Suaugusių Lietuvos gyventojų sveikatos žinių, elgsenos ir įpročių tyrimas

Visuomenės sveikatos ugdymo centras VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS VILNIAUS UNIVERSITETAS Zenonas Javtokas, Antanas Goštautas, Kęstutis Žagminas SUAUGUSIŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ SVEIKATOS ŽINIŲ, ELGSENOS IR ĮPROČIŲ TYRIMAS Vilnius 2002 UDK 316.6.001(474.5) Ja 778 Zenonas Javtokas, Antanas Goštautas, Kęstutis Žagminas Suaugusių Lietuvos gyventojų sveikatos žinių, elgesenos ir įpročių tyrimas.2001. Trumpas tyrimo duomenų įvertinimas Norint vykdyti kryptingą sveikatos žinių propagandą ir vertinti jos efektyvumą, būtina žinoti pagrindinius gyventojų sveikatos informacijos šaltinius, pažinti gyvenimo vertybių sampratą ir pasirengimą keisti įpročius bei elgseną, dalyvauti sveikatos mokymo ir stiprinimo renginiuose, analizuoti žalingų įpročių ir kitų sveikatą tausojančių ar žalojančių veiksnių paplitimą tarp įvairaus amžiaus ir socialinės padėties žmonių grupių. Suomijos visuomenės sveikatos instituto iniciatyva Baltijos valstybėse atliekami sveikatą veikiančių gyvensenos ypatumų tyrimai (FINBALT HEALTH MONITOR). Lietuvoje juos vykdo Kauno medicinos universitetas (1994 m. (n=1864), 1996 m. (n=1867), 1998 m. (1874)). Šie tyrimai naudingi gyventojų sveikatos būklės, rizikos veiksnių paplitimo ir gyvensenos ypatumų stebėjimui, bet neteikia informacijos apie gyventojų dalyvavimą sveikatos ugdymo renginiuose, sveikatos propagandos efektyvumą bei sveikatos žinių šaltinius, todėl jų nepakanka sveikatos propagandai įvertinti. 1997 metais Respublikinis sveikatos mokymo centras (nuo 1999 m. – Visuomenės sveikatos ugdymo centras), Kauno medicinos akademija ir Vilniaus universitetas atliko suaugusių Lietuvos gyventojų sveikatos žinių ir elgsenos tyrimą (n=4754). Dėl didelių socialinių ir ekonominių pokyčių šalyje šių tyrimų duomenys greitai sensta, todėl juos būtina vykdyti reguliariai (kas 4-6 m.). Suaugusių Lietuvos gyventojų 2001 metų sveikatos žinių, elgsenos ir įpročių tyrimą vykdė Visuomenės sveikatos ugdymo centras (Z.Javtokas), Vytauto Didžiojo universitetas (prof. A.Goštautas) ir Vilniaus universitetas (doc.K.Žagminas).Tyrimo organizatoriai dėkingi visuomenės sveikatos centrų ir filialų darbuotojams, padėjusiems išplatinti ir surinkti tyrimo anketas. Tyrimas iš dalies finansuotas Valstybinės sveikatos propagandos programos lėšomis. Leidinyje pateikiamas trumpas 2001 m. atlikto tyrimo duomenų įvertinimas. © Z.Javtokas, A.Goštautas, K.Žagminas, 2002 ISBN 9986 – 777 – 10 – 0 Visas teises saugo įstatymas. Šį leidinį dauginti ir atgaminti be raštiško autorių sutikimo draudžiama. Be autorių sutikimo tyrimo duomenis galima naudoti asmeniniams poreikiams, nurodant jų šaltinį. SUAUGUSIŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ SVEIKATOS ŽINIŲ, ELGSENOS IR ĮPROČIŲ TYRIMAS. 2001. Trumpas tyrimo duomenų įvertinimas Tyrimo tikslas Gauti objektyvią informaciją kryptingai sveikatos propagandai ir efektyviam įvairaus amžiaus bei socialinės padėties abiejų lyčių žmonių grupių sveikatos mokymui. Uždaviniai • nustatyti, kaip gyventojai ir įvairios jų grupės vertina savo sveikatos būklę; • nustatyti žalingų įpročių (rūkymas, alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimas) bei kitų gyvensenos ypatumų paplitimą tarp suaugusių Lietuvos gyventojų; • nustatyti pagrindinius įvairaus amžiaus vyrų ir moterų grupių, kaimo ir miesto gyventojų grupių sveikatos žinių šaltinius; • nustatyti, kokia suaugusių gyventojų dalis stengiasi teigiamai keisti gyvenseną; • įvertinti gyventojų elgseną, jų pastangas sveikiau gyventi. tyrimo OBJEKTAS, kontingentas IR METODAI Tyrimo objektas – suaugę įvairių Lietuvos rajonų ir miestų gyventojai (18 m. ir vyresni). Tyrimo populiacija sudaryta atsitiktinės imties būdu – Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsitiktinumo principu iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro atrinkti asmenys. Šiems asmenims 2001 m. kovo – balandžio mėnesiais Visuomenės sveikatos centrų bei filialų sveikatos mokymo organizatoriai išdalino anonimines anketas ir surinko užpildytas (pridedama). Kad tyrimo duomenis būtų galima palyginti su kitų Lietuvoje ir pasaulyje atliktų tyrimų rezultatais, rengiant anketas naudotasi PSO Tarptautinės integruotos lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikos programos (CINDI, 1994 m.) klausimynu. Iš viso išplatinta 4300 anketų. Gauta 3390 užpildytų anketų (78.8 proc.), iš kurių 3303 (97,4%) atrinktos kaip tinkamos analizei. Duomenų analizė atlikta naudojantis EPIINFO 6.0 ir SPSS 8.0 programomis. Skirtumas tarp grupių vertintas taikant tradicinius statistikos metodus: 2, Student t testai, ANOVA, Kruskal-Wallis testas. Skirtumas laikytas statistiškai patikimu, kai p65 637 19,6 Iš viso 3256 100,0 3 lentelė. Respondentų lytis ir amžiaus grupės. Amžiaus grupė (metais) Vyrai Moterys absol.sk.. proc. absol.sk. proc. 18-24 191 13,5 181 10,0 25-34 260 18,4 301 16,6 35-44 308 21,8 351 19,4 45-54 249 17,7 303 16,7 55-64 191 13,5 258 14,2 >65 211 15,0 418 23,1 Iš viso 1410 100,0 1812 100,0 Respondentų išsimokslinimas: baigusiųjų pradinę mokyklą 12,3 proc., vidurinę – 16,3 proc., aukštąjį mokslą – 15,0 proc. (4 lentelė). Respondentų išsimokslinimas įvairiose amžiaus ir lyties grupėse pateiktas 5 lentelėje. 4 lentelė. Respondentų išsimokslinimas. Išsimokslinimas Absol.sk. Proc. Pradinė mokykla 404 12,3 Nebaigta vidurinė mokykla 421 12,8 Vidurinė mokykla 536 16,3 Profesinė mokykla 393 12,0 Technikos mokykla 610 18,6 Aukštesnioji mokykla 427 13,0 Aukštoji mokykla 492 15,0 Iš viso 3283 100,0 5 lentelė. Respondentų išsimokslinimas įvairiose abiejų lyčių amžiaus grupėse (absol.sk., proc.). Darbininkai sudarė 24,1 proc. respondentų, pensininkai – 24,6 proc., tarnautojai – 22,0 proc., bedarbiai – 12,0 proc., kitos socialinės grupės – 6,3-1,1 proc. (6 lentelė). 