Atmintį galima prilyginti stebuklų šaliai. Jos gelmėse slypi daug paslapčių. Keliaudami po šią šalį sužinosite kaip informacija prasiskverbia į mūsų atminties gelmes, kaip mes galime padėti jai ten įsiskverbti, kaip ją iš ten iškrapštyti. Sužinosime, kodėl kartais tose gelmėse neatrandame ieškomo perliuko. Praturtėsite žiniomis apie tyrimus, kurių dėka mes tiek daug galim sužinoti apie šią atminties karalystę.
Turbūt kiekvienam smalsu žinoti, kaip informacija patenka į mūsų smegenis. Pirmiausiai ji patenka per jutimus: cheminius pojūčius (skonis, uoslė); padėties pojūčius(kūno padėtis, pusiausvyra); odos pojūčius (spaudimas, lietimas, šiluma, šaltis, skausmas); klausos ir regėjimo pojūčius.Tai vadinama jutimine atmintimi. Jutiminė atmintis yra skirstoma į atvaizdžio ir atgarsio atmintį.Eksperimentais įrodyta, kad mes turime labai trumpą fotografinę atmintį, kuri vadinama atvaizdžio atmintimi. Akimirką mūsų akys užfiksuoja regimą vaidą, kurį dar išlaiko maždaug 1/20 sekundės dalį. Kaip yra su garsais? Garsą mes išlaikome truputį ilgiau nei vaizdą- apie 3-4 sekundes. Toks atsiminimas vadinamas atgarsio atmintimi. Gal būt todėl mes girdimąją informaciją prisimename geriau negu regimąją.
Ar informacija, kurią norime prisiminti, prasiskverbia į atminties gelmes, ar tiesiog išgaruoja priklauso nuo mūsų pastangų. Psichologijoje tokios pastangos vadinamos kodavimu. Informacija koduojama valingai ir nevalingai. Tais atvejais, kai mes stengiamės įsiminti reikiamą infomaciją, ją koduojame valingu būdu. Valingas kodavimas skirstomas į semantinį, įsivaizdavimo ir sutvarkymo būdus.
Semantinis- tai reiškia apdoroti norimos įsiminti medžiagos prasmę. Buvo tyrta kaip geriau įsimenama medžiaga: apdorojant vaizdą, skambesį, ar prasmę. Varžybas laimėjo prasmės apdorojimas, antroje vietoje liko garsinis, trečioje regimasis apdorojimas. Todėl neverta bandyti įsiminti informaciją, kurios nesuprantame, nes tektų pasikliauti vien mechanine atmintimi, kurios galimybės yra ribotos.
Įsivaizdavimo būdu galime daug nuveikti. Vaizdiniais remiasi daugelis pagalbinių atminties priemonių. Įdomus faktas, kad mnemonines priemones, padedančias atsiminti ilgiausius tekstus ir kalbas, sukūrė senovės Graikijos mokslininkai ir oratoriai.
Cit: „Naudodamiesi „vietos metodu“, jie įsivaizdavo vaikštą jiems pažįstamomis vietomis ir kiekvieną vietą susiedavo su turimo įsiminti dalyko regimuoju vaizdu. Paskui, sakydamas kalbą, oratorius mintyse sugrįždavo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!