Tradicijų įtaką vaiko auklėjimui

Šiandien, kai didėja komercializacijos įtaka, takoskyra tarp įvairių visuomenės grupių, tautos kultūros puoselėjimas – bene viena tautą jungianti gija, kurios vertybinės orientacijos mena kartų išmintį, gyvenimo būdą bei laiko cikliškumą ir istorijos vingius.
Tautos kultūros puoselėjimas moderniame pasaulyje - kaip atgaiva, kuri sutelkia bendruomenę, siekiančią vienų interesų, skatina domėjimąsi praeitimi, norėdami dar geriau suvokti žmonijos ir tautos pažangos raidą, jos etapus bei priežastis.
Vaikų ugdyme tautinės kultūros perdavimas – viena iš sudėtinių ugdymo dalių. Ikimokyklinio ugdymo įstaiga turi galimybę nuo ankstyvojo vaikų amžiaus formuoti požiūrį į tradiciškumą, ritualų svarbą, apeigų prasmę, neatsiejamai tęsdama tautines tradicijas kartu su vaiko šeima.
Vaikų ugdymo klausimus bei visuminio ugdymo sampratą gvildeno V. Aramavičiūtė (1998), L. Jovaiša (1999). Apie tautinės kultūros puoselėjimo svarbą, tradicijų panaudojimą auklėjime ir galimybes ikimokykliniame vaikų amžiuje kalbėjo Z. Bajoriūnas (1990), A. Maceina (1991), V. Čižiūnas (1993), L. Jovaiša (1999), I. Dirgėlienė (1999), V. Rudavičienė (2002) bei daugelis kitų autorių.
Kokį vaidmenį šiandien vaikų ugdyme vaidina tautinis ugdymas? Kokie tautinio ugdymo būdai ir fromos galimi nuolat besikeičiančioje visuomenėje? Į šiuo klausimus šiame darbe ieškota atsakymų.
Šio darbo tikslas – išanalizuoti tradicijų įtaką vaiko auklėjimui ir galimybes.
1. Išnagrinėti tautos kultūros santykį su šiuolaikine kultūra ir atskleisti tautinio auklėjimo idėjas Lietuvoje.
2. Pagrįsti tautinio auklėjimo šeimoje svarbą.
4. Išnagrinėti tautos kultūros pradmenų įtaką ikimokyklinio amžiaus vaikams .
1. TAUTINĖS KULTŪROS SVARBA UGDYME
Seniai edukologijos objektas apibrėžiamas kaip žmogaus ugdymas. Ugdymas – tai asmenybės savikūrą skatinantis žmonių bendravimas sąveikaujant su aplinka ir kultūros vertybėmis.
Ugdymas – tai bendroji pedagogikos kategorija. Pačią sąvoką suformavo St. Šalkauskis. Jo nuomone, ugdymas – ugdytojo ir ugdytinio pedagoginė sąveika, turinti tikslą. Tuo pedagoginis bendravimas skiriasi, nes yra kryptingas: ugdytojas sąveikaudamas su ugdytiniu, veikia pastarąjį tam tikru tikslu. Tokio kryptingo bendravimo dėka išmokstama:
• Orientuotis pasaulyje.
• Bendrauti.
• Dirbti (Aramavičiūtė V. , 1998).
L. Jovaiša teigia, kad ,,ugdymas – tikslinga ugdytojo ir udgytinio sąveika, gėrybėmis brandinanti žmogaus biofizinę sandarą, psichiką, santykius, kultūrą ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!