Nuo seno pastebėta, kad kartais tarp augalų ir gyvūnų netikėtai atsiranda individų, kurie kažkokiu požymiu ypatingai skiriasi nuo kitų tos rūšies individų. Mutacijos yra negrįžtami genų ir chromosomų pakitimai, kurie perduodami palikuonims, jeigu vyksta tose ląstelėse, iš kurių susidaro gametos.
• Pridedama papildoma bazė ir todėl kitaip išsidėsto kodonai.
• Paprastai atsiranda staiga, šuoliškai. Tėvų genotipas tokių pokyčių neturėjo arba to paties individo dalis kūno ląstelių yra naujai pakitusios.
• Mutacijos yra griežtai apriboti pokyčiai. Nesusidaro nepertraukiamos kintamumo eilės, kurios būdingos modifikacijoms (variaciniam kintamumui).
• Mutacijų kryptis įvairi. Vieni genetikai mano, kad dauguma mutacijų yra žalingos ir tik maža jų dalis yra naudingos. Kiti, ypač tie, kurie siūlė mutacijas kaip metodą naujoms veislėms sukurti, - kad naudingų mutacijų daug.
• Naujos formos yra konstantinės. Diploidinių eukariotų genome mutacija paprastai įvyksta vienoje iš chromosomų. Antroje chromosomoje genas lieka normalus (išskyrus visiškas mutacijas, kai mutacija vienu metu atsiranda abiejuose aleliniuose homologinių chromosomų lokusuose). Susikuria heterozigotiškumas, dėl to palikuonys gali būti įvairūs. Naujai atsiradusios mutacijos gali būti nestabilios. Tai priklauso nuo mutacijos atsiradimo būdo.
• Mutacijos gali vykti pakartotinai ir vėlgi įvairiomis kryptimis, tarp jų gali būti ir grįžtamųjų mutacijų.
• Galimybė aptikti mutaciją priklauso nuo ištirtų individų skaičiaus.
• Organizmams būdingi mutaciniai periodai. Ilgą laiką šis teiginys buvo atmetamas. Tačiau R. Berg ir M. Golubovskis, tirdami drozofilos mutacijų dažnį gamtinėse populiacijose įvairiais metais (ilgą laikotarpį), nustatė, kad mutacijų dažnis nepastovus. Būna laikas, kai mutacijos labia dažnos. Taigi mutaciniai periodai yra realus reiškinys.
•
Kodėl dauguma naujų mutacijų yra žalingos?
Kiekvieną taksoną galima laikyti ilgalaikės kūrybos (atrankos) kūriniu. Nors jis nėra visiškai tobulas, bet yra optimalus variantas užimamai ekologinei nišai. Labai maža tikimybė, kad naujai atsiradęs pokytis būtų geresnis už optimalų variantą.
Mutacijų klasifikacija
Mutacijos klasifikuojamos:
• Pagal tai, kuriose ląstelėse jos įvyko ir kaip paveldimos, - generatyvinės ir somatinės;
• Pagal kryptį – tiesioginės ir grįžtamosios;
• Pagal atsiradimo būdą – gamtinės ir indukuotos;
• Pagal genotipo pokyčius: 1)...
Šį darbą sudaro 2665 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!