6 lentelė. Respondentų socialinės grupės. Socialinė grupė Absol.sk. Proc. Darbininkas 801 24,1 Tarnautojas 731 22,0 Ūkininkas 85 2,6 Namudininkas 35 1,1 Pensininkas 817 24,6 Bedarbis 400 12,0 Verslininkas 94 2,8 Moksleivis 42 1,3 Studentas 109 3,3 Namų šeimininkė 210 6,3 Pagrindinę respondentų dalį sudarė kaimo gyventojai – 66,5 proc., miesto gyventojų buvo 28,7 proc. (7 lentelė). Miesto ir kaimo gyventojų amžiaus vidurkio skirtumas statistikos atžvilgiu buvo reikšmingas. 7 lentelė. Respondentų gyvenamoji vieta. Gyvenamoji vieta Absol. sk. Proc. Miestas* 2242 69,9 Kaimas 966 30,1 * Miestas (miestas, rajono centras, miestelis) 8 lentelė. Respondentų amžiaus vidurkis mieste ir kaime. TYRIMO REZULTATŲ VERTINIMAS Sveikatos būklės vertinimas Tyrimo duomenys įrodė, kad 35,1 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų savo sveikatos būklę vertina labai ir pakankamai gerai, 37,0 proc. – vidutiniškai ir beveik 27,7 proc. respondentų – nelabai gerai ir blogai (9 lentelė). Palyginti su 1997 m. analogiško tyrimo rezultatais (n=4754), padidėjo gerai savo sveikatą vertinančių žmonių skaičius (1997 m. labai gerai savo sveikatos būklę įvertino 3,9 proc., pakankamai gerai – 24,0 proc., vidutiniškai – 43,7 proc., patenkinamai – 22,0 proc. ir blogai – 6,4 proc. respondentų). 9 lentelė. Sveikatos būklės vertinimas. Sveikatos būklės vertinimas Respondentų sk. Proc. Labai gera 198 5,9 Pakankamai gera 981 29,2 Vidutinė 1244 37,0 Nelabai gera 680 20,2 Bloga 259 7,7 Iš viso 3362 100,0 Statistikos atžvilgiu reikšmingai skyrėsi kaimo ir miesto gyventojų savo sveikatos būklės vertinimas. Kaimo gyventojai linkę savo sveikatą vertini blogiau negu miesto gyventojai (1 pav.). 1 pav. Miesto ir kaimo gyventojų sveikatos būklės vertinimas (1 - labai gera, 2 – pakankamai gera, 3 – vidutinė, 4 – nelabai gera, 5 - bloga). (Kruskal-Wallis Test, p = 0,0001) Ir visos grupės, ir atskirai vyrų ir moterų grupių respondentų savo sveikatos vertinimas priklausė nuo amžiaus. Blogiausiai savo sveikatą vertina vyresnio amžiaus respondentai (2 ir 3 pav.,10 lentelė). 2 pav. Sveikatos būklės vertinimas įvairiose amžiaus grupėse. (ANOVA, p = 0,0001) 3 pav. Sveikatos vertinimas įvairiose vyrų ir moterų amžiaus grupėse. Amžiaus grupės: 1) 18-24 m., 2) 25-34 m., 3) 35-44 m., 4) 45-54 m., 5) 55-64 m., 6) >65m. 10 lentelė. Vyrų ir moterų sveikatos būklės vertinimas įvairiose amžiaus grupėse (absol.sk., proc.). Sveikatos vertinimas Vyrai Moterys amžius (metais) amžius (metais) 18-24 25-34 35-44 45-54 55-64 >65 18-24 25-34 35-44 45-54 55-64 >65 Labai gera 40 (20,9) 41 (15,8) 29 (9,4) 11 (4,5) 9 (4,7) 1 (0,5) 25 (13,8) 21 (7,0) 7 (2,0) 1 (0,3) 2 (0,8) 0 Pakanka-mai gera 101 (52,9) 123 (47,3) 125 (40,7) 62 (25,1) 33 (17,4) 22 (10,4 100 (55,2) 152 (50,5) 128 (36,6) 51 (16,9) 31 (12,1) 16 (3,8) Vidutinė 39 (20,4) 81 (31,2) 114 (37,1) 109 (44,1) 78 (41,1) 83 (39,3) 41 (22,7) 107 (35,5) 155 (44,3) 142 (47,0) 114 (44,4) 123 (29,4) Nelabai gera 10 (5,2) 13 (5,0) 33 (10,7) 42 (17,0) 53 (27,9) 74 (35,1) 13 (7,2) 19 (6,3) 58 (16,6) 84 (27,8) 85 (33,1) 169 (40,4) Bloga 1 (0,5) 2 (0,8) 6 (2,0) 23 (9,3) 17 (8,9) 31 (14,7) 2 (1,1) 2 (0,7) 2 (0,6) 24 (7,9) 25 (9,7) 110 (26,3) Iš viso 191 (100,0) 260 (100,0) 307 (100,0) 247 (100,0) 190 (100,0) 211 (100,0) 181 (100,0) 301 (100,0) 350 (100,0) 302 (100,0) 257 (100,0) 418 (100,0) Rūkymo paplitimas Rūkymo paplitimas parodytas 4 pav. Reguliariai rūko 34,9 proc. 18-24 metų vyrų ir 12,8 proc. moterų (11 ir 12 lentelės). Šios amžiaus grupės vyrai ir moterys beveik vienodai rūko retkarčiais (22,8 ir 20,0 proc.). Didžiausias reguliariai rūkančių vyrų skaičius nustatytas 35-44 metų amžiaus grupėje (56,9 proc.), o moterų – 25-34 metų amžiaus grupėje (18,9 proc.). 4 pav. Vyrų ir moterų rūkymo paplitimas. 11 lentelė. Vyrų rūkymo analizė. Rūkymo įprotis Amžiaus grupė (metais) 18-24 25-34 35-44 45-54 55-64 >65 absol. sk. proc. absol. sk. proc. absol. sk. proc. absol. sk. proc. absol. sk. proc. absol. sk. proc. Reguliariai rūko 66 34,9 119 45,8 173 56,9 123 50,0 85 45,9 48 23,4 Nerūko 80 42,3 97 37,3 103 33,9 102 41,5 81 43,8 147 71,7 Retkarčiais rūko 43 22,8 44 16,9 28 9,2 21 8,5 19 10,3 10 4,9 Iš viso 189 100,0 260 100,0 304 100,0 246 100,0 185 100,0 205 100,0 12 lentelė. Moterų rūkymo analizė. Rūkymo įprotis Amžiaus grupė (metais) 18-24 25-34 35-44 45-54 55-64 >65 absol. sk. proc. absol. sk. proc. absol. sk. proc. absol. sk. proc. absol. sk. proc. absol. sk. proc. Reguliariai rūko 23 12,8 56 18,9 45 13,1 23 7,8 10 4,0 7 1,7 Nerūko 121 67,2 206 69,4 258 75,2 242 82,6 233 93,2 391 97,3 Retkarčiais rūko 36 20,0 35 11,8 40 11,7 28 9,6 7 2,8 4 1,0 Iš viso 180 100,0 297 100,0 343 100,0 293 100,0 250 100,0 402 100,0 Rūkymo įprotis įvairiose vyrų ir moterų amžiaus grupėse pateiktas 13 ir 14 lentelėse. Labiausiai kasdienis rūkymas būdingas 35-44 metų vyrams (56,1 proc.) ir 25-34 metų (19,4 proc.) moterims. 13 lentelė. Rūkymo įpročio paplitimas įvairiose vyrų amžiaus grupėse. Rūkymo įprotis Amžiaus grupė (metai) 18-24 25-34 35-44 45-54 55-64 >65 absol. sk. proc. absol. sk. . proc. absol. sk. proc. absol. sk. proc. absol. sk. proc. absol. sk. proc. Kasdien 74 40,2 124 48,4 168 56,1 124 51,0 86 48,0 49 24,9 Kelis kartus per savaitę 28 15,2 22 8,6 21 7,0 15 6,2 12 6,7 6 3,0 Kelis kartus per mėnesį 9 4,9 11 4,3 8 2,7 7 2,9 4 2,2 4 2,0 Kelis kartus per metus 4 2,2 3 1,2 3 1,0 2 0,8 2 1,1 3 1,5 Nerūko 69 37,5 96 37,5 100 33,2 95 39,1 75 41,9 135 68,5 Iš viso 184 100 256 100 301 100 243 100 179 100 197 100 14 lentelė. Rūkymo įpročio paplitimas įvairiose moterų amžiaus grupėse. Rūkymo įprotis Amžiaus grupė (metais) 18-24 25-34 35-44 45-54 55-64 >65 absol. sk. proc. absol. sk. proc. absol. sk. proc. absol. sk. proc. absol. sk. proc. absol. sk. proc. Rūko kasdien 21 11,9 55 19,4 45 13,8 25 9,0 8 3,3 0 0 Kelis kartus per savaitę 23 13,1 23 8,1 22 6,7 16 5,8 7 2,9 5 1,3 Kelis kartus per mėnesį 12 6,8 11 3,9 14 4,3 5 1,8 3 1,2 2 0,5 Didžiausias rūkymo paplitimas nustatytas vidurinę ir profesinę mokyklas baigusių žmonių grupėje (41,7 proc., 15 lentelė). Palyginti mažas rūkymo paplitimas būdingas pradinį arba nebaigtą vidurinį išsilavinimą turinčių respondentų grupėje (26,4 proc.). Tai susiję su respondentų amžiumi, nes šią grupę sudaro vyresni asmenys. Statistikos atžvilgiu rūkymo įpročio paplitimas miestų ir kaimo gyventojų grupėse yra skirtingas (5 pav.). 