Tragiškasis herojus literatūroje (kalba su planu)

        Pirmiausia pamąstykime, kokį personažą galėtume vadinti tragišku? Paprastai tai yra žmogus, kurio norai, siekiai, svajonės nesutampa su galimybėmis, gyvenimo tikrove. Tragiško herojaus viduje nuolat vyksta jausmų ir proto, svajonės ir realybės kova. Jis nuolat išgyvena konfliktą, yra neramus, kenčiantis, nelaimingas. Tokį žmogų matome dramoje ,,Skirgaila'' bei V. Mykolaičio-Putino psichologiname romane ,,Altorių šešėly''.
V. Krėvė – XX amžiaus pirmosios pusės rašytojas. Jo kūryba yra daugiau romantinė nei realistinė. Vienas iš ryškiausių V. Krėvės kūrinių yra ,,Skirgaila''. Jame vaizduojama valdinga, didinga ir kartu vieniša Lietuvos valdovo Skirgailos asmenybė. Tam, kad išsaugotų Lietuvą, jis atsisako pagonybės. Tai padaręs, priima krikščionių tikėjimą. Toks yra politinis sprendimas dėl Lietuvos išlikimo. Išeities nėra, nes krikščioniškoji Europa sunaikins ne krikščionišką Lietuvą. Vidumi, visa savo esybe Skirgaila vis dar pagonis. Jo dievų Dievas – Perkūnas. Kunigaikštis išgyvena dvilypę situaciją: protas verčia rinktis naują Dievą, o širdis trokšta senosios Lietuvos. Sunkiausiais momentais kunigaikščiui atrama yra vaidila (dainininkas, kanklininkas, žynys). Stardas – tikrasis pagonis, niekada neišdavęs savo tikėjimo. Tariamas mirštančio Stardo noras krikštytis, o tai buvo lenkų melas, visiškai palaužia Skirgailą. Jis nebežino, kuo pasitikėti. Valdovas pradeda siautėti, itin žiauriai elgtis. Kunigaikštis geria. Pilyje vieši lenkų ir vokiečių pasiuntiniai. Tai vadinamieji nauji draugai krikščionys, nes Lietuva jau irgi krikščioniška. Iš tikrųjų kunigaikštis nekenčia nei vienų, nei kitų, nei jų Dievo. Bėda ta, kad jiems reikia rodyti pagarbą. Skirgaila to nenori, bet privalo. Kunigaikštis kenčia ir tą kančią skandina vyne. Jam rūpi Lietuvos likimas, bet kaip valdyti naująją Lietuvą, kaip lietuvius padaryti laimingus, jis nežino. Tragiška. Lenkai reikalauja brolio Jogailos kraičio Volynės ir Podolės žemių. Skirgaila nenori skaldyti Lietuvos. Gresia konfliktas su lenkais. Skirgaila nenusiteikęs atiduoti lenkams ir Lydos žemių, todėl jis sulaiko kunigaikštytę Oną Duonutę, kuri keliavo pas savo sužadėtinį lenką. Skirgaila tai daro, nes, jei mergina ištekėtų už lenko, kaip kraitį privalėtų atiduoti Lietuvos, t. y....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!