Tikimybių teorijos ir statistikos tyrimas "Dirbantys studentai"

VILNIAUS KOLEGIJA ELEKTRONIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS TIKIMYBIŲ TEORIJA IR STATISTIKA Dirbantys studentai SD 65307T105 IS06A STUDENTAI 2007-12-19 Vardas pavarde1 Vardas Pavarde2 DĖSTYTOJA 2007-12-19 JOLITA NORKŪNIENĖ 2007 DIRBANTYS STUDENTAI Įžanga Pasikalbėję su kursiokais, sužinojome, kad nemaža dalis studentų studijų metais ne tik mokosi, bet ir dirba. Vieni, kad galėtų susimokėti už mokslą, gyvenamą plotą, maistą ir kitus būtinus dalykus, o kiti, tiesiog nori įgyti praktikos bei turėti atliekamų pinigų laisvalaikiui. Pamanėme, kad tai yra tikrai aktuali tema studentams, todėl ir nusprendėme mums paskirtą statistikos užduotį daryti apie dirbančius studentus bei požiūrį į darbo derinimą su studijomis. Vilniaus kolegijos studentams buvo pateikta internetinė apklausa su klausimais apie dirbančius studentus. Mums padėti ir atsakyti į apklausoje pateiktus klausimus sutiko 92 studentai. Pagal jų atsakymus ir bandysime analizuoti surinktus duomenis. Pirmieji apklausos klausimai buvo skirti asmeniniams respondentų duomenis išsiaiškinti. Šiais klausimais buvo norima sužinoti respondentų lytis, amžius, gyvenamoji vieta ir kita. Po to sekė klausimai apie studijavimą kolegijoje. Tai buvo klausimai apie studijuojamą specialybę, kursą, stipendija ir tt. Trečioji klausimų kategorija buvo skirta tik tiems studentams, kurie į klausimą „Ar dirbate?“ atsakė teigiamai. Tai buvo klausimai apie darbo pobūdį, atlyginimą, darbo valandas ir kitokie. Žmonės, kurie atsakė neigiamai, iš karto buvo nukeliami prie paskutinio klausimo, kuriuo buvo bandoma išsiaiškinti studentų nuomonė apie darbo derinimą su mokslais. Taigi šios apklausos duomenis mes pabandysime išanalizuoti, palyginti, kokių kursų studentai daugiau dirba, kas gauna didesnius atlyginimus, iš kokių miestų kilę studentai išleidžia daugiau pinigų savo reikmėms, ką apie darbo derinimą su mokslais mano dirbantys ir nedirbantys studentai bei įvairūs kiti aspektai. Stengsimės rasti sąsajas tarp vienų bei kitų faktorių, nustatyti priežastis, dėsningumus. Duomenų analizei bus naudojamos SPSS, Microsoft Office Excel bei Quattro Pro X3 programos. Šių programų pagalba pasistengsime kuo detaliau išnagrinėti surinktus duomenis ir kuo aiškiau ir suprantamiau pateikti Jums gautus rezultatus. Šiomis programomis braižysime diagramas, kurias pamatysite tolesniuose šio darbo puslapiuose. Dažnių lentelės ir duomenų analizė Lytis Dažnis Procentai Moteriška 20 21,7 Vyriška 72 78,3 Viso 92 100,0 Apklausoje dalyvavę studentai buvo suskirstyti į dvi grupes pagal lytį. Iš dalyvavusių studentų buvo 20 moterų (21,7%) ir 72 vyrai(78,3%). Amžius Dažnis Procentai Iki 20 22 23,9 Nuo 20 iki 22 55 59,8 Nuo 23 iki 25 12 13,0 Daugiau nei 26 3 3,3 Viso 92 100,0 Daugiausiai respondentų patenka į amžiaus grupę tarp 