Treniruočių teorizacija ir principai

Įvadas Treniruočių teorizacija yra vienas iš teorinių tyrimo metodų, plačiai taikomas daugelyje mokslo sričių. Sporte modelis suprantamas kaip „visuma įvairių rodiklių, apibūdinančių ir laiduojančių tam tikrą sportininko parengtumą, prognozuojamų rezultatų pasiekimą " (Stonkus, 2002), tačiau dažnai stokojama jų priežastinių, patikimų, koreliacinių ryšių analizės. Tyrimo tikslas - vadovaujantis teorine modelių samprata ir jų sistemine klasifikacija parengti formalųjį, koreliacinį, dinaminį, statistinį šuolininkų rengimo modelius ir pagrįsti jų veiksmingumą sporto treniruotės valdymui, sportinių rezul­tatų prognozei. Formalusis modelis sudarytas remiantis penkių Lietuvos didelio meistriškumo šuolininkių į aukštį įvairaus treniruotės fizinio krūvio (tarp jų ir šoklumo pratimų) kiekybiniais rodikliais, nustatytas jų kitimo metiniu treniruotės ciklu patikimu­mas. Didžiausi šoklumo pratimų kiekybiniai rodikliai buvo spalio, lapkričio ir kovo, balandžio mėnesiais. Koreliacinis modelis parengtas pagal šuolio į aukštį rezultato ir įvairių testų rodiklių tarpusavio koreliacinius ryšius. Nustatyta, kad šuolio į aukštį rezultatas turi stiprų koreliacinį ryšį su trišuolio iš vietos (r=0,95) rezultatu, bendru atsi­spyrimo greitumo jėgos potencialu (r=0,89), rutulio metimo iš apačios pirmyn rezultatu (r=0,80), 30 m bėgimo įsibėgėjus (r=0,89), vertikaliu (r=0,87) ir horizontaliu (r=0,81) kūno judėjimo greičiu. Statistinis modelis parengtas pagal šuolio į aukštį rezultatus trejose (1992 m., I996m., 2000 m.) olimpinėse žaidynėse ir naudojant rodiklių skirtumo patikimumo (p) bei standartinio nuokrypio (S) rodiklius nustatytos rezidtatų kitimo tendencijos. Rezultatų vidurkis trejose olimpinėse žaidynėse buvo 1,96±0,01±0,04, o geriausias -1996 m. - 1,98±0,01±0,04. Dinaminiai modeliai parengti pagal didelio meistriškumo šuolininkės į aukštį N. Ž. ir šuolininko į tolį T. B. bendrojo bei specialiojo parengtumo testų rodiklius ir naudojant matematinės statistikos metodų atlikta sportinių rezultatų prognozė. Nustatyta, kad norint šokti į aukštį 1,98 m reikia pasiekti 3,89 m/s vertikalų kūno judėjimo greitį, 7,26 mis horizontalų kūno judėjimo greitį ir atsispirti per 0,14 s. 1. Teorinė sportininkų rengimo samprata ir praktinės technologijos Teorinė sportininkų rengimo samprata ir praktinės technologijos keičiasi ir tobulėja priklausomai nuo socialinių ir ekonominių sąlygų, vertybinės sporto sam­pratos ir jo poreikio visuomenėje. Tai daro įtaką visam sportininkų rengimo vyksmui, kaip vientisai ugdymo sistemai, ir jo valdymui (Karoblis, 2005;). „Rengimas - moksliškai pagrįstas ilgalaikis tik­slingas ugdymasis tam tikroje veiklos srityje". „Spor­tinis rengimas - daugialypis pedagoginis vyksmas tikslingai naudojant ir taikant turimas sąlygas, žinias, metodus, priemones sportininkui (komandai) rengti" (Sporto terminų žodynas, 2002). Sportinis rengimas pagal savo paskirtį yra fizinis, funkcinis, integralusis, intelektinis, psichologinis, taktinis, techninis, teori­nis, varžybinis, žaidėjų. Sportininkų