15 lentelė. Rūkymo paplitimas įvairaus išsilavinimo respondentų grupėse. Išsilavinimas Rūko Nerūko Iš viso absol. sk. proc. absol. sk. proc. absol. sk. proc. Pradinė ir nebaigta vidurinė mokykla 211 26,4 589 73,6 800 100,0 Vidurinė ir profesinė mokykla 380 41,7 532 58,3 912 100,0 Specialioji, vidurinė ir aukštesnioji mokykla 359 35,2 662 64,8 1021 100,0 Aukštoji mokykla 162 33,8 317 66,2 479 100,0 5 pav. Rūkymo įpročio paplitimas mieste ir kaime. 2  12,3 ; df  2 ; p  0,002 Nuomonės tyrimo dėl rūkalų reklamos draudimo duomenys įrodė, kad gyventojai bendro požiūrio į šį draudimą neturi (6 pav.). 34 proc. respondentų pritarė nuomonei, kad reikia visiškai uždrausti rūkalų reklamą, 31,5 proc. nurodė, kad ją reikėtų tik apriboti, o 34,5 proc. apklaustųjų mano, kad rūkymo reklamos drausti nereikia. Šie rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad dar daug gyventojų nesupranta rūkymo reklamos įtakos šio sveikatai žalingo įpročio plitimui, yra materialiai suinteresuoti ar turi kitų motyvų. 6 pav. Gyventojų nuomonė dėl rūkalų reklamos draudimo. Uždrausti rūkalų reklamą daugiausia siūlo vyresni asmenys (7 pav.), kaimo gyventojai (8 pav.), moterys (9 pav.). 7 pav. Rūkalų reklamos draudimo vertinimas įvairiose gyventojų amžiaus grupėse. 8 pav. Miesto ir kaimo gyventojų rūkalų reklamos draudimo vertinimas. 9 pav. Vyrų ir moterų rūkalų reklamos draudimo vertinimas. Alkoholio vartojimas Beveik 78 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų vartoja alkoholinius gėrimus (10 pav.). Vartojantys alkoholį nurodė 79,8 proc. apklaustųjų miesto gyventojų, 73,3 proc. – kaimo (11 pav.). Vyrų grupėje alkoholį vartoja 89,6 proc., moterų – 68,3 proc. (12 pav.). Kasdien alkoholį vartoja 1,7 proc. suaugusių gyventojų, 15,2 proc. – kelis kartus per savaitę, 48,7 proc. kelis kartus per mėnesį ir 34,4 proc. – kelis kartus per metus (13 pav.). Alkoholio vartojimo paplitimas įvairiose vyrų ir moterų amžiaus grupėse parodytas 16 ir 17 lentelėse. Kartą ar kelis kartus per savaitę alkoholinius gėrimus vartoja 22,9 proc. 18-24 metų vyrų ir 6,8 proc. to paties amžiaus moterų. Analogiškas šio įpročio paplitimas nustatytas ir 25-34 m., 34-44 m., 45-54 m. asmenų amžiaus grupėse. 10 pav. Alkoholio vartojimo paplitimas tarp suaugusiųjų. 11 pav. Alkoholio vartojimo paplitimas tarp miesto ir kaimo gyventojų. 12 pav. Alkoholio vartojimo paplitimas tarp vyrų ir moterų. 13 pav. Alkoholio vartojimo pobūdis bendroje populiacijoje. 16 lentelė. Alkoholio vartojimo paplitimas tarp įvairaus amžiaus vyrų. Alkoholio vartojimas Amžiaus grupė (metais) 18-24 25-34 35-44 45-54 55-64 >65 absol. sk. proc. absol. sk. proc. absol. sk. proc. absol. sk. proc. absol. sk. proc. absol. sk. proc. Kasdien 2 1,1 8 3,1 11 3,6 6 2,4 5 2,7 4 1,9 Kartą ar kelis per savaitę 43 22,9 52 20,4 68 22,2 59 24,0 44 23,7 25 12,0 Kartą ar kelis per mėnesį 96 51,1 134 52,5 158 51,6 115 46,7 86 46,2 69 33,2 Kartą ar kelis per metus 30 16,0 43 16,9 49 16,0 43 17,5 32 17,2 63 30,3 Nevartoja alkoholi-nių gėrimų 17 9,0 18 7,1 20 6,5 23 9,3 19 10,2 47 22,6 Iš viso 188 100,0 255 100,0 306 100,0 246 100,0 186 100,0 208 100,0 17 lentelė. Alkoholio vartojimo paplitimas tarp įvairaus amžiaus moterų. Alkoholio vartojimas Amžiaus grupė (metais) 18-24 25-34 35-44 45-54 55-64 >65 absol. sk. proc. absol. sk. proc. absol. sk. proc. absol. sk. proc. absol. sk. proc. absol. sk. proc. Kasdien 2 0,7 1 0,3 1 0,4 2 0,5 Kartą ar kelis per savaitę 12 6,8 22 7,5 24 7,1 15 5,1 7 2,8 2 0,5 Kartą ar kelis per mėnesį 79 44,6 133 45,1 145 42,8 97 33,1 40 16,2 35 9,0 Kartą ar kelis per metus 53 29,9 100 33,9 109 32,2 107 36,5 102 41,3 101 25,9 Nevartoja 33 18,6 38 12,9 61 18,0 73 24,9 97 39,3 250 64,1 Iš viso 177 100,0 295 100,0 339 100,0 293 100,0 247 100,0 390 100,0 Apie 2,8 proc. vyrų ir 0,5 proc. moterų alkoholį vartoja kasdien. Ypač ryškus skirtumas tarp vyrų ir moterų, vartojančių alkoholį kelis kartus per savaitę (23,1 ir 7,0 proc.; 14 pav.). 14 pav. Vyrų ir moterų alkoholio vartojimo pobūdis absol. sk. proc. absol. sk. proc. Kasdien 36 2,8 6 0,5 Kelis kartus per savaitę 294 23,1 85 7,0 Kelis kartus per mėnesį 672 52,8 544 44,5 Kelis kartus per metus 270 21,2 587 48,0 Iš viso 1272 100,0 1222 100,0 Alkoholio vartojimo pobūdžio paplitimas miesto ir kaimo gyventojų grupėse pateiktas 15 pav. Kasdien alkoholį beveik dvigubai dažniau nei miestuose vartoja kaimo gyventojai. Dažniau kaime geriama kelis kartus per savaitę (15 pav.). 15 pav. Miesto ir kaimo gyventojų alkoholio vartojimo pobūdis. Narkotinių medžiagų vartojimas 2,5 proc. respondentų nurodė, kad bent kartą vartojo kitų narkotinių medžiagų, negu alkoholis ar tabakas, o 1,7 proc. nurodė jų vartoję kelis kartus (18 lentelė). 18 lentelė. Narkotinių medžiagų vartojimas. Narkotinių medžiagų vartojimas Respondentų sk. absol. sk. proc. Teko vartoti vieną kartą 78 2,5 Keletą kartų 53 1,7 Nevartoja 2977 95,8 Iš viso 3108 100,0 Dažniausiai – vieną ar keletą kartų (14,7 proc.) narkotines medžiagas vartojo 18-24 metų asmenys (16 pav.). 16 pav. Narkotikų vartojimas (vieną ar keletą kartų) įvairiose amžiaus grupėse. Amžiaus grupė (metais) Žmonių sk. Vartojo narkotikus vieną ar keletą kartų absol. sk. proc. 18-24 360 53 14,7 25-34 541 40 7,4 35-44 623 22 3,5 45-54 516 9 1,7 55-64 413 1 0,2 >65 564 6 1,1 Iš viso 3017 131 4,3 Iš visų nurodžiusių narkotinių medžiagų vartojimą asmenų 18-24 metų asmenys sudarė 40,5 proc. (17 pav.). 