saugumu ir visuomenės sveikata, derinimo (panaikinamas nuo 2006 m. balandžio 6 d.); Komisijos Reglamentas 1251/70 dėl valstybių narių piliečių teisės pasilikti valstybėje narėje, pasibaigus darbo santykiams; Direktyva 89/48 dėl bendros aukštojo mokslo diplomų, suteikiamų baigus mokslus ir mokymus, kurių trukmė trys metai, pripažinimo; Reglamentas 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo samdomiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams. Reglamentas (EB) Nr. 631/2004 iš dalies pakeičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, ir Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 574/72, nustatantį Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 įgyvendinimo tvarką, dėl teisių suderinimo ir tvarkos supaprastinimo Bedarbiai tai asmenys, kurie dirbo kitoje valstybėje narėje ir tapo bedarbiais ir jie pasilieka valstybėje narėje ir ieško naujo darbo. Skirtumas nuo ieškančiųjų darbo yra tas, kad pastarieji prieš tai dirbo savo pilietybės valstybėje ir atvyko į kitą valstybę narę su tikslu įsidarbinti, o bedarbiai dirbo ne savo pilietybės valstybėje, prarado dabą ir toliau ieško darbo. Bedarbių teisinė padėtis priklauso nuo to, kokio tipo leidimas gyventi valstybėje jiems buvo suteiktas. Priklausomai nuo leidimo tipo yra skiriamos trys grupės bedarbių: 1. darbuotojai, kurie kaip buvo tikimasi pagal darbo sutartį dirbs valstybėje narėje ne daugiau kaip tris mėnesius. Jiems nereikalingas leidimas gyventi valstybėje narėje. Jiems užtenka asmens dokumento ir darbdavio paaiškinimo dėl numatomos darbo trukmės- tai traktuojamas kaip leidimas gyventi. Jei asmuo per tą laikotarpį praranda darbą, tai jis praranda ir teisę gyventi toje valstybėje narėje. Čia jis gali būti valstybėje narėje be leidimo kaip turistas ne ilgiau kaip tris mėnesius. 2. Darbuotojai, kuris kaip buvo tikimasi pagal darbo sutartį dirbs nuo 3 mėnesių iki 1 metų. Jam yra suteikiamas laikinas leidimas apsigyventi, kurio galiojimas gali pasibaigti pasibaigus numatomas įdarbinimo laikotarpiui: Laikinas leidimas gyventi taip pat išduodamas ir sezoniniams darbuotojams, įdarbintiems ne ilgiau kaip 3 mėn. terminui. Pasibaigus darbo terminui arba praradus darbą ankščiau numatyto termino, asmuo gali būti išsiųstas iš šalies. Asmenų judėjimo laisvė pensininkams suponuoja du elementus: teisę pasilikti ir teisę būti valstybėje narėje. Jeigu asmuo dirbo valstybėje narėje naudodamasis laisvo darbuotojų judėjimo teise, tai jam sulaukus pensinio amžiaus pradeda veikti pasilikimo teisė. Jei asmuo nesinaudojo darbuotojų judėjimo laisve, tai jis turi teisę apsigyventi valstybėje narėje. Pasilikimo teisė numatyta EBSS 39 str. 3 d. d punkte ir konkretizuojama Reglamente 1251/70. Pensininkų teisė apsigyventi valstybėje narėje nustatyta Direktyvoje 90/365, taikoma asmenims, kurie gauna invalidumo pensiją, senatvės pensiją, arba pensiją dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos. Taigi, pasilikimo teisė, suteikiama asmenims, kuris dirbo valstybėje narėje, tuo tarpu teisė apsigyventi suteikiama asmenims, kurie nesinaudojo darbuotojų judėjimo laisve. Sąlygos, kad asmuo galėtu pasinaudoti apsigyvenimo teise pagal Direktyvą: 1. asmuo dirbo bendrijos teritorijoje 2. jis turi turėti pakankamai pragyvenimui toje valstybėje lėšų 3. turi turėti medicininį draudimą. Darbuotojo šeimos nariai Tam tikri darbuotojo šeimos nariai turi teisę į laisvą darbuotojų judėjimą ir naudojasi teisėmis išplaukiančiomis iš šios laisvės. Šeimos narių teisė priklauso išimtinai dėl jų ryšio su darbuotoju. Iš esmės tai liečia dvi grupes šeimos narių: 1. trečiųjų valstybių piliečius, kadangi darbuotojo šeimos nariai, esantys valstybių narių piliečiai tiesiogiai naudojasi darbuotojų judėjimo laisve. 2. Šeimos narius, kurie turi ES pilietybę, bet nėra darbuotojai, tai dažniausiai būna darbuotojo vaikai, kuris mokosi mokyklose, bei nedirbantys sutuoktiniai. Teisės šaltiniai Pirminėje teisėje šeimos nariai nėra tiesiogiai minimi. Antrinė ES teisė įtraukia darbuotojo šeimos narius į Bendrijos teisės apaugą. EB Reglamento 1612/68 III dalies 10(1) str. apibrėžia, ką reiškia “dirbančiojo šeimos nariai”, kad būtų aišku, kurie asmenys turi teisę vykti kartu su dirbančiuoju į valstybę, kurioje šis dirba. Tokie asmenys yra: • dirbančiojo sutuoktinis ir jų palikuonys iki 21 m. arba išlaikytiniai; • išlaikomi giminaičiai pagal dirbančiojo ir jo sutuoktinio aukštutinę giminystės liniją. Pagal 2004/38/EB direktyvą, kuri įsigalės nuo 2006 metų: „Šeimos narys“ – tai: a) sutuoktinis; b) partneris, su kuriuo Sąjungos pilietis sudarė registruotą partnerystę, remiantis valstybės narės teisės aktais, jei priimančioji valstybė narė traktuoja registruotą partnerystę kaip lygiavertę santuokai ir laikantis atitinkamuose priimančiosios valstybės narės teisės aktuose nustatytų reikalavimų; c) piliečio ir sutuoktinio ar partnerio pagal b punkto apibrėžimą tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metų amžiaus, arba išlaikytiniai; d) piliečio ir sutuoktinio ar partnerio pagal b punkto apibrėžimą išlaikomi tiesioginiai giminaičiai, esantys aukščiau pagal giminystės liniją. Lietuvos piliečiai negali būti deportuoti „viešuomenės saugumo“ pagrindu, nes jie nepatenka į kategoriją asmenų, kurie grėstų visuomenės saugumui. Apibendrinant 7 str. - visi Sąjungos piliečiai turi teisę gyventi kitos valstybės narės šalyje ilgiau kaip tris mėnesius, jei, turi pragyvenimo šaltinį ir įgyvendina 8 str. reglamentuojamus administracinius formalumus. - teisės apsigyventi išlaikymas 14 str.:Sąjungos piliečiai ir jų šeimos nariai turi teisę gyventi šalyje tol, kol jie netampa nepagrįsta našta priimančiosios valstybės narės socialinės paramos sistemai. Direktyvos 3 straipsnio 1 dalis įtvirtina „ asmeninio elgesio reikalavimą asmenį išsiunčiant iš šalies tiek viešosios tvarkos, tiek visuomenės saugumo sumetimais. Kita priežastis yra ta, kad vidaus teisinės sistemos ne visada aiškiai išskiria šias dvi sąvokas.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!