20 ir 22 metų (59,8%). Toliau sekė asmenys iki 20 metų (23,9%), nuo 23 iki 25 (13%) ir mažiausiai apklaustųjų patenka į daugiau nei 26 metų amžiaus grupę (3,3%). Studijų forma Dažnis Procentai Dieninė 66 71,7 Neakivaizdinė 6 6,5 Vakarinė 20 21,7 Viso 92 100,0 Uždavus klausimą apie pasirinktą studijų formą, buvo gauti tokie duomenys: 71,7% respondentų studijuoja dienines studijas, 6,5% neakivaizdines, o 21,7% vakarines. Kursas Dažnis Procentai I 32 34,8 II 30 32,6 III 30 32,6 Viso 92 100,0 Visus apklaustus studentus sugrupavus pagal kursą, matome, kad jie pasiskirstę apylygiai. Truputi daugiau buvo pirmakursių (34,8%), o antrakursių ir trečiakursių buvo po lygiai (32,6%). Finansavimo pobūdis Dažnis Procentai Dalinai valstybės finansuojamas 34 37,0 Mokamas 20 21,7 Valstybės finansuojamas 38 41,3 Viso 92 100,0 Aktyviausiai apklausoje dalyvavo valstybės finansuojamas studijose besimokantys respondentai. Šiek tiek mažiau buvo dalinai finansuojamų ir mažiausioji dalis pilnai mokančių už studijas. Specialybė Dažnis Procentai Elektronikos technika 15 16,3 Informacijos sistemos 26 28,3 Kompiuterinė technika 10 10,9 Programavimas kompiuteriams 17 18,5 Telekomunikacijos 24 26,1 Viso 92 100,0 Daugiausiai studentų dalyvavo apklausoje iš informacijos sistemų specialybės. Panašus skaičius buvo ir iš telekomunikacijų. Kiek mažiau respondentų dalyvavo iš elektronikos technikos, kompiuterinės technikos bei programavimo kompiuteriams specialybių. Stipendija Dažnis Procentai Ne 58 63,0 Taip 34 37,0 Viso 92 100,0 Į klausima “Ar gaunate stipendiją?” buvo gauti gan netikėti rezultatai. Negaunančių stipendijos žmonių buvo beveik dvigubai daugiau nei ją gaunančių. Stipendijos dydis Dažnis Procentai Minimali 0,8MGL 20 58,8 Bazinė 1,5MGL 13 38,2 Fakulteto 2,0MGL 1 2,9 Viso 34 100,0 Žmonėms, kurie atsakė teigiamai į klausimą “Ar gaunate stipendiją?”, buvo pateiktas papildomas klausimas apie gaunamos stipendijos dydį. Daugiausiai studentų gauna minimalią(58,8%), bazinę gauna 38,2%, o fakulteto stipendiją gauna vos vienas apklaustasis(2,9%). Gyvenamoji vieta Dažnis Procentai Vilniaus apskritis 44 47,8 Kauno apskritis 12 13,0 Klaipėdos apskritis 5 5,4 Šiaulių apskritis 9 9,8 Panevėžio apskritis 11 12,0 Kita 11 12,0 Viso 92 100,0 Taip pat buvo bandoma išsiaiškinti iš kokių Lietuvos apskričių yra apklausoje dalyvavę studentai. Kaip ir buvo galima tikėtis, daugiausiai yra iš Vilniaus apskrities. Jie sudaro beveik pusę apklaustųjų. Kitoje pusėje daugiausiai yra iš Kauno ir Panevėžio apskričių. Būstas Dažnis Procentai Studentų bendrabutis 29 31,5 Nuosavas bustas 28 30,4 Nuomojamas bustas 24 26,1 Kita 11 12,0 Viso 92 100,0 Pagal gyvenamąsias patalpas studentai pasiskirstę labai panašiai. Studijos anksčiau Dažnis Procentai Ne 62 67,4 Taip 30 32,6 Viso 92 100,0 Trečdalis respondentų yra studijavę kitur prieš įstodami į dabartinę specialybę, o