17 pav. Vartojusiųjų (vieną ar keletą kartų) narkotines medžiagas amžius. Apie 6,4 proc. vyrų ir 4,3 proc. moterų nurodė narkotinių medžiagų vartojimą (18 pav.). 18 pav. Narkotikų vartojimas (vieną ar keletą kartų) vyrų ir moterų grupėse. Lytis Žmonių sk. Narkotikus vartoja absol. sk. proc. Vyr. 1346 86 6,4 Mot. 1709 45 2,6 Iš viso 3055 131 4,3 Miesto gyventojai narkotines medžiagas (vieną ar keletą kartų) vartojo dvigubai dažniau negu kaimo (5,0 proc. ir 2,5 proc.;19 lentelė). Narkotinių medžiagų vartojimo paplitimas priklausomai nuo išsilavinimo pateiktas 20 lentelėje. 19 lentelė. Narkotikų vartojimas (vieną ar keletą kartų) tarp miesto ir kaimo gyventojų. Teritorija Apklausta žmonių Vartoja narkotikus absol. sk. proc. Miestas 2072 104 5,0 Kaimas 911 23 2,5 Iš viso 2983 127 4,3 20 lentelė. Narkotikų vartojimas (vieną ar keletą kartų) tarp įvairaus išsilavinimo žmonių. Išsilavinimas Apklausta žmonių Vartoja narkotikus absol. sk. proc. Pradinė ir nebaigta vidurinė mokykla 736 20 2,7 Vidurinė ir profesinė mokykla 869 43 4,9 Technikos ir aukštesnioji mokykla 972 41 4,2 Aukštoji mokykla 458 25 5,5 Iš viso 3035 129 4,3 Fizinis aktyvumas Daugelis respondentų laisvalaikiu mažai fiziškai aktyvūs. Beveik pusė vyrų ir moterų, o vyresnėse amžiaus grupėse ir daugiau, nurodė, kad laisvalaikiu dažniausiai skaito, žiūri TV ir pan. 21 lentelė. Fizinis aktyvumas darbe įvairiose amžiaus ir lyties grupėse. Fizinis akty-vumas darbe Vyrai Moterys amžius (metais) amžius (metais) 18-24 25-34 35-44 45-54 55-64 >65 18-24 25-34 35-44 45-54 55-64 >65 Mažai vaikšto (sėdi-mas darbas) 53 (29,3) 67 (26,9) 87 (29,1) 74 (31,1) 59 (33,0) 96 (51,6) 92 (52,0) 109 (37,3) 126 (37,2) 117 (39,5) 111 (46,3) 227 (67,0) Daug vaikšto 51 (28,2) 70 (28,1) 84 (28,1) 59 (24,8) 47 (26,3) 39 (21,0) 73 (41,2) 144 (49,3) 166 (49,0) 137 (46,3) 97 (40,4) 59 (17,4) Nešioja, laipioja laiptais 47 (26,0) 57 (22,9) 71 (23,7) 48 (20,2) 30 (16,8) 31 (16,7) 9 (5,1) 21 (7,2) 28 (8,3) 31 (10,5) 17 (7,1) 28 (8,3) Sunkus fizinis darbas 30 (16,6) 55 (22,1) 57 (19,1) 57 (23,9) 43 (24,0) 20 (10,8) 3 (1,7) 18 (6,2) 19 (5,6) 11 (3,7) 15 (6,3) 24 (7,1) Iš viso 181 (100,0) 249 (100,0) 299 (100,0) 238 (100,0) 179 (100,0) 186 (100,0) 177 (100,0) 292 (100,0) 339 (100,0) 296 (100,0) 240 (100,0) 339 (100,0) 22 lentelė. Fizinis aktyvumas laisvalaikiu įvairiose amžiaus ir lyties grupėse. Fizinis aktyvu- mas laisva-laikiu Vyrai Moterys amžius (metais) amžius (metais) 18-24 25-34 35-44 45-54 55-64 >65 18-24 25-34 35-44 45-54 55-64 >65 Skaito, žiūri TV, klauso radijo ir pan. 87 (45,5) 134 (53,8) 187 (61,3) 167 (68,7) 122 (65,2) 162 (80,2) 123 (68,0) 196 (65,6) 238 (69,0) 221 (73,9) 190 (75,4) 338 (85,8) Bėgioja ir mankšti- nasi 36 (18,8) 37 (14,9) 28 (9,2) 18 (7,4) 18 (9,6) 10 (5,0) 19 (10,5) 33 (11,0) 37 (10,7) 23 (7,7) 24 (9,5) 22 (5,6) Vaikšto, važinėja dviračiu ir kitaip juda mažiau- siai 4 val. per sav. 39 (20,4) 70 (28,1) 83 (27,2)) 55 (22,6) 46 (24,6) 29 (14,4) 34 (18,8) 60 (20,1 63 (18,3) 51 (17,1) 38 (15,1) 33 (8,4) Nuolat treniruo- jasi, dalyvauja sporto varžybose 29 (15,2) 8 (3,2) 7 (2,3) 3 (1,2)- 1 (0,5) 1 (0,5) 5 (2,8) 10 (3,3) 7 (2,0) 4 (1,3) 0 Iš viso 191 (100,0) 249 (100,0) 305 (100,0) 243 (100,0) 187 (100,0) 202 (100,0) 181 (100,0) 299 (100,0) 345 (100,0) 299 (100,0) 252 (100,0) 394 (100,0) Depresijos paplitimas Apie pusė vyrų ir moterų skundžiasi depresija (itin bloga nuotaika). Mažiau kaip pusė respondentų nebuvo patyrę streso. Depresijos paplitimas rodo, kad įvairūs socialinio pobūdžio veiksniai gali turėti didelės įtakos gyventojų psichikos sveikatai (23, 24 lentelės). 23 lentelė. Depresijos (itin blogos nuotaikos) per pastaruosius 12 mėn. paplitimas tarp gyventojų. Jautė depresiją per pastaruo- sius 12 mėn. Vyrai Moterys amžius (metais) amžius (metais) 18-24 25-34 35-44 45-54 55-64 >65 18-24 25-34 35-44 45-54 55-64 >65 Nejautė 103 (53,9) 164 (63,1) 167 (54,4) 134 (54,7) 95 (50,5) 120 (57,7) 84 (46,7) 146 (48,8) 142 (40,7) 123 (41,4) 118 (46,6) 187 (45,5) Ne dažniau nei anksčiau 63 (33,0) 66 (25,4) 94 (30,6) 62 (25,3) 47 (25,0) 48 (23,1) 59 (32,8) 92 (30,8) 131 (37,5) 93 (31,3) 66 (26,1) 90 (21,9) Dažniau nei anksčiau 19 (9,9) 24 (9,2) 39 (12,7) 38 (15,5) 36 (19,1) 30 (14,4) 28 (15,6) 50 (16,7) 55 (15,8) 62 (20,9) 52 (20,6) 90 (21,9) Daug dažniau 6 (3,1) 6 (2,3) 7 (2,3) 11 (4,5) 10 (5,3) 10 (4,8) 9 (5,0) 11 (3,7) 21 (6,0) 19 (6,4) 17 (6,7) 44 (10,7) Iš viso 191 (100,0) 260 (100,0) 307 (100,0) 245 (100,0) 188 (100,0) 208 (100,0) 180 (100,0) 299 (100,0) 349 (100,0) 297 (100,0) 253 (100,0) 411 (100,0) 24 lentelė. Gyventojų patirtas stresas ar didelė įtampa per pastarąjį mėnesį. Patyrė stresą ar didelę įtampą Vyrai Moterys amžius (metais) amžius (metais) 18-24 25-34 35-44 45-54 55-64 >65 18-24 25-34 35-44 45-54 55-64 >65 Taip, mano gyvenimas tiesiog nepake- liamas 4 (2,1) 5 (1,9) 13 (4,2) 10 (4,0) 5 (2,7) 5 (2,4) 5 (2,8) 6 (2,0) 14 (4,0) 17 (5,7) 9 (3,6) 17 (4,2) Taip, daugiau, nei patiria kiti žmonės 10 (5,3) 22 (8,5) 33 (10,8) 32 (13,0) 18 (9,6) 27 (13,0) 18 (10,1) 23 (7,7) 55 (15,9) 41 (13,8) 33 (13,1) 54 (13,3) Taip, šiek tiek 95 (50,3) 114 (44,2) 132 (43,1) 117 (47,4) 91 (48,8) 70 (33,8) 100(55,9) 171 (57,4) 195 (56,2) 167 (56,2) 126 (50,2) 171 (42,1) Nepaty-riau 80 (42,3) 117 (45,3) 128 (41,8) 88 (35,6) 74 (39,4) 105 (50,7) 56 (31,3) 98 (32,9) 83 (23,9) 72 (24,2) 83 (33,1) 164 (40,4) Iš viso 189 (100,0) 258 (100,0) 306 (100,0) 247 (100,0) 188 (100,0) 207 (100,0) 179 (100,0) 298 (100,0) 347 (100,0) 297 (100,0) 251 (100,0) 406 (100,0) Migdomųjų, raminamųjų vaistų vartojimo paplitimas Beveik trečdalis suaugusiųjų, dažniausiai – moterys, nurodo, kad dažnai arba kartais vartoja migdomuosius (19 pav.). Dažnai raminamuosius vartoja apie 6,1 proc. moterų ir 3,1 proc. vyrų (20 pav.). Migdomųjų vartojimas didėja, didėjant amžiui (25 lentelė). Analogiški dėsningumai nustatyti tarp vartojančiųjų raminamuosius bei vaistus nuotaikai pagerinti (21 – 23 pav., 26 – 28 lentelės). 