Natūralus gyventojų judėjimas Europoje

Darbo tikslas, uždaviniai...........................................................................3 psl.
Įvadas.........................................................................................................4 psl.
Gyventojų skaičiaus kaitos bruožai........................................................5-6 psl.
Gyventojų kaita 1970 – 2000 metais......................................................7-8 psl.
Gimstamumas/Mirtingumas..................................................................9-10 psl.
Natūralaus gyventojų judėjimo kaita...................................................11-12 psl.
Kiti naturalų gyventojų prieaugį veikiantys rodokliai.........................13-15 psl.
Išvados......................................................................................................16 psl.
Literatūra..................................................................................................17 psl.
Darbo tikslas:
Apžvelgti Europos gyventojų naturalų judėjimą, aptarti tokio judėjimo priežastis.
Darbo uždaviniai:
• Aptarti Europos gyventojų skaičiaus kaitos ir gimstamumo tempus ir tai sąlygojančius veiksnius.
• Plačiau išanalizuoti Šiaurės, Vidurio ir Rytų Europos valstybių demografinius pakitimus, sukėlusius ryškų natūralaus prieaugio sumažėjimą XX amžiaus pabaigoje.
Įvadas
Bendras gyventojų skaičius kurioje nors teritorijoje priklauso nuo natūraliojo prieaugio ir migracijos. Natūraluis prieaugis – tai skirtumas tarp gimusiųjų ir mirusiųjų skaičiaus.
Gyventojų skaičiaus kaita įvairiuose pasaulio regionuose, ypač nevienodai išsivysčiusiose šalyse, smarkiai skiriasi. Šiuo metu gyventojų skaičius ekonomiškai stipriose šalyse per metus padidėja 0,58 proc., o silpnose – 1,92 proc. JTO duomenimis pastarosioms šalims tenka 97 % pasaulio gyventojų prieaugio. Azijos gyventojų skaičius kismet padidėja 50 mln., Afrikos 17 mln., o Pietų Amerikos beveik 8 mln. Sparčiausiai gyventojų gausėja Afrikoje – 2,36% per metus, lėčiausiai Europoje – 0,03% per metus.
XX amžiaus pabaigoje, žlugus socialistinei sistemai, įvyko dideli revoliuciniai pokyčiai Europoje, palietę visas žmonių gyvenimo ir veiklos sritis. Komandinę planinę ūkio sistemą pakeitė laisvos rinkos ekonomikos dėsniai. Daugelyje regiono valstybių sumažėjo pramonės ir žemės ūkio produktų gamyba, nes atsirado produkcijos realizavimo problema. Daug žmonių turėjo atsisakyti įprasto gyvenimo būdo, prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų. Tačiau tai pavyko ne visiems.
Ekonominis sąstingis daugelyje Vidurio ir Rytų Europos valstybių skatino bedarbystę, jaunų žmonių ir specialistų emigraciją. Dėl to kai kuriose valstybėse sumažėjo gyventojų, natūralus gyventojų prieaugis tapo neigiamas, išaugo nusikalstamumas, nepalankia kryptimi kito gyvantojų amžiaus struktūra. Pakinta tradiciniai šeimos santykiai: mažėja santuokų, gausėja nesantuokinių gimimų. Dėl šių ir kitų pokyčių Vidurio ir Rytų Europos valstybės pergyvena gilią demografinę krizę. Analogiška demografinė padėtis būdinga ir Baltijos valstybėms. Ji kelia didelį visuomenės susirūpinimą ateitimi, kuri užtikrintų išplėstinę reprodukciją.
Gyventojų skaičiaus kaitos bruožai
Europa – tai vienas seniausiai apgyvendintų žemynų. Jau mūsų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!