Turizmo paslaugų vartotojų elgsenos ypatumai

TURIZMO PASLAUGŲ VARTOTOJŲ ELGSENOS YPATUMAI Rimantė Hopenienė, Giedrė Pukienė, Aurelija Grabienė Kauno technologijos universitetas Straipsnyje nagrinėjami turizmo paslaugų vartotojų elgsenos ypatumai. Var­totojo pažinimas ir jo poreikių bei sprendimo keliauti priėmimas yra viena iš ak­tualiausių problemų, skatinant nacionalinio turizmo vystymąsi. Lietuvoje turiz­mo plėtojimo galimybės, palyginus su pasaulio šalyse išsivysčiusia turizmo pa­slaugų sfera, dar nėra pakankamai išnaudotos. Vienas iš pagrindinių turizmo ro­diklių yra turistų srautų analizė bei kelionės tikslo vietos patrauklumo nustaty­mas, kuris būtent atskleidžiamas analizuojant turizmo paslaugų vartotojų elgse­ną: jų keliavimo motyvus, poreikius renkantis tam tikrą kelionės tikslo vietą. Kiek­vienais metais didėjantys išvykstamojo ir atvykstamojo turizmo srautai skatina gerinti turizmo paslaugų įvairovę ir kokybę. Vartotojų poreikių žinojimas bei veiksnių, įtakojančių vartotojo elgseną, renkantis turizmo produktą išsiaiškinimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, užtikrinančių sėkmingą turizmo plėtrą. Tikslas - išanalizuoti turizmo paslaugų vartotojų-elgsenos ypatumus. Objektas- turizmo paslaugų vartotojų elgsena. Uždaviniai: 1. Nustatyti turizmo paslaugų vartotojų tipus. 2. išanalizuoti veiksnius, turinčius įtakos turizmo paslaugų vartotojų elgse­nai. 3. Pateikti turizmo paslaugų vartotojų elgsenos modelį, adaptuotą išvyksta­mojo turizmo vartotojų atžvilgiu. Pagrindinės sąvokos: vartotojo elgsena, turizmas, sprendimo priėmimo procesas. Tyrimo metodai - mokslinės literatūros analizė, statistinių duomenų analizė. Siekiant nustatyti vartotojų poreikius bei apibrėžti jų elgseną, renkantis vie­ną ar kitą kelionę yra turizmo paslaugų vartotojų tipai bei jų kelionės tikslų nu­statymas. Vienas iš turizmo paslaugų aspektų - sugebėjimas diferencijuoti tu­ristinius regionus, remiantis segmentavimo metodu. Turizmo vartotojų segmen-tavimas, remiantis specifinėmis jų charakteristikomis tokiomis kaip keliautojo motyvai, kelionės tikslas ir priežastys. Pagrindinės individų keliavimo priežas­tys yra: poilsio, verslo tikslai, giminių ir draugų lankymas bei asmeninių porei­kių tenkinimas. T.Powers (1995) ir A.Bull (1994) turistus pagal keliavimo tiks- lą klasifikuoja į grupes, remiantis jų požiūriu į kainas, jautrūs kainai, kurie pa­prastai renkasi pigesnes turizmo paslaugas ir nejautrūs kainai, kurie renkasi pra­bangias viešbučių, transporto ir kitokias turizmo paslaugas [1, p. 178]. Pereault (1979), Dorden ir Dorden (1979) siūlo turistus segmentuoti turizmo paslaugų vartotojus į modernius materialistus ir modernius idealistus, tradicinius mate­rialistus ir tradicinius idealistus [2, p. 246]. Šių autorių pateiktas turizmo pa­slaugų vartotojų skirstymas yra patrauklus dėl dviejų kriterijų apjungimo: kai­nos ir hedonizmo (malonumo siekimas) lygmens. Rusų mokslininko N.I.Kabuškino (1999) požiūriu yra labai svarbu nustatyti koks vartotojo segmentas ir kokių poreikių skatinamas, naudojasi turizmo pa­slaugomis atitinkamoje kelionės tikslo vietoje. Remiantis užsienio mokslininkų turizmo paslaugų vartotojų ir tendencijų kitimo tyrimais, šiuolaikinis turistas sie­kia individualizacijos, nelinkęs į masinį turizmą ir renkasi aktyvų poilsį gamto­je [3; p. 4]. Tokiu būdu yra tikslinga turizmo