Tragiškos asmenybės paveikslas literatūroje

Tragiškos asmenybės paveikslas literatūroje

Literatūra – tai asmenybės ugdytoja, kūrybiškumo globėja ir patarėja. Jau daugelį amžių ji gyvuoja visame pasaulyje ir skatina žmones kurti. Antikos laikais senovės graikai pradėjo rašyti dramas, kurios tapo pavyzdžiu kitiems Europos kūrėjams. Šio pobūdžio kūrinių centre yra tragiškas herojus, pasižymintis vidiniais prieštaravimais. Pabaigoje jis dažniausiai žūsta arba jo sielą palaužia žlugę tikslai. Graikų filosofas Aristotelis teigė, jog dramos herojus, nežinodamas kokių nors svarbių aplinkybių, pasielgia taip, kad tas poelgis tampa neišvengiama jo žūties priežastimi. Šiuo pranešimu aptarsiu sąsają tarp lietuvių ir pasaulio kūrinių, palyginsiu tragiško herojaus paveikslą Viljamo Šekspyro, Vinco Krėvės ir Justino Marcinkevičiaus dramose.

Viljamas Šekspyras – žymiausias anglų dramaturgas. Šio Renesanso epochos atstovo kūryboje būdingas žmogaus išaukštinimas, gyvenimo prasmės paieškos, vaizduojami aiškūs veikėjų tikslai. Vienas iš žymiausių autoriaus kūrinių – penkių veiksmų tragedija „Hamletas“, išspausdinta XVII amžiaus pradžioje. Dramos pagrindinis veikėjas – vidinius prieštaravimus išgyvenantis princas Hamletas. Jis kenčia dėl tėvo netekties ir artimųjų veidmainystės. Susidūrus su sunkumais, Hamleto požiūris į pasaulį tampa niūrus, pesimistiškas. Jis nusivilia visa aplinka, mato tik blogį ir apgaules. Be to, Danijos princui pasirodo šmėkla ir pasako, jog jo tėvą, buvusį karalių, nužudė dėdė Klaudijus. Išaiškėjus tiesai, Hamletui atsiranda troškimas atkeršyti ir apginti tėvo garbę. Deja, Šekspyro sukurtam herojui trūksta ryžto, jį pradeda kankinti abejonės dėl savo egzistencijos. Hamleto monologe svarstomas pasirinkimas tarp gėrio ir blogio, tarp gyvybės ir mirties: „Būt ar nebūt – štai klausimas. Ir kas gi/Yra kilniau: ar dvasioje iškęsti/Strėles ir sviedmenis nuožmaus likimo,/Ar griebtis ginklo prieš marias nelaimių/Ir baigti jas kovoj?“ Vidinius prieštaravimus išgyvenantis princas žino, kad pasirinkęs savižudybę neatkeršys tėvo žudikui, o nusprendęs gyventi – kentės dėl visų likimo paruoštų sunkumų. Tačiau, baimė to, kas laukia po mirties, priverčia Hamletą pasirinkti gyvybę ir pasiryžti nubausti tėvo žudiką, visiems atskleisti tiesą apie karaliaus Klaudijaus žiaurų poelgį. Nepasitikėjimas motina, pagarba bei meilė tėvui suteikia stiprybės nepasiduoti ir įvykdyti savo tikslus. Tragedijos pabaigoje kerštas įvykdomas, tačiau žūsta ne tik Klaudijus, bet dramatiškos mirties sulaukia ir pats Hamletas. Šį tragišką herojų Viljamas Šekspyras pavaizdavo per pesimistišką požiūrį į pasaulį, norą įvykdyti teisingumą, abejones dėl būties ir vidinius prieštaravimus.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!