rengimas valdomas naudojant įvai­rius teorinius ir praktinius tyrimo metodus. Mode­liavimas yra vienas iš teorinių tyrimo metodų, plačiai taikomas daugelyje mokslo sričių, tarp jų ir sporte. Modelis sistemų teorijoje suprantamas kaip įran­kis, schema arba procedūra, naudojama sisteminėje analizėje nusakant veiklos, kuri siekia atspindėti realų pasaulį, pasekmes. Objektas arba procesas, turintis pagrindines originalo savybes. Realaus pasaulio sisteminė analizė vykdoma panaudojant formalius, loginius, priežastinius, koreliacinius, deterministi-nius, dinaminius, statistinius modelius (Glossary on Cybernetics and Systems Theory, 1984). Ugdymo modeliavimas yra edukologijos teorinių tyrimų metodas. Kaip pažymi B. Bitinas (1998), ug­dymo modeliavimas - tai yra idealizavimo padarinys - pažinimo objektų teoriniai modeliai. Socialinėje pedagogikoje „šis metodas atitinka dabartinį pažinimo pobūdį - sisteminį tikrovės pro­cesų bei reiškinių nagrinėjimą, kai įjungiamos įvairių mokslų kategorijos ir pagal formalų loginį aprašymą siejamos į vientisą dedukcinę sistemą". Pagal paskirtį modeliai gali būti deskriptyviniai (aprašomieji) ir prognozuojantys (Vaitkevičius, 1995). Sporte modelis suprantamas kaip „visuma įvairių rodiklių, apibūdinančių ir laiduojančių tam tikrą sportininko parengtumą, prognozuojamų rezultatų pasiekimą" (Stonkus, 2002). Sporto teorijoje nurodomi įvairūs modeliai: idea­lusis, ilgalaikio sportinio rengimo, morfofunkcinis, parengtumo, perspektyvinis, sportininko, sporto tech­nikos, taktinės veiklos, teorinis, varžybinės veiklos ir kt. (Sporto terminų žodynas, 2002). Pažymėtina, kad. gausi sporto modelių pavadinimų įvairovė nevisiškai sutampa su klasikine modelių klasifikacija, be to, jie daugiausia pagrįsti siauros rengimo krypties empiriniais faktais (TttaraHH, 2004). Platonovo (ILnaTOHOB, 2004) nuomone, šiuo metu yra trys pagrindinės sportininkų rengimo modelių su­darymo kryptys: 1. Grupės sportininkų rengimo modelis. 2. Atskirų rengimo dalių modelis. 3. Individualūs didelio meistriškumo sportininkų rengimo modeliai. Kaip pažymi daugelis autorių, šiuo­laikinė sporto treniruotės teorija turį pereiti nuo gausių empirinių faktų apibendrinimo ir jų modeliavimo prie teorinio sportininkų rengimo modeliavimo (n&aH3HH, 2004; rijtaTOHOB, 2004). Tokio mokslinio požiūrio esmė yra ta, kad sportininkų rengimo vertinimas ir prognoza­vimas turi vykti ne tik atsižvelgiant į surinktus atskirų rengimo dedamųjų dalių faktus ir jų indukcinę analizę, bet turi būti paisoma ir to, kad sportininko organizmas yra nestabili, tačiau vientisa dinaminė sistema, integ­raliai veikianti nuolat besikeičiančioje socialinėje ir ugdomojoje aplinkoje. Šioms dviem tarpusavyje sąvei­kaujančioms sistemoms - uždarai sportininko funkcinei ir atvirai socialinės veiklos - pažinti reikia teorinių žinių ir empirinių faktų. Kadangi modelis suprantamas kaip „įrankis... siekiant atspindėti realų pasaulį" (Clossary on Cybernetics and Systems Theory, 1984), todėl