dviems trečdaliams tai yra pirmoji specialybė. Ar dirbate Dažnis Procentai Ne 60 65,2 Taip 32 34,8 Viso 92 100,0 Šis klausimas visus apklaustuosius padalina į dvi pagrindines mūsų pasirinktos temos grupes. Tai yra dirbantys ir nedirbantys studentai. Kaip matome iš lentelės, nedirbančių yra dvigubai daugiau nei dirbančių. Darbo grafikas Dažnis Procentai Nedirba 60 65,2 Dieną 17 18,5 Naktį 5 5,4 Vakare 10 10,9 Viso 92 100,0 Daugiausiai studentų dirba dieną, kadangi procentaliai, dirbančių yra daugiausiai iš vakarinių ir neakivaizdinių skyrių. Dirba valandų Dažnis Procentai Mažiau nei 10 8 25,0 Nuo 10 iki 20 valandų 9 28,1 Nuo 20 iki 40 valandų 8 25,0 40 ir daugiau 7 21,9 Viso 32 100,0 Pagal darbo valandas visi darbuotojai taip pat pasiskirstė į beveik vienodo dydžio grupes. Darbo sritis Dažnis Procentai Gamybos 5 15,6 Paslaugų/aptarnavimo 16 50,0 Administracijos 3 9,4 Vadovaujanti 1 3,1 Statybose 2 6,3 Kita 5 15,6 Viso 32 100,0 Populiariausia darbo sritis yra paslaugų ir aptarnavimo. Šioje srityje dirba pusė visų respondentų. Gamyboje dirba 15,6%, administracijoje - 9,4%, statybose – 6,3%, vadovaujantį – 3,1%. Kitus darbus dirba dar 15,6% apklaustųjų. Dirba oficialiai Dažnis Procentai Dirba oficialiai 21 65,6 Dirba pagal autorines sutartis 3 9,4 Turi patentą/įregistravęs savo veiklą 2 6,3 Dirba neoficialiai 6 18,8 Viso 32 100,0 65,6% piliečių yra įdarbinti oficialiai, kai tuo tarpu neoficialiai dirbančiųjų dalis yra beveik keturis kartus mažesnė (18,8%). Taip pat yra 9,4% dirbančių pagal autorines sutartis bei 6,3%, kurie turi patentą arba yra įregistravę individualią veiklą. Pagal specialybę Dažnis Procentai Nedirba 60 65,2 Ne 24 26,1 Taip 8 8,7 Viso 92 100,0 Šiuo metu pagal specialybę dirbančių asmenų yra tris kartus mažiau nei tų, kurie dirba darbus, nesusijusius su jų pasirinkta studijų programa. Darbo pradžia Dažnis Procentai Iki studijų 7 21,9 Pirmame kurse 9 28,1 Antrame kurse 13 40,6 Trečiame kurse 3 9,4 Viso 32 100,0 Iš šios lentelės matome, kad didžioji dalis pradeda dirbti antrame kurse. Pirmame kurse bei iki studijų Darbu skaičius Dažnis Procentai Viename 25 78,1 Dviejuose 6 18,8 Daugiau 1 3,1 Viso 32 100,0 Beveik visi apklausoje dalyvavusieji dirba viename darbe, tačiau dar yra 6 žmonės dirbantys dviejuose ir 1 – daugiau nei dviejuose darbuose. Uždarbis Dažnis Procentai Iki 200 Lt 1 3,1 Nuo 200 iki 600 Lt 3 9,4 Nuo 601 iki 1000 Lt 8 25,0 Nuo 1001 iki 1400 Lt 8 25,0 Nuo 1401 iki 1800 Lt 6 18,8 Nuo 1801 ir daugiau 6 18,8 Viso 32 100,0 Apskaičiavę duomenis apie studentų uždarbį, matome, kad daugiausiai yra uždirbančių nuo 601 iki 1000 Lt ir nuo 1001 iki 1400 Lt. Tokių yra po 8 studentus (25%). Nuo 1401 iki 1800 Lt ir nuo 1801 ir daugiau Lt uždirba po 6 studentus (18,8%). Nuo 200 iki 600 Lt uždirba 3 (9,4%), o iki 200 Lt – tik vienas respondentas (3,1%). Ar uždarbio pakanka Dažnis Procentai Nedirba 61 