Geno sandrara ir funkcija

Žmonijos dabartis ir ateitis priklauso nuo pasaulio socialinio pertvarkymo, nors žmogaus gyvybės procesai vyksta pagal biologinius dėsnius. Viskas užprogramuota DNR molekulėse: žmogaus vystymasis, jo sveikata, gyvenimo trukmė, senatvė ir mirtis. Už visą organizmų pasaulį, žmogus pranašesnis tuo, kad turi sąmonę. Žmonijos fizinė ateitis priklauso nuo sugebėjimo išsaugoti paveldimumo vertybes ir apginti jų pilnavertiškumą. Jau nuo seno žmogus stengėsi sužinoti, kodėl kiekvienas gyvas organizmas pagimdo į save panašų, nors absoliučiai tėvų ir palikuonių fiziniai požymiai bei charakteris nesutampa. Dabar aišku, kad vienos rūšies tėvų ir palikuonių panašumą lemia paveldimumas, o jų skirtingas savybes — kintamumas. Paveldimumas ir kintamumas būdingas ne tik žmogui, bet ir visai gyvybei Žemėje. Paveldimumu vadiname visų gyvų organizmų gebėjimą išsaugoti ir perduoti protėvių sandaros bei gyvybinių funkcijų požymius palikuonims. Tai bendra organizmų savybė, kuri būdinga visiems organizmams, tarp jų ir žmogui. Paveldimi organizme vykstantys procesai, organizmo požymiai ir savybės, jo santykis su kitais organizmais ir aplinka, net gebėjimas kisti. Dėl šios organizmų savybės vaikai yra panašūs į tėvus. Tai įstabiausia gyvų padarų savybė, dėl kurios organizmams dauginantis atsiranda nenutrūkstama naujų individų kartų grandinė , atsinaujina ir palaikomos organizmų rūšys ir formos. Paveldėjimas yra požymių perdavimo palikuoniams būdas. Paveldimi ne požymiai, bet genai. Tačiau požymis, ypač sudėtingesnių organizmų yra sudėtingų sąveikų tarp įvairių genų ir tarp genų aplinkos veiksnių rezultatas. Paveldimus požymius perduodantys genai chromosomoje išsidėstę nuosekliai kaip karoliukai karolių vėrinyje. Vienoje chromosomoje yra tūkstančiai genų. Kiekvienas iš jų saugo informaciją apie tam tikrą požymį. Abiejose vienos homologinių chromosomų poros chromosomose yra genai, lemiantys tuos pačius požymius (pavyzdžiui, plaukų garbanotumą, akių spalvą ir kt). Vaikai paveldi tiek tėvo, tiek motinos giminei būdingas savybes, nes pusę genų jie gauna iš motinos, o kitą pusę — iš tėvo. Iš tėvų paveldėta genų visuma sudaro organizmo genotipą, o jo išvaizdą sudarančių požymių visuma vadinama fenotipu. Kiekvieno organizmo fenotipas vystosi veikiamas genotipo...

Daugiau informacijos...