Tomas Morganas gimė 1866metais 09 – 25d. Leksintone, Kentukyje. Mirė 1945metais gruodžio 4diena. JAV biologas. Vienas genetikos pradininkų. Nuo 1927metų iki 1931metų buvo JAV mokslo akademijos prezidentas. Nuo 1928 m. Kalifornijos instituto biologijos laboratorijos vadovas. Jisai dirbo su A. Stertevantu, H. Maleriu ir K. Bridžiu ir įrodė, kad genas yra materialus, kad genai išsidėstę chromosomose vienas po kito ( linijinė seka, išaiškino genų kintamumą, jų perdavimo ir paveldėjimo citogeninį mechanizmą, genetiškai pagrindė gamtinės atrankos teoriją. 1911 metais sukūrė chromosominę paveldimumo teoriją. 1933 metais buvo apdovanotas Nobelio premija.
Genų sukibimo dėsnis. Kiekvienas organizmas turi nedidelį skaičių chromosomų, bet dešimtis tūkstančių genų. Būtent jie „kalti“, kad vienos rūšies individai yra skirtingi. (Pavyzdžiui, muselė drozofila turi 4 poras chromosomų ir 10 000 genų). Vadinasi, kiekvienoje chromosomoje sukaupta keli tūkstančiai genų. Kaip paveldimi požymiai, kurių genai yra vienoje chromosomoje? Į šį klausimą atsakė amerikiečių genetikas Tomas Morganas, kuris 1911 metais atliko bandymus su vaisine musele drozofila. Jo pasirinktos muselės skyrėsi dviem požymiais: patelė turėjo pilką kūnelį ir trumpus sparnelius, o patinėlis – juodą kūnelį ir ilgus sparnelius (žiūrėti paveikslėlį nr.1). Pirmosios kartos (F1) muselės visos buvo pilkos ir turėjo ilgus sparnelius. Vadinasi, šie požymiai buvo dominuojantys. Atliktas analizuojamasis kryžminimas – heterozigotinis patinėlis iš F1 su patele, turinčia recesyvinius požymius (juodas kūnelis, rudimentiniai sparneliai). Tarp šios poros palikuonių buvo ne 4 skirtingų fenotipų individai, kaip galima buvo tikėtis po hibridinio kryžminimo, o dviejų (tokių kaip pradinių tėvų) santykiu 1 : 1 (kaip monohibridinio kryžminimo atveju). Iš to galima padaryti išvadą, kad tiriamieji genai buvo išsidėstę vienoje chromosomoje, todėl paveldimi drauge sukibę, kaip viena alternatyvinė pora. Šiuo atveju nepriklausomas požymių paveldimumas pasireikšti negali. Toks paveldėjimo pobūdis buvo pavadintas genų sukibimo dėsniu. Jo esmė ta, kad vienoje chromosomoje esantys genai sudaro sukibusių genų grupę ir yra paveldimi drauge pagal monohibridinio kryžminimo schemą. Kiekvienos rūšies sukibusių genų grupių skaičius...
Šį darbą sudaro 1471 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!