Th.W. Schultz "Investavimas į žmones. Gyventojų kokybės ekonomika"

Theodore W. Schultz knygoje “ Investavimas į žmones. Gyventojų kokybės ekonomika” pateikiamas labiau socialinis, o ne grynai ekonominis požiūris į tai, ką reiktų daryti ir kas yra daroma, kad žmonių ekonominė padėtis (ypač neturtingose pasaulio šalyse) gerėtų. Bene pagrindine šios knygos mintimi galima būtų apibrėžti vienu sakiniu: “ Žmonijos ateities nelemia erdvė, energija ar pasėlių plotai. Ją lemia žmonijos sugebėjimų evoliucija (1, 18psl.) Šioje knygoje autorius išskiria tris platesnius skyrius: Ten, kur žmonės neturtingi (15-70psl); Kai didėja žmogaus laiko vertė (73 – 99 psl.); Kai viešpatauja ekonominiai iškraipymai (103 – 159psl). Pirmame skyriuje gana smulkiai išanalizuotas mažas pajamas turinčių šalių ekonomika, kitaip tariant “neturto ekonomika”. Autorius iškelia klausimą, kodėl taip sunku pagerinti tose šalyse gyvenančių žmonių padėtį, jei jie “ ne mažiau nei turtuoliai stengiasi pagerinti savo ir savo vaikų dalią”? (1, 15psl). Šiame skyriuje daugiausia remiamasi Indijos pavyzdžiu ir ten atliktais tyrimais apie esamą padėtį tarp neturtingųjų. Atsakymas į šį klausimą iš dalies glūdi ir dideles pajamas turinčių valstybių požiūryje į neturtingąsias valstybes. Žmonių darbas jose vertinamas kaip žemesnis, manoma, kad jie neturi pakankamo išsilavinimo, todėl ir jų atliekamų darbų kokybė yra prastesnė. Toks susiskirstymas egzistuoja net ir vienos valstybės viduje, kai tarkim mieste gyvenantiems individams yra savaime suprantama, kad ūkininkų parduodamos prekės turi būti kur kas pigesnės, nes jos užauginti nereikia ypatingų pastangų, o be to toks jau yra ūkininkų darbas. Toks požiūris knygoje autoriaus yra kritikuojamas. Jis teigia, kad reikia atkreipti dėmesį į tai, kaip kruopščiai ir nuodugniai tie žmonės skirsto savo pajamas, skaičiuoja pelną ir pan. todėl visa ko reikia, kad jų padėtis pagerėtų, tai investuoti į patį žmogiškąjį kapitalą – suteikti geresnį išsimokslinimą, kad jie galėtų efektyviau naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, taip pat investuoti į žmonių sveikatą, nes jei ilgės gyvenimo trukmė, tai žmonės turės papildomą stimulą siekti geresnio išsilavinimo ir pan. Tokia ekonomikos gerinimo programa, kai neturtingų šalių gyventojams yra tiesiog dovanojamos naujausios technologijos, bet nėra ankstesnio gyventojų paruošimo, tinkamo išsimokslinimo lygio, kad jie galėtų suprasti, kad tai iš esmės gali pagerinti jų padėtį yra netinkama. Pirmiausiai reikia skatinti žmones mokytis, skatinti tėvus, kad jie leistų savo vaikus į mokyklas, gerinti pačią švietimo sistemą, kad ji tinkamai paruoštų gerus specialistus. Tik tada, kai žmonės bus pakankamai išprusę ir išsilavinę jie pradės domėtis naujausiomis technologijomis, ir jų panaudojimas bus tikrai rezultatyvus. Jei žmonėse bus įaugęs supratimas, kad tik baigus mokslus, įgijus tam tikrą specialybę, jie galės tikėtis geresnio atlyginimo, tai žmonės to ir sieks. Svarbu, kad vyktų nuolatinis vystymosi, “žmogiškojo kapitalo evoliucija” - kad būtų siekiama geresnės kokybės visose srityse – tiek sveikatos, tiek mokslo, tiek ekonominio kapitalo. Ir nereikia nuvertinti valstiečių ar ūkininkų sluoksnio teigiant, kad jie yra “prisirišę” prie kultūros, žemės, tradicijų ir visai nenori tobulėti. Antrame skyriuje autorius daugiausiai dėmesio skiria mokslo ir žinių svarbai. Žmogaus laiko vertė, anot T.W.Schultz’o didėja tada, kada didėja jo žinių, išsimokslinimo kapitalas. Pateiktose lentelėse aiškiai matomas skirtumas, tarp gamybos darbininkų ar nekvalifikuotų darbininkų ir dėstytojų ar mokytojų. Tai aiškiai rodo, kad didesnio atlyginimo gali tikėtis tie, kurie turi atitinkamą išsimokslinimo lygį. Šiame skyriuje autorius remiasi daugiausiai JAV statistika, bei taip pat kai kurių Vakarų Europos šalių (Prancūzijos, Vokietijos ir pan.) duomenimis apie atlyginimų skirtumus tarp tam tikrų žmonių sluoksnių. Ir anot autoriaus tokių šalių, kur žmogaus laiko vertė yra gana didelė yra tik keletas, o “šalys, kuriose uždarbis mažas, užima didžiąją viso pasaulio žemėlapio dalį” (1, 98psl.). Taigi tai tik įrodo, kaip svarbu yra investuoti į žmonių žinias ir žmogiškąjį kapitalą, nes jau yra šalių, kuriose tokios investicijos yra labai naudingos ir skatinančios žmogaus laiko vertės augimą. Na, o trečiajame knygos skyriuje “Kai viešpatauja ekonominiai iškraipymai” autorius aptaria spragas esančias tiek švietimo sistemoje, tiek mokslų tyrimų srityje, tiek užsienio investicijų skyrimo aparate. T.W. Schultzas kritiškai aptaria kai kuriuos veiksnius tose sistemose, kurios turėtų gerinti žmogiškąjį kapitalą, tačiau deja to nedaro. Pirmiausia autorius išreiškia priekaištus bendrojo lavinimo sistemai. Anot jo daug kur vyrauja klaidingas požiūris, kad kuo didesnė yra mokykla, tuo geriau joje bus paruošiam specialistai. Autorius teigia, kad dabar ypač populiaru tampa mokytojams burtis į įvairias profsąjungas, kelti savo kvalifikacijos laipsnį, tačiau vis mažiau yra kalbama apie pačių žinių ir mokymo gerinimo kokybę. Tai kokios bus pateikiamos žinios nustato valstybė, įvairūs edukologai profesionalai, ekspertai, tačiau pavyzdžiui mokinių tėvai yra nustumiami ir jie neturi beveik jokios galios savo vaikų išsilavinimo kokybei. Visa lavinimo sistema yra valstybės “rankose” ir vien jau tai leidžia manyti, kad ji nėra visiškai gera, nes individams nesuteikiama teisė rinktis – į kokią mokyklą eis vaikai, paskirstoma pagal gyvenamąjį rajoną, o jei norima vaiką leisti į kitą (privačią ar tėvų nuomone geresnę) mokyklą, tai tėvai turi mokėti dvigubus mokesčius valstybei (autorius čia aptaria JAV atvejį). Panašūs iškraipymai anot Schultz’o vyrauja ir mokslinių tyrimų srityje. Patikimiausiais laikomi tie moksliniai tyrimai, kurie yra finansuojami valstybės - “federalinės vyriausybės” (kalbama apie JAV). Tačiau, kaip teigia autorius, tokie gausiai finansuojami tyrimų projektai dažnai yra užsakomi su jau laukiamu rezultatu, kuris yra nurodomas prieš pradedant tyrimą. Žinoma, knygoje šimtu procentų neteigiama, kad visi atliekami tyrimai yra klaidingi, tačiau autorius pabrėžia, kad “Netgi Jungtinėse Valstijose kuo didesnė universiteto priklausomybė nuo vyriausybės mecenavimo, tuo mažesnė socialinių mokslų tyrimų laisvė” (1, 134psl.). Toks laisvės apribojimas skatina klaidingas išvadas, kurios vėliau tik trukdo tam, kad būtų gerinama žmonių gyvenimo kokybė. Knygoje aprašomi ir dar vienos rūšies iškraipymai – sukeliami “Tarptautinės Donorų Bendruomenės” t.y. užsienio investicijos mažas pajamas turinčioms šalims. Dažnai investicijos skiriamos remiantis atliktais tyrimais, kurie kaip autorius aptaria ankstesniame skyriuje ne visada būna visiškai objektyvūs, o be to problema yra ir tame, kad “mažas pajamas turinčių šalių ūkininkai neturi tiesioginio kontakto su tarptautinėmis donorų agentūromis Visais praktiniais tikslais ūkininkai neturi įtakos šių donorų agentūrų veiksmams, kurie paveikia jų gerovę” (1, 146psl.). Čia, manau, yra panaši situacija kaip ir mokslo sistemoje, kur tėvai yra nušalinami nuo teisės dalyvauti parenkant savo vaikų išsimokslinimą, nuo kurių priklauso tolimesnė jų gerovė. Čia autorius vėl kritikuoja tai, kad tarptautinės donorų bendruomenės mažai lėšų skiria lavinimui ir ūkininkų sveikatai gerinti. Taigi knygoje T.W. Schultz’as gana aiškiai atsako į klausimą ‘ką reikia daryti, kad gerėtų gyventojų ekonominė padėtis?”. Reikia atsižvelgti ir į istoriją, ir į konkrečių šalių sėkmės atvejus, juos analizuoti ir siekti gerinti žmogiškąjį kapitalą, nes tik investuojant į žmones, jų žinias, sveikatą, gyvenimo kokybės gerinimą, galima bus tikėtis pagerėjimo visoje visumoje, valstybėje. Yra svarbu atskirti materialųjį kapitalą nuo žmogiškojo ir suprasti, kad tik gerinant pastarąjį bus galima laukti teigiamų rezultatų materialiojo kapitalo augimo srityje. Literatūros sąrašas: 1. Theodore W. Schultz “ Investavimas į žmones. Gyventojų kokybės ekonomika”, Eugrimas, Vilnius, 1998m.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!