19 pav. Migdomųjų vartojimo paplitimas tarp suaugusiųjų. 20 pav. Migdomųjų vartojimo paplitimas tarp vyrų ir moterų. 25 lentelė. Migdomųjų vartojimo dažnumas įvairiose amžiaus grupėse. Amžiaus grupė Niekada Kartais Dažnai Iš viso absol. sk. proc. absol. sk. proc. absol. sk. proc. absol. sk. proc. 18-24 m. 331 89,0 40 10,8 1 0,3 372 100,0 25-34 m. 482 87,2 67 12,1 4 0,7 553 100,0 35-44 m. 490 75,5 146 22,5 13 2,0 649 100,0 45-54 m. 341 62,7 174 32,0 29 5,3 544 100,0 55-64 m. 249 56,2 158 35,7 36 8,1 443 100,0 >65 m. 276 44,6 271 43,8 72 11,6 619 100,0 Iš viso 2232 67,9 895 27,2 159 4,8 3286 100,0 21 pav. Raminamųjų vartojimo paplitimas tarp suaugusiųjų. 22 pav. Raminamųjų vartojimo paplitimas tarp vyrų ir moterų. 26 lentelė. Raminamųjų vartojimo paplitimas įvairiose amžiaus grupėse. Amžiaus grupė Niekada Kartais Dažnai Iš viso absol. sk. proc. absol. sk. proc. absol. sk. proc. absol. sk. proc. 18-24 m. 310 83,3 58 15,6 4 1,1 376 100,0 25-34 m. 419 75,2 137 24,6 1 0,2 567 100,0 35-44 m. 433 66,5 204 31,3 14 2,2 662 100,0 45-54 m. 307 55,9 215 39,2 27 4,9 557 100,0 55-64 m. 236 53,0 168 37,8 41 9,2 457 100,0 >65 m. 271 43,7 289 46,6 60 9,7 637 100,0 Iš viso 2032 61,6 1117 33,8 151 4,6 3369 100,0 23 pav. Vaistų nuotaikai gerinti vartojimas. 27 lentelė. Vaistų nuotaikai gerinti vartojimas tarp vyrų ir moterų. Lytis Nevartoja Kartais Dažnai Iš viso absol. sk. proc. absol. sk. proc. absol. sk. proc. absol. sk. proc. Vyras 1302 92,2 101 7,2 9 0,6 1440 100,0 Moteris 1538 84,4 245 13,4 39 2,1 1863 100,0 Iš viso 2885 87,5 362 11,0 50 1,5 3369 100,0 28 lentelė. Vaistų nuotaikai gerinti vartojimas įvairiose amžiaus grupėse. Amžiaus grupė Nevartoja Kartais Dažnai Iš viso absol. sk. proc. absol. sk. proc. absol. sk. proc. absol. sk. proc. 18-24 m. 343 92,2 27 7,3 2 0,5 376 100,0 25-34 m. 518 92,3 39 7,0 4 0,7 567 100,0 35-44 m. 585 90,1 60 9,2 4 0,6 662 100,0 45-54 m. 462 85,2 69 12,7 11 2,0 557 100,0 55-64 m. 359 81,2 73 16,5 10 2,3 457 100,0 >65 m. 530 85,1 74 11,9 19 3,0 637 100,0 Iš viso 2885 87,5 362 11,0 50 1,5 3369 100,0 % Sveikatos informacijos šaltiniai Respondentai nurodė (24 pav., 29 lentelė), kad apie dominančias sveikatos problemas daugiausia sužino iš TV laidų (36,9 proc.) ir gydytojų – 23,8 proc. Iš laikraščių apie sveikatą sužino 18,0 proc. respondentų. Palyginti mažai sveikatos žinių gaunama per radiją (10,5 proc.), iš knygų ir kitų leidinių (7,8 proc.), paskaitų (2,9 proc.). Vyrų ir moterų grupių sveikatos informacijos šaltiniai ir naudojimasis jais pateikti 30 lentelėje. 24 pav. Pagrindiniai sveikatos informacijos šaltiniai. 29 lentelė. Pagrindiniai gyventojų sveikatos informacijos šaltiniai. Daugiausia sužino apie dominančias sveikatos problemas Respondentų absol.sk. Procentais Iš TV laidų 1152 36,9 Iš radijo laidų 327 10,5 Iš laikraščių 562 18,0 Iš brošiūrų, bukletų, lapelių 123 3,9 Iš knygų 123 3,9 Iš gydytojų ir kitų medicinos darbuotojų 741 23,8 Iš paskaitų 92 2,9 Iš viso 3120 100,0 30 lentelė. Pagrindiniai sveikatos informacijos šaltiniai vyrų ir moterų grupėse. Daugiausia sužino apie sveikatą Vyrai Moterys absol. sk. proc. absol. sk. proc. Iš TV laidų 503 38,0 637 36,6 Iš radijo laidų 134 10,1 181 10,4 Iš laikraščių 270 20,4 284 16,3 Iš brošiūrų, bukletų, lapelių 39 2,9 80 4,6 Iš knygų 45 3,4 77 4,4 Iš gydytojų, kitų med. darbuotojų 309 23,3 421 24,2 Iš paskaitų 25 1,9 61 3,5 Iš viso 1325 100,0 1741 100,0 Visose amžiaus grupėse pagrindinis informacijos šaltinis yra TV. Iš radijo dažniau apie sveikatą sužino vyresnio amžiaus žmonės (31 lentelė). Didesnę reikšmę radijas turi kaimo gyventojams (32 lentelė). 31 lentelė. Pagrindiniai sveikatos informacijos šaltiniai įvairiose amžiaus grupėse. Amžiaus grupė Informacijos šaltiniai TV laidos radijo laidos laikraščiai brošiūros knygos gydytojai paskaitos iš viso absol. sk. % absol. sk.. % absol. sk. % absol. sk. % absol. sk. % absol. sk. % absol. sk. % absol. sk. % 18-24 m. 150 42,1 23 6,5 57 16,0 9 2,5 27 7,6 68 19,1 22 6,2 356 100,0 25-34 m. 194 37,7 25 4,9 99 19,2 25 4,9 22 4,3 122 23,7 28 5,4 515 100,0 35-44 m. 225 36,6 43 7,0 141 23,0 34 5,5 29 4,7 125 20,4 17 2,8 614 100,0 45-54 m. 211 40,2 38 7,2 114 21,7 23 4,4 17 3,2 112 21,3 10 1,9 525 100,0 55-64 m. 168 39,4 57 13,4 63 14,8 8 1,9 15 3,5 110 25,8 5 1,2 426 100,0 >65 m. 177 30,0 127 21,5 77 13,1 17 2,9 11 1,9 177 30,0 4 0,7 590 100,0 32 lentelė. Miesto ir kaimo gyventojų sveikatos informacijos šaltiniai. Daugiausia sužino apie dominančias sveikatos problemas Miestas Kaimas absol. sk. proc. absol. sk. proc. Iš TV laidų 766 37,0 325 35,7 Iš radijo laidų 188 9,1 124 13,6 Iš laikraščių 390 18,8 150 16,5 Iš brošiūrų, bukletų, lapelių 83 4,0 30 3,3 Iš knygų 93 4,5 29 3,2 Iš gydytojų ir kitų medikų 485 23,4 232 25,5 Iš paskaitų 64 3,1 20 2,2 Iš viso 2069 100,0 910 100,0 33 lentelė. Sveikatos informacijos vartojimas. Informacijos šaltinis Kartą per savaitę Kartą per mėnesį Rečiau absol. sk. proc. absol. sk. proc. absol. sk. proc. Skaitė brošiūras 298 5,7 363 9,1 1086 18,5 Žiūrėjo TV 1555 30,6 942 23,6 512 8,7 Klausėsi radijo 849 16,7 601 15,1 732 12,5 Skaitė laikraščius 1037 20,4 703 17,6 653 11,1 Skaitė žurnalus 490 9,6 675 16,9 856 14,6 Klausėsi paskaitų 87 1,7 150 3,8 1366 23,3 Kalbėjosi su namiškiais 765 15,1 558 13,9 667 11,4 Iš viso 5081 100,0 3992 100,0 5872 100,0 34 lentelė. Naudojimasis sveikatos informacijos šaltiniais vyrų ir moterų grupėse. Informaci-jos šaltiniai ir jų naudo-jimo dažnis Vyrai Moterys kartą per savaitę kartą per mėnesį rečiau kartą per savaitę kartą per mėnesį rečiau absol. sk. proc. absol. sk. proc. absol. sk. proc. absol. sk. proc. absol. sk. proc. absol. sk. proc. Skaitė