Laba diena, esu Vardenis Pavardenis iš x klasės. Mano tema – literatūra. Potemė (skaičius) – tėvynės praradimo motyvai lietuvių literatūroje.
Mano kalbėjimo tikslas yra įrodyti, kad lietuvių literatūroje yra vaizduojami tėvynės praradimo motyvai.
Kaip žmogus jaučiasi, kai praranda kažką svarbaus? Būna nuliūdęs? O gal piktas? Jausmai užplūsta kiekvieną žmogų ir jie būna įvairūs. O žmogus, praradęs tėvynę jaučiasi tragiškai. Tačiau kokie motyvai gali būti tam,kad prarasti savo gimtąją ir mylimą tėvynę? Ir kaip tai yra vaizduojama lietuvių literatūroje? Butent apie tai ir šnekėsiu šiandien savo viešąjame lietuvių kalbos kalbėjime. Savo mintis ir teiginius pagrysiu konkrečių lietuvių autorių parašytais kūriniais.
Visų pirma, tėvynė prarandama dėl karo. Praradus savo gimtuosius namus yra labai sunku. Tai yra vieta, kur prasidėjo mūsų gyvenimas. Tad nieko nuostabaus, kad jie mums yra tokie reikšmingi. Apie gimtųjų namų svarbą ir kūrybą pasakoja garsi lietuvių poetė, romantinės pasaulėjautos lyrikė, dramatiškų vidinių lūžių asmenybė, trapi, mylinti moteris Salomėja Nėris. Jos eilėraščiai labai melodingi, skambūs, teigiantys gyvenimo džiaugsmą ir buities tragiškumą. Salomėja Nėris yra talentingiausia lietuvių poetė, kuri meistriškai kūrė giliaprasmius eilėraščius. Gaila, tačiau likimas šiai rašytojai buvo negailestingas. Antrojo pasaulionio karo pradžioje Salomėja Nėris su sūnumi Sauliumi priverstai pasitraukia į Rusijos gilumą. Gyveno Ufoje, Penzoje, Maksvoje. Poetė jautėsi labai vieniša ir nelaiminga. Aršiausios žiemos, svetima kultūra ir kalba ją labai slėgė. Be to, ji nežinojo kaip gyvena artimieji, likę Lietuvoje. Ar givi? Ar sveiki? Ar tebe stovi namai? Apskritai poetė kankinosi dėl ateities. Kaip reikės gyventi svetimoje šalyje? Ar bus kada nors galimybė sugrįžti į savo gimtąją Lietuvą? Dar Salomėja Nėrį slėgė kaltės jausmas dėl abejotinų politinių sprendimų. Ar supras, ar atleis, ar priims kada nors ją Lietuva. Tokie jausmai perteikiami karo metais parašytais eilėraščiais. Vieną iš tokių eilėraščių kaip pavyzdį galima paimti eilėraštį „Namo“. Šis eilėraštis yra apie gimtosios tėvynės ilgesį. Eilėraščio kalbantysis yra mama, kuri kalbasi su savo mažu vaiku....
Šį darbą sudaro 1102 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!