Haploidų panaudojimas genetiniuose tyrimuose ir selekcijos praktikoje

• haplòidas [haploos + gr. eidos — pavidalas], organizmas, turintis kūno ląstelių branduoliuose viengubą (haploidinį) chromosomų rinkinį.
• viena žiedinė, superspiralizuota chromosoma.
• aukštesniųjų augalų sporofitai su gametofitiniu rūšies chromosomų skaičiumi arba augalai, turintys somatinėse ląstelėse viengubą (gametinį) chromosomų skaičių, t.y. iš kiekvienos homologinių chromosomų poros po vieną.
• dvigubu haploidu vadinamas organizmas, kuris gaunamas iš haploido, poliploidizacijos metodais pervedant jį į diploidinį lygį.
• androgenezė (gr. andros - vyras, genesis - gimimas, kilmė) -mikrosporų regeneracija į haploidinį sporofitą.
• partenogenezė (gr. parthenos -nekalta mergina, genesis - gimimas, kilmė) - haploidų vystymasis iš neapvaisintų gemalinio maišelio ląstelių, dažniausiai, kiaušialąstės.
• Augalo gyvenimo cikle diploidai, sporas auginanti generacija (sporofitas), keičiasi su haploidais, gametas auginančia generacija (gametofitas). Augalo žieduose yra vyriškos ir moteriškos struktūros, tokios kaip dulkinės ir piestelės, kuriuose atitinkamai susidaro vyriškas ar moteriškas gametofitas. Gametofitų funkcija yra sudaryti vyriškas ar moteriškas gametų ląsteles, kurios dalyvauja apsivaisinime. Vyriškas žydinčių augalų gametofitas yra žiedadulkė. Mikrosporogenezė prasideda mejoze ir baigiasi formuojantis haploidinėms mikrosporoms. Mikrogametogenezės metu vienląstelinė mikrospora dalijasi nesimetriškai, ko rezultate gaunamos jaunos žiedadulkės su vegetatyvinėmis bei generatyvinėmis ląstelėmis, kurios diferencijuojasi į subrendusias, bi- ar triląstelines.
In vitro partenogenezė
• Sporofitinis megagametofitas diferencijuojasi (skaidosi) į gemalinį maišelį, kurio viduje yra kiaušialąstė, sinergidės ir antipodės. Šios haploidinės ląstelės gali sudaryti gemalą ar kalių in vitro. Nors ir atlikti bandymai su daugeliu augalų rūšių, siekiant indukuoti kiaušialąstės augimą mitybinėje terpėje, daugumoje atvejų vystymasis sustodavo kaliaus stadijoje. Vis tik metodas yra labai svarbus tiems augalams, kuriems dulkinių kultūra nebuvo sėkminga.
Dulkinių kultūroje galimi haploidų susidarymo būdai
• Augalų susidarymas embriogenezės būdu. Dulkinėje iš pavienių žiedadulkių susidaro embroidai, jie sudygsta ir duoda pradžią haploidiniam augalui.
• Kaliaus susidarymas iš dulkinės ląstelių. Toliau dėl morfogenezės iš kaliaus ląstelių regeneruoja augalai.
Haploidinių augalų gavimas
• Ginogenezė;
• Pirmieji haploidai ginogenezės būdu buvo gauti 1976 m.;
• Kai kurių augalų rūšių gemalinio maišelio haploidinės ląstelės dalijasi ir sudaro haploidinius embrionus arba kalių.
• Gemalinio maišelio ląstelės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!