jo kūrimas turi būti pagrįstas realaus pasaulio egzistavimą pagrindžiančiomis teorinėmis žiniomis, kurios panau­dojamos modeliuojant praktines technologijas. Sporto mokslininkui būtinos sistemų teorijos, organizmo funk­cinių sistemų veiklos, adaptacijos teorijos, tikimybių teorijos, biomechanikos, žmogaus socialinės ir biolo­ginės prigimties, raidos ir brandos, sporto treniruotės, ugdymo teorijos ir kt. žinios. Šių žinių susisteminimas yra pirmas ir svarbiausias teorinio apibendrinimo žings­nis, padedantis sukurti dedukcinio sportininkų rengimo modelio sampratą. Sporto praktikos požiūriu visos šios žinios turi būti pritaikytos konkrečiai sporto šakai ir individualiam sportininkui. Sporto treniruotės teorijos požiūriu šios žinios integruojamos į konkretaus modelio turinį, atitinkantį treniruotės uždavinius, sportininko kvalifikaciją, amžių, lytį, socialines sąlygas, repre­zentacijos lygį, varžybų sistemą, asmeninius interesus (Radžiukynas, 1997; Karoblis, 2005). Tokia žinių gausa sudaro teorinį metodologinį spor­tininkų rengimo pagrindą tačiau kurti daugybę modelių remiantis visomis šiomis žiniomis praktiškai per daug sudėtinga. Be to, gausūs indukcinio pažinimo modeliai ne visada parodo jų ryšį su sportiniais rezultatais ir pagrindiniais juos sąlygojančiais rodikliais. Vadinasi sportininkų rengimui labiausiai reikalingi informaty­vūs, teoriškai pagrįsti modeliai, kuriuose būtų patys in­formatyviausi rodikliai, susiję su sportiniais rezultatais. Vykdoma ir teorinė bei eksperimentinė tokių lengvosios atletikos rodiklių paieška. Nustatyta (I1i,sih3hh, 2004), kad sportiniai lengvosios atletikos šuolių rungčių rezul­tatai daugiausia veikiami sąveikos su atrama (žeme) metu. Pagrindiniai sąveikos su atrama rodikliai, turintys įtakos sportiniams rezultatams, yra atremties fazės truk­mė ir dinaminės pastangos koncentrinio ir ekscentrinio raumenų darbo metu. Taigi vienas arba keli modeliai, kurių turinį sudaro sąveikos su atrama kinematiniai ir dinaminiai arba kiti informatyvūs rodikliai, gali už­tikrinti lengvaatlečių treniruotės vyksmo valdymą ir sportinių rezultatų prognozavimą. Be to, žinoma (GrpiBKaK, 1992, MaTBeeE, 2000, fljiaTOHOB, 2004, Karoblis, 2005, Žilinskienė, Radžiu­kynas, 2006), kad sportiniams visų lengvosios atletikos rungčių, tarp jų ir šuolio į aukštį rungties, rezultatams įtakos turi treniruotės fizinio krūvio turinys ir dėl jo kintantys bendrojo ir specialiojo fizinio parengtumo rodikliai, todėl tokio pobūdžio modeliai taip pat yra reikalingi valdant šuolininkų rengimą. Vadinasi, leng­vosios atletikos treniruotės teorijai ir praktikai labiau reikalingi ir galimi parengti informatyvūs teoriškai apibendrinti modeliai, kuriuose būtų nedaug pačių informatyviausių rodiklių, patikimai susijusių su spor­tiniais rezultatais. Kiti indukcinės krypties modeliai, prognozuo­jantys ir apibūdinantys tik atskirų funkcinių sistemų veiklą arba siaurą judamosios veiklos diapazoną, suteikia papildomų žinių apie sportininko, kaip vien­tisos funkcinės sistemos, realizuojamos specifinėmis aplinkos sąlygomis, pažinimą. Tyrimo tikslas - vadovaujantis teorine modelių samprata ir jų sistemine klasifikacija parengti forma­lųjį, koreliacinį, dinaminį, statistinį šuolininkų rengi­mo modelius ir pagrįsti jų veiksmingumą treniruotės vyksmo valdymui, sportinių rezultatų prognozei. 