brošiūras 81 4,7 111 6,8 561 18,1 212 6,5 248 10,8 508 19,0 Žiūrėjo TV 545 31,6 422 25,9 323 10,4 979 30,0 509 22,1 177 6,6 Klausėsi radijo 295 17,1 251 15,4 389 12,5 534 16,4 340 14,8 333 12,4 Skaitė laikraščius 375 21,8 316 19,4 354 11,4 639 19,6 380 16,5 291 10,9 Skaitė žurnalus 128 7,4 230 14,1 476 15,3 355 10,9 434 18,8 368 13,8 Klausėsi paskaitų 23 1,3 56 3,4 636 20,5 62 1,9 92 4,0 708 26,5 Kalbėjosi su namiškiais 276 16,0 246 15,1 364 11,7 479 14,7 302 13,1 291 10,9 Iš viso 1723 100,0 1632 100,0 3103 100,0 3260 100,0 2305 100,0 2676 100,0 35 lentelė. Naudojimasis sveikatos informacijos šaltiniais įvairiose amžiaus grupėse. Amžiaus grupė Informacijos šaltinis Absol. sk. Procentais kartą per savaitę kartą per mėnesį rečiau kartą per savaitę kartą per mėnesį Rečiau 18-24 m. Skaitė brošiūras 20 57 173 5,1 9,7 18,4 Žiūrėjo TV 109 141 91 28,0 24,1 9,7 Klausėsi radijo 50 65 146 12,9 11,1 15,6 Skaitė laikraščius 79 98 103 20,3 16,8 11,0 Skaitė žurnalus 47 114 115 12,1 19,5 12,3 Klausėsi paskaitų 13 20 200 3,3 3,4 21,3 Kalbėjosi su namiškiais 71 90 110 18,3 15,4 11,7 Iš viso 389 585 938 100,0 100,0 100,0 25-34 m. Skaitė brošiūras 49 91 181 6,4 11,8 17,6 Žiūrėjo TV 235 176 102 30,9 22,8 9,9 Klausėsi radijo 84 103 154 11,1 13,3 14,9 Skaitė laikraščius 164 119 111 21,6 15,4 10,8 Skaitė žurnalus 87 145 127 11,4 18,8 12,3 Klausėsi paskaitų 19 35 240 2,5 4,5 23,3 Kalbėjosi su namiškiais 122 104 116 16,1 13,5 11,3 Iš viso 760 773 1031 100,0 100,0 100,0 35-44 m. Skaitė brošiūras 80 72 221 7,9 9,1 17,9 Žiūrėjo TV 287 193 119 28,4 24,4 9,6 Klausėsi radijo 131 102 182 13,0 12,9 14,7 Skaitė laikraščius 230 132 135 22,7 16,7 10,9 Skaitė žurnalus 131 132 164 13,0 16,7 13,2 Klausėsi paskaitų 17 37 277 1,7 4,7 22,4 Kalbėjosi su namiškiais 135 124 140 13,4 15,7 11,3 Iš viso 1011 792 1238 100,0 100,0 100,0 45-54 m. Skaitė brošiūras 53 68 164 5,9 9,6 18,9 Žiūrėjo TV 277 165 63 30,9 23,2 7,2 Klausėsi radijo 133 107 100 14,8 15,0 11,5 Skaitė laikraščius 182 136 88 20,3 19,1 10,1 Skaitė žurnalus 82 118 138 9,1 16,6 15,9 Klausėsi paskaitų 16 27 219 1,8 3,8 25,2 Kalbėjosi su namiškiais 154 90 98 17,2 12,7 11,3 Iš viso 897 711 870 100,0 100,0 100,0 55-64 m. Skaitė brošiūras 42 33 132 5,3 6,7 19,2 Žiūrėjo TV 250 116 52 31,8 23,4 7,5 Klausėsi radijo 154 95 60 19,6 19,2 8,7 Skaitė laikraščius 154 102 75 19,6 20,6 10,9 Skaitė žurnalus 60 79 119 7,6 15,9 17,3 Klausėsi paskaitų 9 12 174 1,1 2,4 25,3 Kalbėjosi su namiškiais 117 59 77 14,9 11,9 11,2 Iš viso 786 496 689 100,0 100,0 100,0 >65 m. Skaitė brošiūras 42 33 197 4,0 5,9 20,1 Žiūrėjo TV 336 133 72 31,9 23,9 7,3 Klausėsi radijo 262 115 77 24,9 20,6 7,9 Skaitė laikraščius 192 104 124 18,2 18,7 12,7 Skaitė žurnalus 66 71 174 6,3 12,7 17,8 Klausėsi paskaitų 7 18 230 0,7 3,2 23,5 Kalbėjosi su namiškiais 148 83 106 14,1 14,9 10,8 Iš viso 1053 557 980 100,0 100,0 100,0 Gyvensenos keitimas Per pastaruosius 12 mėn. iki apklausos suaugusieji dažniausiai siekė didinti fizinį aktyvumą, vartoti mažiau druskos, mažinti svorį (atitinkamai 30,9 proc., 28,8 proc., 24,3 proc.) (36 lentelė). Vyrų grupėje dažniausiai siekta didinti fizinį aktyvumą (28,9 proc.), mažiau gerti alkoholinių gėrimų (24,8 proc.), vartoti mažiau druskos (20,4 proc.) ir mesti rūkyti (20,4 proc.). Moterys dažniau siekė mažiau vartoti druskos (35,8 proc.), didinti fizinį aktyvumą (33,0 proc.), mažinti svorį (32,7 proc.), mažiau vartoti alkoholinių gėrimų (11,0 proc.), mesti rūkyti (10,8 proc.) (37 lentelė). Siekimas keisti gyvenseną įvairiose amžiaus grupėse pateiktas 38 lentelėje. 36 lentelė. Respondentų siekimas keisti gyvenseną per pastaruosius 12 mėn. Bandyta per pastaruosius 12 mėnesių Taip Ne Iš viso absol.sk. proc. absol.sk. proc. absol.sk. proc. Mesti rūkyti 278 16,0 1458 84,0 1736 100,0 Mažinti svorį 577 24,3 1793 75,7 2370 100,0 Vartoti mažiau druskos 690 28,8 1704 71,2 2394 100,0 Didinti fizinį aktyvumą 723 30,9 1617 69,1 2340 100,0 Mažiau gerti alkoholinių gėrimų 367 18,0 1677 82,0 2044 100,0 37 lentelė. Gyvensenos keitimas vyrų ir moterų grupėse. Lytis Bandyta per pastaruosius 12 mėn. Taip Ne Iš viso absol. sk proc. absol. sk proc. absol. sk. proc. Vyr. Mesti rūkyti 189 20,4 738 79,6 927 100,0 Mažinti svorį 137 13,6 872 86,4 1009 100,0 Vartoti mažiau druskos 212 20,4 826 79,6 1038 100,0 Didinti fizinį aktyvumą 303 28,9 744 71,1 1047 100,0 Mažiau gerti alkoholinių gėrimų 259 24,8 784 75,2 1043 100,0 Mot. Mesti rūkyti 84 10,8 691 89,2 775 100,0 Mažinti svorį 431 32,7 888 67,3 1319 100,0 Vartoti mažiau druskos 471 35,8 843 64,2 1314 100,0 Didinti fizinį aktyvumą 413 33,0 837 67,0 1250 100,0 Mažiau gerti alkoholinių gėrimų 106 11,0 862 89,0 968 100,0 38 lentelė. Gyvensenos keitimas įvairiose amžiaus grupėse. Amžiaus grupė (metais) Bandyta per pastaruosius 12 mėnesių Taip Ne Iš viso absol. sk. proc. absol. sk. proc. absol. sk. proc. 18-24 Mesti rūkyti 46 19,9 185 80,1 231 100,0 Mažinti svorį 67 22,9 226 77,1 293 100,0 Vartoti mažiau druskos 48 16,9 236 83,1 284 100,0 Didinti fizinį aktyvumą 146 47,4 162 52,6 308 100,0 Mažiau gerti alkoholinių gėrimų 61 22,4 211 77,6 272 100,0 25-34 Mesti rūkyti 63 19,3 263 80,7 326 100,0 Mažinti svorį 95 22,6 326 77,4 421 100,0 Vartoti mažiau druskos 75 19,0 320 81,0 395 100,0 Didinti fizinį aktyvumą 156 36,7 269 63,3 425 100,0 Mažiau gerti alkoholinių gėrimų 63 16,7 314 83,3 377 100,0 35-44 Mesti rūkyti 61 16,5 308 83,5 369 100,0 Mažinti svorį 125 26,1 354 73,9 479 100,0 Vartoti mažiau druskos 97 21,8 348 78,2 445 100,0 Didinti fizinį aktyvumą 153 32,3 320 67,7 473 100,0 Mažiau gerti alkoholinių gėrimų 79 18,9 338 81,1 417 100,0 45-54 Mesti rūkyti 50 18,1 226 81,9 276 100,0 Mažinti svorį 102 26,2 287 73,8 389 100,0 Vartoti mažiau druskos 128 33,6 253 66,4 381 100,0 Didinti fizinį aktyvumą 115 30,1 267 69,9 382 100,0 Mažiau gerti alkoholinių gėrimų 66 19,8 268 80,2 334 100,0 55-64 Mesti rūkyti 28 13,0 187 87,0 215 100,0 Mažinti svorį 87 27,9 225 72,1 312 100,0 Vartoti mažiau druskos 124 37,0 211 63,0 335 100,0 Didinti fizinį aktyvumą 79 26,5 219 73,5 298 100,0 Mažiau gerti alkoholinių gėrimų 57 21,1 213 78,9 270 100,0 > 65 Mesti rūkyti 21 7,5 258 92,5 279 100,0 Mažinti svorį 79 19,2 333 80,8 412 100,0 Vartoti mažiau druskos 196 39,9 295 60,1 491 100,0 Didinti fizinį aktyvumą 59 14,9 336 85,1 395 100,0 Mažiau gerti alkoholinių gėrimų 34 10,2 299 89,8 333 100,0 Dalyvavimas sveikatos ugdymo renginiuose Palyginti nedidelė gyventojų dalis (14,0 proc.) dalyvauja įvairiuose sveikatos renginiuose (25 pav.). Šiuose renginiuose dažniau dalyvauja moterys (17,8 proc.), negu vyrai (8,8 proc.) (39 lentelė), dažniau – jaunesni gyventojai (40 lentelė). 