66,3 Ne 13 14,1 Taip 18 19,6 Viso 92 100,0 Į klausimą “Ar Jums pakanka uždirbamų pinigų?” didesnioji dalis atsakė teigiamai, tačiau nemažam kiekiui apklaustųjų reikėtų daugiau pinigų. Išlaidos Dažnis Procentai Nuo 200 iki 600 Lt 5 15,6 Nuo 601 iki 1000 Lt 9 28,1 Nuo 1001 iki 1400 Lt 7 21,9 Nuo 1401 iki 1800 Lt 5 15,6 Nuo 1801 ir daugiau 6 18,8 Viso 32 100,0 Daugiausiai dirbančių studentų (28,1%) per mėnesį savo reikmėms išleidžia nuo 601 iki 1000 Lt, nuo 1001 iki 1400 Lt išleidžia (21,9%), nuo 200 iki 600 Lt ir nuo 1401 iki 1800 Lt – po 15,6%, daugiau nei 1801 Lt išleidžia 18,8% apklaustųjų. Praleidžia paskaitų Dažnis Procentai Nepraleidžia 8 25,0 Iki 5 7 21,9 Nuo 5 iki 10 8 25,0 Nuo 11 iki 15 1 3,1 Nuo 16 iki 20 4 12,5 Daugiau nei 20 4 12,5 Viso 32 100,0 Buvo labai įdomu sužinoti, kiek studentai praleidžia paskaitų dėl darbo. Vienas ketvirtadalis apklaustųjų atsakė, kad dėl darbo nepraleidžia nei vienos paskaitos. Lygiai tiek pat atsakė, kad praleidžia nuo 5 iki 10 paskaitų per savaitę. Vos vienu respondentu mažiau pasirinko variantą “iki 5”. Po keturis apklaustuosius atsakė, kad praleidžia nuo 16 iki 20 ir daugiau nei 20 paskaitų per savaitę. Mažiausio populiarumo sulaukė atsakymas “Nuo 11 iki 15”, šį variantą pasirinko tik vienas žmogus. Skirtingos darbovietės Dažnis Procentai Dirba pirmajame darbe 11 34,4 Dirba antrajame darbe 11 34,4 Darba yra keitę daugiau nei 2 kartus 10 31,3 Viso 32 100,0 Iš duomenų matome, kad dirbančių pirmajame darbe studentų yra tiek pat, kiek ir jau vieną kartą pakeitusių darbovietę, o pakeitusių darbą du ir daugiau kartų yra vienu apklaustuoju mažiau. Turėjo skolų Dažnis Procentai Ne 16 50,0 Taip 16 50,0 Viso 92 100,0 Paklausti apie turėtas akademines skolas dirbantys studentai pasidalino į dvi visai lygias grupes. Tiek turėjusių skolas, tiek jų išvengusių respondentų yra po 16. Darbo ir mokslo suderinamumas Dažnis Procentai Taip, pavyksta suderinti puikiai 8 25,0 Pavyksta, bet tenka praleisti paskaitas 19 59,4 Nepavyksta, tenka praleisti daug paskaitų 5 15,6 Viso 32 100,0 Didžiajai daliai dirbančiųjų pavyksta derinti darbą su mokslais, bet jie turi praleisti bent keletą paskaitų. Tokių yra beveik 60%. Studentai, kurių studijoms darbas neturi jokios neigiamos įtakos sudaro ketvirtadalį apklaustųjų. 15,6% studentų atsakė, kad jiems labai sunku derintis ir dėl darbo praleidžia labai daug paskaitų. Darbas trukdo mokslams Dažnis Procentai Taip, studijos smarkiai nukenčia 41 44,6 Tik šiek tiek kenčia mokslai 39 42,4 Tai laisvai galima suderinti 12 13,0 Viso 92 100,0 Į šį klausimą jau atsakinėjo visi apklausoje dalyvavę studentai nepriklausomai nuo to kaip atsakė į klausimą “Ar dirbate?”