2.Treniruočių teorizacijos metodai ir organizavimas Keturių krypčių - formalusis, koreliacinis, sta­tistinis ir dinaminis - modeliai sudaryti vadovau­jantis teorine modelių samprata ir jų klasifikacija bei sporto treniruotės teorija ir didaktika. Tyrimo objektu pasirinkti didelio meistriškumo šuolininkų treniruotės ir varžybų rezultatai. Rengiant modelius naudoti tokie tyrimo metodai: 1. Literatūros šaltinių analizė - nustatytas teorinis tyrimo objekto aktualumas. 2. Lyginamoji pedagoginė analizė - atliktas indukcinis ir dedukcinis tyrimo rezultatų api­bendrinimas. 3. Matematinė statistika - apskaičiuota rodiklių X, Sx, 5, p, r ir procentinės reikšmės. 4. Pedagoginis testavimas - nustatyti fizinio pa­rengtumo rodikliai. 5. Biomechaniniai tyrimo metodai - apskaičiuotas atsispyrimo greitumo jėgos potencialas ir įvai­rių šuolių kinematiniai bei dinaminiai rodikliai (Radžiukynas, 1997). 6. Dokumentų (treniruočių dienoraščių ir varžybų I protokolų) analizė. Formalusis modelis sudarytas remiantis šuolininkių į aukštį treniruotės fizinio krūvio matematinės statistikos analize. Buvo apskaičiuoti šie rodikliai: metinio treniruotės fizinio krūvio aritmetinis vidurkis (X), aritmetinio vidurkio paklaida (Sx), standartinis nuokrypis (5), procentinis mėnesinio krūvio dydis, palyginus su bendru metinės treniruotės fizinio krūvio dydžiu. Pagal šiuos duomenis sudarytos diag­ramos, lentelės. Toks modelis padeda įvertinti treniruotės vyksmo kryptingumą, jo atitiktį sporto treniruotės prin­cipams. Jis parodo, kaip kintant pratybų skaičiui kartu kinta ir įvairūs fiziniai krūviai, koks tarp jų patikimumo dydis. Koreliacinis modelis sudarytas taip pat naudojant matematinės statistikos metodus, tačiau reikšmin­giausias iš visų rodiklių yra koreliacijos koeficiento rodiklis, parodantis priežastinius įvairių testų ir sportinių rezultatų tarpusavio ryšius. Šis modelis padeda objektyviai įvertinti, kokie pedagoginiai testai ir biomechaniniai rodikliai turi integraliausią koreliacinį ryšį su šuolio Į aukštį spor­tiniais rezultatais. Statistinis modelis parengtas pagal šuolio į aukštį rezultatus trejose (1992 m., 1996 m., 2000 m.) olim pinėse žaidynėse ir naudojant rodildių-skirtumo pati­kimumo (p) bei standartinio nuokrypio (S) rodiklius nustatytos rezultatų kitimo tendencijos. Dinaminiai modeliai parengti pagal didelio meistriškumo šuolininkės į aukštį N.