paslaugų vartotojus klasifikuoti pagal priklausomybę nuo jų aktyvumo (pasyvūs ir aktyvūs poilsio mėgėjai) ir gyvenimo būdo. Grupuojant turistus priklausomai nuo jų gyvenimo būdo, pa­grindiniu kriterijumi tampa bendras žmogaus požiūris į gyvenimą [5; p. 15]. Pri­klausomai nuo gyvenimo stiliaus yra išskiriamos 4 turistų grupės: malonumų mylėtojai, gamtos ir kultūros mylėtojai, atostogautojai su šeimomis ir pasyvūs turistai. Taip klasifikuojant reikia įvertinti, šių turizmo vartotojų grupių kaitą ir tai, kad tarp jų negalima aiškiai nubrėžti ribų. Klasifikuojant turistus pagal aktyvumą ir pasyvumą, bei gyvenimo būdą tiks­linga juos analizuoti remiantis pagal turistų pasirenkamą keliavimo būdą, kuri pasiūlė E.Cohen (1974). Klasifikacijoje pateikiamos 4 turistų grupės, kurios yra Organizuotas masinis lyrizmas Nemėgstantys rizikuoti, perka tipiškus suvenyrus gido pagalbu nori išlaikyti nors munką kontaktą su vieline kultūra bei žmonėmis OrSatHZUOtaS turiZMaS individuali masinis turizmas Paprastai sprendžiama Tai lankstesnis būdas, paremtas asmens pasirinkimu. Kelione orį'ni'.izimjiima Iv ./mo agentūroje, potyriai priklauso nuo pasirinktos kelionės tikslo Tyrinėtojas Nepriklausomai organizuojama kelionė, komfortabilios gyvenimo sąlygos ir transporto galimybės yra ieškomos NeOfgamZUOta.S turizmas Drrfleris (plaukiąs pasroviui) Niekinama turizmo industrija ir kelionė nukrypsta nuo žinomi] ir įprastų dalykų. Keliaujama be fiksuoto marSrtlto, gyvenama pas NaiilOV vietinius gyventojus bei įsitraukiama į jų kultūrą 1 pav, Turistų klasifikacijos schema (Cohen E. (1974)) skirstomos į organizuotas ir neorganizuotas turistų grupes. Ši klasifikacija nėra pritaikyta visiems turistų tipams bei visiems atvejams, tačiau gali padėti suvo­kiant ir organizuojant turizmo veiklą [6]. Apibendrinant užsienio mokslininkų pateiktas turizmo paslaugų vartotojų 1 lentelė. Turistų tipų klasifikacija (sudaryta straipsnio autorių) Fiiristų tipai Budingos savybės Mokslininkai ASMENINIAIS TIKSLAIS Malonumų mylėtojai Ieško malonumų, mėgaujasi gėrimais, vakarėliais. Jiems labai svarbu Įvaizdis JDallen (1989); Kabuškinas N. I. (1999); Perreault, Dorden and Dorden (1979). Atostogauto­je i Daug planuoja, aktyvūs, mėgaujasi gamta, atostogas stengiasi derinti su sveikata. Westvlaams Ekonomish StudieBureau (1986); Perreault, Dorden and Dorden (1979); Kabuškinas N. I. (1999). Tradiciniai turistai liems svarbu komfortas, aptarnavimo kokybė, saugumas. Domisi specialiais pasiūlymais. Dallen (1989); Perreault, Dorden and Dorden (1979); Westvlaams Ekonomish Studie Bureau (1986); Kabuškinas N. I. (1999). Keliaujantys su šeima Turistai, kurie keliauja kartu su vaikais, ieško kelionių šeimai, pramogų bei atrakcijų vaikams. Kabuškinas N. I. (1999); Pasiūlyta šio darbo autorių. Saulė- smėlis-jūra Atostogauja ramioje malonioje aplinkoje, vengia susibūrimų, nori atsipalaiduoti, žavisi gamta. VVestvlaams Ekonomish StudieBureau (1986); Perreault, Dorden and Dorden (1979); Kabuškinas N.I. (1999). Namisėdos luos labiausiai traukia saugios, gerai pažįstamos vietos. Sis tipas atostogų neaptarinėja su kitais žmonėmis ir niekam nesako, kad išvyksta atostogauti. Dallen (1989); Perreault, Dorden and Dorden (1979). Interesantai Dažniausiai tai turistai, kurie renkasi grupines keliones. Jiems reikalingi

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!