Lietuvos gyventojų skaičius: kitimo tempai ir komponentai

Mokslas apie gyventojus vadinasi demografija (gr. demos – žmonės, žmonija; grapho – rašau). Tyrimo objektas yra ne tik gyventojų skaičiaus ir sudėties pasikeitimai, bet ir ryšys tarp šių pasikeitimų bei socialinių – ekonominių, politinių, geografinių ir kitų sąlygų. Be to, analizuojama ir vertinama demografinių procesų įtaka visuomenės raidai.
Duomenys apie gyventojų skaičių ir sudėtį yra gaunama surašymų metu. Informacija apie demografinius įvykius (t.y. gimimus, mirtis, santuokas, ištuokas ir pan.) pateikiama einamojoje gyventojų statistikoje.
Konkrečios šalies demografinės situacijos apibūdinimas paprastai prasideda gyventojų skaičiaus pristatymu, o demografinių procesų raidos ir priežasčių tyrimai leidžia suprasti šių gyventojų kiekybinių ir kokybinių pokyčių esmę.
Paskutinio Lietuvos gyventojų surašymų duomenimis 2001 m. Lietuvos Respublikos gyventojų skaičius buvo 3 milijonai 491 tūkstantis.
2005 m. pirmame ketvirtyje gyventojų skaičius siekė 3 milijonus 425,5 tūkstančius.
Šio darbo tikslas – trumpai aptarti Lietuvos gyventojų demografinę sudėtį.
• trumpai aptarti Lietuvos gyventojų lytinę ir amžiaus sudėtis 1989 – 2001 metų laikotarpiu.
• trumpai apžvelgti natūralų gyventojų judėjimą Lietuvoje.
Darbo metodai:
Literatūros analizė
Lietuvos gyventojų skaičius: kitimo tempai ir komponentai
Konkrečios šalies gyventojų skaičiaus pokyčius, jo augimą ar mažėjimą, augimo ar mažėjimo mastus lemia pagrindinių demografinių procesų (gimstamumo, mirtingumo ir išorės/tarptautinės migracijos) raida. Gyventojų persikėlimas iš vienos šalies į kitą, atvykusiųjų ir išvykusiųjų skaičius bei jo balansas yra išorinis gyventojų skaičiaus dinamiką lemiantis veiksnys. Jis gali labai veikti gyventojų skaičiaus pasikeitimus ir būti lemiamas. Vidiniai gyventojų skaičiaus pokyčių veiksniai yra gimstamumas ir mirtingumas. Šiuos demografinius procesus vertinančių rodiklių dydžiai ir tarpusavio santykis lemia gyventojų skaičiaus pokyčių pobūdį. Jei gimstamumo lygis yra aukštesnis nei mirtingumo, šalies gyventojų skaičius didėja dėl natūralaus gyventojų prieaugio ir atvirkščiai – jei mirtingumo lygis aukštesnis nei gimstamumo, gyventojų skaičius mažėja dėl natūralaus gyventojų mažėjimo. Pirmuoju atveju, jei skirtumas tarp gimstamumo ir mirtingumo lygių didelis, gali vykti demografinis sprogimas1. Antruoju atveju demografinė padėtis vadinama depopuliacija2. Tokią padėtį lemia gimstamumo lygis, nukritęs žemiau kartų kaitą užtikrinančios ribos.
Lietuvos gyventojų skaičius iki XX...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!