Ž. ir šuolinin­ko į tolį T.B. bendrojo bei specialiojo parengtumo testų rodiklius ir naudojant matematinę statistinę šių rodiklių analizę atlikta sportinių rezultatų pro­gnozė. Vadovaujantis teorine modelių sąvokos sampra­ta, modeliavimo kaip ugdomojo proceso metodika, sporto treniruotės teorija bei didaktika ir remiantis didelio meistriškumo šuolininkų treniruotės fizinių krūvių ir varžybų rezultatų faktine medžiaga parengti keturių grupių šuolininkių į aukštį rengimo modeliai, atitinkantys teorinę modelių klasifikaciją. Formalusis modelis - statistiškai susisteminti skirtingo laikotarpio Lietuvos didelio meistriškumo šuolininkių į aukštį treniruotės fizinio krūvio kieky­biniai dydžiai (1 lentelė), taip pat atskleisti vienų šuolininkių, palyginus su kitomis, tų pačių treni­ruotės krūvių išdėstymo metiniame treniruotės cikle bendrieji ir skiria­mieji požymiai (1 lentelė). Iš grafinio treniruotės fi­zinio krūvio modelio ma­tyti, kad penkių geriausių Lietuvos šuolininkių tre­niruotės fizinio krūvio procentinė sklaida meti­niame treniruotės cikle buvo įvairi, tačiau turėjo bendrų banguojančiai kintančių dėsningumų l lentelė Formalusis Lietuvos didelio meistriškumo šuolininkių į aukštį metinės treniruotės fizinio krūvio modelis Treniruotės krūviai ir varžybų rezultatai Statistiniai rodikliai (X ± Sx ± 5) Pratybų skaičius 247,43 ± 18.37 ± 48,59 Šuolis į aukštį normaliai įsibėgėjus (kartai) 397,86 ± 92,36 ± 244,35 Šuolis į aukštį trumpai įsibėgėjus (kartai) 525,14 ± 79,18 ± 209,48 Bėgimas visa jėga (km) 29,70 ± 2,73 ± 7,21 Šoklumo pratimai (kartai) 10420,86 ± 1960,97 ± 5188.23 Jėgos pratimai (t) 270,33 ± 45,41 ± 120,14 Esminis šio modelio mokslinis požymis yra tre­niruotės fizinio krūvio dydžių formalus tikslumas, kuris ypač svarbus kaitaliojant treniruotės didaktines kryptis. Koreliacinis modelis parodo treniruotės fizinio krūvio, įvairių testų ir sportinių rezultatų prie­žastinius, integralius jų kaitos ypatumus, pagrįstus koreliaciniais kiekybinių skaičių ryšiais. Jau anks­tesni mūsų tyrimai (Žilinskienė, Radžiukynas, 2006) atskleidė, kad Lietuvos didelio meistriškumo šuolininkių į aukštį treniruotės fizinio krūvio kiekybiniai rodikliai turi bendrų koreliacinių ryšių ir individualių ypatumų, kuriais vadovaujantis galima vertinti treni­ruotės fizinio krūvio ir pratybų skaičiaus kiekybinės kaitos priežastinius ryšius. Treniruotės teorijai ir praktikai ypač svarbu žinoti, kokie bendrojo ir specialiojo parengtumo rodikliai turi didžiausią koreliacinį ryšį su sportiniais rezultatais. Teigiama, kad šuolio į aukštį rezultatus iš esmės lemia du pagrindiniai rodikliai - horizontalus įsibėgėjimo ir vertikalus, kūno judėjimo greitis šuolio metu (Orpnacaic, 1992). Treniruotės praktikoje kartu taikomi ir kiti testai, darantys įtaką šių pagrindinių rodiklių kitimui: teisuolis iš vietos, rutulio metimas, 30 m bėgimas, įvairūs ver­tikalūs ir horizontalūs šuoliai, atliekami natūraliomis sąlygomis per pratybas ir laboratorinėmis sąlygomis (Radžiukynas, 1997). Statistinis modelis konstatuoja sportininko parengime arba jo rezultatus esamu (tiriamuo­ju) laikotarpiu. Statistinis sportinius rezultatus apibendrinantis modelis parengtas pagal šuolio į aukštį rezultatus trejose (1992 m., 1996 m., 2000 m.) olimpinėse žaidynėse ir naudojant rodiklių skirtu­mo patikimumo (p) ir standartinio nuokrypio (5) rodiklius