25 pav. Klausėsi paskaitos, dalyvavo sveikos gyvensenos susitikimuose per pastaruosius 12 mėn. 39 lentelė. Klausėsi paskaitos, dalyvavo sveikos gyvensenos susitikimuose per pastaruosius 12 mėn. vyrų ir moterų grupėse. Lytis Taip Ne Iš viso absol. sk. proc. absol. sk. proc. absol. sk. proc. Vyr. 118 8,8 1218 91,2 1336 100,0 Mot. 306 17,8 1415 82,2 1721 100,0 40 lentelė. Klausėsi paskaitos, dalyvavo sveikos gyvensenos susitikimuose per pastaruosius 12 mėn. pagal amžiaus grupes. Amžiaus grupė Taip Ne Iš viso absol. sk. proc. absol. sk. proc. absol. sk. proc. 18-24 m. 69 19,3 288 80,7 357 100,0 25-34 m. 82 15,3 455 84,7 537 100,0 35-44 m. 100 16,2 516 83,8 616 100,0 45-54 m. 76 14,6 445 85,4 521 100,0 55-64 m. 52 12,7 359 87,3 411 100,0 >65 m. 38 6,6 539 93,4 577 100,0 IŠVADOS 1. Tyrimo duomenimis 35,1 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų savo sveikatos būklę vertina labai gerai ir gerai, 29,2 proc. – pakankamai gerai, 28 proc. – nelabai gerai arba blogai. Moterys, kaimo gyventojai, vyresnio amžiaus respondentai statistikos atžvilgiu patikimai savo sveikatą vertino blogiau nei vyrai, miesto gyventojai ir jaunesni respondentai. 2. Reguliariai rūko 43,8 proc. vyrų ir 9,4 proc. moterų. Nerūko 44,3 proc. vyrų ir 82,1 moterų. 18-24 metų amžiaus grupėje reguliariai rūko 34,9 proc. vyrų ir 12,8 proc. moterų. Didžiausias reguliariai rūkančių vyrų paplitimas nustatytas 35-44 metų amžiaus grupėje (56,9 proc.), kai moterų – 25-34 metų amžiaus grupėje (18,9 proc.). 3. Gyventojai nėra vieningos nuomonės dėl rūkalų reklamos draudimo. 34 proc. apklaustųjų pritaria visiškam tabako gaminių reklamos draudimui, 31,5 proc.– daliniam reklamos ribojimui. 34,5 proc. respondentų dėl nepakankamai suprastos rūkymo reklamos įtakos šio žalingo įpročio plitimui, ekonominio suinteresuotumo ar kitokių motyvų, mano, kad rūkalų reklamos drausti nereikia. Uždrausti rūkalų reklamą siūlo daugiausia vyresnio amžiaus asmenys, kaimo gyventojai (40,7 proc.), moterys (42,2 proc.). 4. Tyrimo duomenimis alkoholinius gėrimus vartoja 89,6 proc. vyrų ir 68,3 proc. moterų. Apie 2,8 proc. vyrų ir 0,5 proc. moterų alkoholį vartoja kasdien. Beveik dvigubai dažniau alkoholį kasdien vartoja kaimo nei miesto gyventojai. Dažniau kaime geriama ir kelis kartus per savaitę. Ypač didelis alkoholio vartojimo skirtumas tarp vyrų ir moterų, geriančių kelis kartus per savaitę (atitinkamai 23,1 ir 7,0 proc.). 5. Beveik trečdalis suaugusių gyventojų nurodo, kad dažnai arba kartais vartoja migdomuosius vaistus. Apie 6,1 proc. moterų ir tik 3,1 proc. vyrų nurodo, kad dažnai vartoja raminamuosius vaistus. Migdomųjų vaistų vartojimo paplitimas didėja, didėjant amžiui. Analogiški dėsningumai nustatyti ir tarp vartojančiųjų raminamuosius bei vaistus nuotaikai pagerinti. 6. Bent kartą vartoję narkotines medžiagas teigė 2,5 proc. respondentų. 1,7 proc. nurodė jų bandę kelis kartus. Apie 6,4 proc. vyrų ir 4,3 proc. moterų yra vartoję narkotinių medžiagų vieną ar keletą kartų. Didžiausias vieną ar keletą kartų vartojusiųjų narkotines medžiagas skaičius (14,7 proc.) nustatytas 18-24 metų amžiaus grupėje. Iš visų vieną ar keletą kartų vartojusiųjų narkotines medžiagas 18-24 metų asmenys sudaro 40,5 procento. Dvigubai didesnis narkotikų vartojimo vieną ar keletą kartų paplitimas nustatytas miesto nei kaimo gyventojų grupėje (atitinkamai 5,0 proc. ir 2,5 proc.). 7. Dauguma respondentų palyginti mažai fiziškai aktyvūs laisvalaikiu. Beveik pusė vyrų ir moterų, o vyresnio amžiaus grupėse ir daugiau, nurodė, kad laisvalaikiu dažniausiai skaito, žiūri TV. 8. Daugiausia apie dominančias sveikatos problemas gyventojai sužino iš TV laidų (36,9 proc.), iš gydytojų ir kitų medikų – 23,8 procento. Iš laikraščių apie sveikatą sužino 18,0 proc. respondentų. Palyginti mažai sveikatos žinių klausomasi per radiją (10,5 proc.). 9. Palyginti nedidelė gyventojų dalis (14,0 proc.) dalyvauja įvairiuose sveikatos renginiuose – dažniau moterys, jaunesni asmenys. 10. Dažniausiai per pastaruosius 12 mėn. iki apklausos gyventojai siekė didinti fizinį aktyvumą (30,9 proc.), vartoti mažiau druskos (28,8 proc.), mažinti svorį (24,3 proc.). Respondentai vyrai dažniausiai siekė didinti fizinį aktyvumą (28,9 proc.), mažiau gerti alkoholinių gėrimų (24,8 proc.), vartoti mažiau druskos 20,4 proc.) ir mesti rūkyti (20,4 proc.). Moterys siekė vartoti mažiau druskos (35,8 proc.), didinti fizinį aktyvumą (33,0 proc.), mažinti svorį (32,7 proc.), mažiau vartoti alkoholinių gėrimų (11,0 proc.), mesti rūkyti (10,8 proc.). Literatūra 1. Javtokas Z., Goštautas A., Žagminas K. Suaugusių Lietuvos gyventojų sveikatos žinių ir elgsenos tyrimas. Respublikinis sveikatos mokymo centras. Vilnius, 1997. 2. Lietuvos sveikatos statistika 2000. Lietuvos sveikatos informacijos centras. Vilnius, 2001. 3. Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla 2000 m. Lietuvos sveikatos informacijos centras. Vilnius, 2001. 