. Didžiausia dalis studentų mano, kad dėl darbo mokslai nukenčia labai smarkiai. Šiek tiek mažiau mano, kad tai galima suderinti, nors ir truputi nukenčia mokslai, mažiausioji dalis įsitikinusi, kad darbas studijoms visiškai netrukdo. Diagramos ir jų analizė Visų studijų formų studentų pasiskirstymas pagal specialybes Šiose diagramose matome kiek procentų kurių specialybių apklausoje dalyvavusių studentų studijuoja dienine, vakarine ir neakivaizdine studijų forma. Aktyviausi apklausoje buvo dieninių grupių studentai, po to vakarinių grupių ir mažiausiai atsakymų sulaukėme iš neakivaizdininkų. Daugiausiai iš visų atsakė informacijos sistemų specialybės studentai. Dirbančių ir nedirbančių studentų pasiskirstymas pagal kursus Daugiausiai dirbančių studentų yra trečiame kurse. Šiame kurse jų yra daugiau nei puse, kai tuo tarpu pirmame ir antrame kurse dirbančiųjų skaičius yra žymiai mažesnis. Iš apklaustų I-ojo kurso respondentų dirba tik 5 studentai. Antrame kurse šis skaičius išaugęs beveik dvigubai, o III-ojo kurso dirbančių studentų iš apklaustųjų buvo net 20. Rezultatai tokie kaip ir tikėjomės, kad pirmame kurse studentai neskuba ieškotis darbų, o paskutiniojo kurso dirbančių studentų skaičius aplenkia nedirbančius. Dirbančiųjų ir nedirbančiųjų pasiskirstymas pagal lytis Procentaliai studijų metu daugiau dirba vyriškos lyties studentai nei moteriškos. Moterų dirba kiek mažiau nei ketvirtadalis, o vyrų trečdalis. Dirbančiųjų studentų pasiskirstymas pagal gyvenamąsias vietas iki studijų Anketoje pateikėme klausimus ir apie buvusias studentų gyvenamąsias vietas. Didžioji dalis apklaustų kolegijos studentų pasirodė vilniečiai. Vilniečių ir atvykusių studentų iš kitų miestų dalys yra panašios. Tačiau vietiniai studentai sudaro 48%, o studentai iš kitų miestų 52%. Šiuo klausimu norėjome išsiaiškinti iš kurių miestų atvykusių studentų dalis dirba, o kuri ne. Paaiškėjo, kad mažiausiai dirba vilniečių studentų, o daugiausiai iš Kauno, Klaipėdos, Šiaulių bei Panevėžio apskričių atvykę studentai. Mažiausiai dirbančių dalį sudarė studentai iš kitų, mažesnių regionų. Dirbančiųjų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą iki studijų ir darbo pradžią pagal kursus Klausimais, iš kokio miesto atvykę studentai ir kada pradėjo dirbti, išsiaiškinome, kad pirmame kurse pradeda dirbti studentai iš įvairių miestų (Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Kitų). Panaši situacija yra ir antrame kurse. Trečiame kurse dauguma studentų iš mažesnių miestų jau turi darbus. Iki studijų dirbančiųjų didžiausią dalį sudaro Vilniečiai, o po to seka Klaipėdiečiai. Tai reiškia, kad jaunesni pradeda dirbti žmonės iš didesnių miestų. Bet studentai iš mažų miestų ar rajonų, paskutiniuose kursuose jau turi darbus, kai dar dalis Vilniečių studentų tik pradeda dirbti. Dirbančių ir nedirbančių studentų stipendijos Vienas esminių dalykų dėl ko studentai pradeda dirbti yra pinigai, kurie yra reikalingi studentui išgyventi Vilniuje. Buvo įdomu sužinoti kiek iš dirbančiųjų gauna stipendiją. Nustebome pamatę, kad didžioji dalis