nustatytos rezultatų kitimo tendencijos. Rezultatų vidurkis trejose olimpinėse žaidynėse buvo 1,96±0,01±0,04, o geriausias buvo 1996 m. - 1,98±0,01±0,04. Remiantis šiuo modeliu galima prognozuoti šuolio į aukštį rezultatų kitimo tenden­cijas kitose olimpinėse. Mūsų tyrimo rezultatų naujumą ir jų praktinį nau­dingumą patvirtina ir kitų autorių šios krypties tyrimai, atlikti užsienyje ir Lietuvoje. Nustatyta, kad momentinis atsispyrimo greitis turi tiesioginį patikimą koreliacinį ryšį su šuolio į tolį rezultatais (Radžiukynas, 1997), vertikalus kūno judėjimo greitis - su šuolio į aukštį re­zultatais ( Žilinskienė, 2003), energijos transformacijos indeksas atramos fazėje - su šuolio į tolį rezultatu (Satkunskienė ir kt, 2005), vertikalus ir horizontalus kūno judėjimo greitis - su visų šuolių Dinaminis šuolininkės į aukštį N.Ž. sportinius rezultatus ir specialųjį parengimą prognozuojantis modelis Šuolis į aukštį (cm) Trišuolis iš vietos (m) Rutulio (3 kg) metimas iš apačios į priekį (m) 30 m bėgimas įsibėgėjus (s) Vertikalus kūno judėjimo greitis (m/s) Horizantalus kūno judėjimo greitis (tu/s) Atsispyrimo trukmė (s) Lygiai +3 5 195-198 8,49-8.74 16,46-18,11 3,14-3,01 3,76-3,85 3,88-7,26 0,14 Labai aukštas +2 8 191-194 8,23-8,48 14,91-16,54 3,28-3,13 3,64-3,75 6,49-6,87 0,15 Aukštas +18 187-190 7,97-8,22 13,25-14,90 3,40-3,27 3,52-3,63 6,10-6,48 0,16 Auštesnis už vidutinį X±8 186,87±3,54 7,96±0,25 13,24±l,65 3,41+0,13 3,51±0,11 6,09+0,38 0,17+0,01 Vidurkis -18 186-183 7,95-7,70 13,23-11,58 3,42-3,55 3,50-3,39 6,10-5,72 0,18 Žemesnis už vidutinį -25 182-179 7,69-7,44 11,57-9,92 3,56-3,69 3,38-3.27 5,73-5,35 0,19 Žemas -36 . 178-175 7,43-7,18 9,91-8,26 3,70-3,83 3,26-3,15 5,36-4,98 0,20 Labai žemas Dinaminis šuolininko į tolį T.Ii. šuolio į tolį ir specialių testų rezultatus prognozuojantis modelis 5 reikšmės Šuolio į tolį rezultatas ' (m) 60 m bėgimo iš žemos pradinės greičio vidurkis (m/s) Trišuolio rezultatas (m) 5 kg metimo iš apačios pirmyn rezultatas (ra) Lygiai + 38 8,30-8,64 9,91-10,21 10.33-10,69 20,06-21,00 Labai aukštas + 28 7,95-8,29 9,60-9,90 9,96-10,32 19,11-20,05 Aukštas + 18 7,60-7,94 9,29-9,59 9,59-9,95 18,16-19,10 Auštesnis už vidutinį x±6 7,59 ± 0,34 9,28 ± 0,30 9,58 ± 0,36 18,15 ± 0,94 Vidurkis -16 7,58-7,24 9,27-9,87 9,57-9,21 18,14-17,20 Žemesnis už vidutinį -28 7,23-6.89 8,96-8,66 9,20-8,84 17,19-16,25 Žemas -38 6,88-6,54 8,65-8,35 8,83-8,47 16,24-15,30 Labai žemas Statistinis šuolininkių į aukštį rezultatų kaitos ir rezultatų prognozės olimpinėse žaidynėse modelis (n=36) 5 reikšmės Barselona, 1992 1 Atlanta, 1996 2 Sidnėjus, 2000 3 Prognozė 2004-2008 J: +35 2,06-2,11 2,09-2,12 2,07-2,10 2,07-2,11 + 25 2,00-2,05 2,04-2,08 2,02-2,06 2,02-2,06 + 16 1,94-1,99 1,99-2,03 1,97-2,00 1,97-2,01 x±S 1,93 + 0,05 1,98 ±0,04 1,96 ± 0,04 1,95,6 ± 0,04 -15 1,92-1,87 1,97-1,93 1,95-1,91 1,95-1,95 -25 1 1,86-1,81 1,92-1,89 1,90-1,86 1,90-1,86 -36 1,80-1,75 1,88-1,84 1,85-1,81 1,85-1,81 Skirtumų patikimumas p 1-2

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!