Jau W. James (1890) skyrė 2 atminties rūšis: pirminę ir antrinę, arba trumpalaikę ir ilgalaikę (Martišius, 2006). Vėliau daugybė autorių įvairiais būdais bandė tyrinėti atminti ir išskirti jai būdingas savybes. Šiame tyrime bus kalbama tik apie vieną atminties rūšį – trumpalaikę atmintį.
Kai kurie psichologai, tyrinėjantys atmintį, teigia, kad yra du jos aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti ir aptarti, t.y.: atminties galimybės, arba tai, kiek informacijos žmogus gali išlaikyti atmintyje ir kaip gerai ji gali būti apdorota bei sukaupta, ir antras svarbus aspektas, tai – metaatmintis – sugebėjimas naudoti įvairius metodus informacijai atsiminti (Žukauskienė, 1998).
B. Milner tyrimai, atlikti su abipusius hipokampo pažeidimus turinčiais žmonėmis parodė, kad dėl pažeidimų informacija negali pereiti iš trumpalaikės atminties į ilgalaikę, o trumpalaikėje atmintyje žmogus tik apie 30 sekundžių gali išlaikyti informaciją (Martišius, 2006). Todėl svarbu yra nustatyti, kokį kiekį medžiagos žmogus gali išlaikyti trumpalaikėje atmintyje, arba, kitaip tariant, kokia yra trumposios atminties apimtis.
G. Milleris, atlikęs tyrimus nustatė, kad trumpalaikės atminties apimtis yra 7 plius minus du elementai (Mratišius, 2006). Tačiau negalime teigti, kad žmonių trumpalaikės atminties apimtis yra vienoda. Pavyzdžiui, buvo nustatyta, kad atsitiktinių skaičių, tokių kaip telefono numeris, prisimenama daugiau, negu atsitiktinių raidžių, be to, girdimoji informacija taip pat šiek tiek geriau prisimenama, negu regimoji (Myers, 2000). Tam įtakos gali turėti tai, kokiu būdu informacija buvo užkoduota trumpalaikėje atmintyje. Informacija gali būti apdorojama nevalingai (automatiškai), arba valingai, kai informacijai užkoduoti ir išlaikyti reikia pastangų bei dėmesio, o be to, informacijos apdorojimo metu, gali vykti trys skirtingi kodavimo būdai: vizualinis – kai koduojamas žodžių vaizdas, garsinis – kai koduojamas žodžių skambesys bei semantinis – koduojama sakinio prasmė (R. G. Myers, 2000). Kiekvienas žmogus naudoja jam patogiausią ir priimtiniausią pateiktos informacijos įsiminimo būdą. Tačiau F. Craik ir E. Tulving atliktas tyrimas parodė, kad žodis, apdorotas pagal prasmę (semantinis kodavimas), atpažįstamas geriau, negu apdorotas pagal regimuosius ar...
Šį darbą sudaro 1820 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!