studentų nei gauna stipendiją, nei dirba. Iš apklaustųjų 92-jų, tokių buvo net 39. Šiek tiek mažiau, 21 studentas, gauna stipendija bet nedirba. Gan nemaža dalis dirbančiųjų sugeba neprarasti stipendijos. Dirbančių ir gaunančių stipendiją studentų yra net 13. Negaunančių stipendijos bet dirbančių studentų yra 19. Tai turėjo įtakoti mokslo ir darbo nesuderinamumas, apie kurį studentų nuomonė atsispindi sekančioje diagramoje. Dirbančiųjų ir nedirbančiųjų nuomonė apie darbo įtaką studijoms Vienas svarbiausių dalykų, dėl kurio studentai neskuba pradėti dirbti yra tas, kad darbas smarkiai trukdo mokslams. Tokia buvo dirbančių ir nedirbančių studentų nuomonė. Kad darbą su mokslais galima puikiai suderinti atsakė mažuma studentų. Iš 32 dirbančių studentų tik 7 mano, kad darbą su mokslais galima suderinti puikiai. 16 iš jų tvirtina, kad mokslas vis tiek nukenčia, o 9 galvoja, kad mokslas nukenčia labai smarkiai. Nedirbančių tarpe nuomonės panašios. Tik kiek daugiau jų pasirinko atsakymą, kad darbas mokslams trukdo labai smarkiai. Šiek tiek mažiau atsakė, kad studijos nukentėtų tik truputį. Iš šių duomenų galime spręsti, kad studentai, kurie dar nedirba, turi stipresnę nuomonę, kad darbas mokslas trukdo smarkiai. Galbūt, dėl šios priežasties dauguma studentų ir neskuba ieškotis darbo. Uždarbio histograma Iš šios histogramos matome, kad didžiausia dalis studentų uždirba nuo 600 iki 1400 Lt. Vidutinis studentų uždarbis yra 1236 Lt per mėnesį. Išvados Išanalizavę apklausos duomenis, galime teigti, kad gana nemaža Vilniaus Kolegijos studentų dalis ne tik studijuoja, bet ir dirba. Surinktus duomenis išskirstėme į skirtingas grupes. Išanalizavę duomenis pamatėme, kad dirbti studijų metu vyriškos lyties studentai linkę labiau nei moteriškos. Taip pat išsiaiškinome, kad kylant kursais aukštyn dirbančiųjų kiekis vis didėja. Jei dirbančių pirmakursių yra labai nedidelė dalis, tai trečiame kurse jau yra daugiau dirbančių nei bedarbių. Vienas iš svarbiausių tyrimo aspektų buvo išsiaiškinti ar darbas trukdo studentams, ar ne. Šioje dalyje, dirbančių ir nedirbančių studentų nuomonės gan ženkliai išsiskyrė. Jei didžioji dalis darbus turinčių respondentų mano, kad studijas ir darbą galima suderinti, tai, nedirbančiųjų nuomone, tai padaryti yra sunku arba beveik neįmanoma. Atlikdami mums paskirtą užduotį, ne tik sužinojome daugybę įvairių duomenų apie studentų darbus, bet ir pagilinome darbo su SPSS programa žinias. Išsiaiškinome, kokios yra jos galimybės ir kaip atlikti vieną ar kitą veiksmą. Taip pat sužinojome naujų dalykų apie apklausų rengimą bei duomenų rinkimą. Išnagrinėję savo apklausą pamatėme, kur padarėme klaidas ir išsiaiškinome, ka galėjome padaryti kitaip, kad būtų gauti tikslesni duomenys. Priedai Apklausa 1. Jūsų lytis? a) Vyriška b) Moteriška 2. Jūsų amžius? a)

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!