4. Protocol and Guidelines. Countrywide Integrated Noncommunicable Diseases Intervention (CINDI) Programme. Copenhagen: WHO Regional Office for Europe; 1996. SURVEY ON HEALTH RELATED BEHAVIOUR OF ADULT POPULATION OF LITHUANIA Zenonas Javtokas1 , Antanas Gostautas2 , Kestutis Zagminas3 1National Centre for Health Promotion and Education, 2Kaunas Vytautas Magnus University, 3Vilnius University Summary The overall aim of the Survey was to investigate health-related behaviour of adult population and to get information for increasing effectiveness of Health Education targeted at different population groups. The sample of target population, 4300 individuals 18-95 years of age, were randomly selected from register of Lithuanian population. Questionnaires developed on the basis of CINDI questionnaires and distributed through the local Public Health network to target group were used to elicit information about respondents evaluation of their health status, prevalence of harmful habits (smoking, alcohol, sedatives and illicit drugs use, physical exercise), sources for health information and behavioural changes of different population groups related to healthy lifestyle. 3390 questionnaires were returned, response rate being 78 8%. Data obtained from questionnaires were analysed using EPIINFO 6.0 and SPSS 8.0 software. Conventional methods of statistics were used to assess differences between sample groups. The survey revealed: 35.1% of adult Lithuanian population evaluate their health status as very good or reasonably good, 37.0% as medium and 27.9% as not very good or very bad; 43.8% of male and 9.4% of female stated being regular smokers. Smoking prevailed in male group aged 35-44 years (56.9%) and female group aged 25-34 years (18.9%); Differences in attitude towards tobacco advertising were gender and age related. 34% of respondents were for total and 31.5% for partial ban of tobacco advertising. Women, older respondents and rural inhabitants were among this group; 89.6% of male and 68.3% female responded using any alcoholic beverage. 2.8% of male and 0.5% of female stated daily alcohol consumption. The figures were twice higher for rural population than for urban. Important gender differences in alcohol use were noticed: 23.1 % of male and 7.0% of female stated using alcohol several times per week; Almost one third of respondents stated having used sleeping pills, usage increasing with age. 6.1% of female responded frequent use of sedatives. The figure for the male was half this size (3.1%); 2.5% of respondents tried illicit drugs at least once, 1.7% stated having used drugs several times. The highest prevalence of drug use was in group of 18-24 years old (14.7%). Prevalence rates of drugs use were twice higher in urban group than rural group (5.0% and 2.5% respectively); Participating in sports or other physical exercises is not common leisure time activities. Almost half of respondents prefer reading or watching TV, the rate increasing with age; TV and health professionals are the main source for health information, 36.9% and 23.8% respectively. 18.0% of respondents stated having got health information from newspapers, 10.5% from broadcasts and very few reading printed materials or from lectures. 14.0% of respondents, mostly women and younger people were participants of various health education activities; Quitting smoking (16.0%), reducing alcohol (18.0%), losing weight (24.3%), using less salt (28.8%) and increasing physical activity (30.9%) were the main behavioural changes respondents seriously tried to make adopting healthier lifestyle in last twelve months. Gender differences were noted: quitting smoking (20.4%), reducing alcohol use (24.8%) and increasing physical activity (28.9%) was more common among males while females preferred using less salt (35.8), increasing physical activity (33.0%) and losing weight (32.7%). Keywords: population survey, health status, health-related behaviour, health education, health information TURINYS Tyrimo tikslas, uždaviniai ir metodai ..................................................... 3 Duomenys apie respondentus ........................................................................ 4 Tyrimo rezultatų vertinimas ........................................................................... 7 Sveikatos būklės vertinimas ................................................................ 7 Rūkymo paplitimas .................................................................................... 10 Alkoholio vartojimas ................................................................................. 16 Narkotinių medžiagų vartojimas ........................................................ 21 Fizinis aktyvumas ......................................................................................... 25 Depresijos paplitimas ............................................................................... 26 Migdomųjų, raminamųjų vaistų vartojimo paplitimas .......... 27 Sveikatos informacijos šaltiniai ......................................................... 31 Gyvensenos keitimas ................................................................................. 35 Dalyvavimas sveikatos ugdymo renginiuose .......................... 37 IŠVADOS .......................................................................................................................................... 38 Summary .......................................................................................................................................... 39 Leidinys paskelbtas Visuomenės sveikatos ugdymo centro interneto puslapyje http://infosveikata.sam.lt Šį leidinį dauginti ir atgaminti be raštiško autorių sutikimo draudžiama. Tyrimo duomenis galima naudoti asmeniniams poreikiams, nurodant šaltinį. Visuomenės sveikatos ugdymo centro leidykla „Sveikata“.100. 2002.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!