Mutacijos ir jų panaudojimas augalų selekcijoje

Doc. dr.
Mutacijų klasifikavimas..........................................................………………………….......…....3
1. Ploidiškumo pokyčiai............................................………………………………..…........….6
1.1.Poliploidija…………………………………………………………...............…..6
1.2.Haploidija………………………………………………………………...........…8
1.3.Aneuploidija…………………………………………………………...…............9
2. Chromosominės mutacijos…………………………………………………………......…….9
3. Genetinės mutacijos …………...…………………………………………………..........…..9
3.1. Genetinių mutacijų svarba.....................................................................................................10
4. Nebranduolinės mutacijos........................................................................................................10
Išvados……………………………………………………………………………......................…. 12
Literatūra....................................................................................................................... ................13
Įvadas
Mutacijos - tai paveldimi pokyčiai, dėl kurių padaugėja arba sumažėja genetinės medžiagos, pakinta nukleotidai arba jų sekos. Organizmai su tokiais pokyčiais vadinami mutantais. Žinomi tokie mutacijų tipai:
1. genominės mutacijos-chromosomų skaičiaus pokyčiai (ploidiškumo pokyčiai);
2. chromosominės mutacijos - chromosomų sandaros pokyčiai (struktūrinės chromosomų aberacijos);
3. genetinės mutacijos - pokyčiai atskiruose genuose;
4. mutacijos nebranduolinėje genetinėje medžiagoje. (E.Giunter,1987, 247psl).
Tikslas:
1. Apžvelgti mutacijas, jų klasifikavimą.
2. Išnagrinėti mutacijų panaudojimą augalų selekcijoje.
Chromosomų kiekis pakinta, sutrikus jų išsiskyrimui. Chromosomines ir genetines mutacijas sukelia faktoriai, veikiantys pačias chromosomas. Jos skiriasi strūktūrinių pokyčių mastu.
Kad įvyko mutacija,paprastai nustatoma iš pakitusio požymio. Tačiau požymis ir veikiant aplinkai gali kisti įvairiai, taigi greta paveldymų požymių pokyčių (mutacijų) gali būti ir nepaveldymi (modifikacijos). Dėl to pakitę organizmai ir atitinkamai normalūs organizmai stebimi vienoduose aplinkos sąlygose arba tyriamas pokyčių paveldėjimas. Jeigu pakitęs požymis išlieka tolesnėse kartose varba, jeigu kryžminant, stebimas tipiškas suskirstymas į grupes pagal nagrinėją požymį, tai pokytis yra mutacija.
Mutacijos gali atsirasti savaime arba jas galima sukelti eksperimentiniu būdu. (E.Giunter,1987, 247p.).
De Fryzas ilgai tyrinėjo įvairius paveldimus nakvišų pokyčius ir nustatė pagrindines mutacijų savybes:
1) Tokie pokyčiai atsiranda staiga, šuoliškai. Tėvų genotipas tokių pokyčių neturėjo arba to paties individo dalis kūno ląstelių yra naujai pakitusios.
2) Mutacijos yra griežtai apriboti pokyčiai. Nesusidaro nepertraukiamų kintamumo eilių, kurios yra būdingos variaciniam kintamumui (modifikacijoms).
3) Mutacijų kryptis įvairi. Pavyzdžiui, de Fryzas aptiko nakvišos augalus gigantus ir mažaūgius tamsiai žaliais ir šviesiai žaliais ir kt. Daug ginčų kilo dėl žalingų ir naudingų mutacijų santykio. Vieni genetikai (tarp jų ir šios knygos autorius) mano, kad dauguma mutacijų žalingos ir tik maža jų dalis yra naudingos. Kiti siūlė mutacijas kaip metodą naujoms veislėms sukurti.
4) Naujos formos yra konstantinės. Mutacija paprastai įvyksta vienoje iš chromosomų, o antroje chromosomoje genas išlieka normalus. Susikuria heterozigotiškumas, dėl jo palikuonys gali būti įvairūs. Kitas reiškinys...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!