Tėvynė - tai šalis, kurioje įkalinta žmogaus siela

Meilė tėvynei, troškimas dirbti ir veikti jos labui, patriotiškumas — tai jausmai, įkvėpę XX a. pradžios menininkus kurti. Keturiasdešimt metų trukęs Rusijos imperijos įvestas lietuvių spaudos draudimas, lietuviško žodžio nykimas ir lenkų kalbos propaganda, politiniai neramumai siekiant atkurti Lietuvos valstybę itin palietė menininkų dvasinį pasaulį: ribinėje situacijoje išaugęs stiprus patriotiškumo jausmas, noras išsaugoti lietuvių tautą ir jos identitetą skatino kunigą, poetą, Lietuvos dainių Maironį kurti patriotinius eilėraščius, o pastarieji jausmai tapo šviesuolio kūrybos mūzomis. Poetas, kurio tikrasis vardas Jonas Mačiulis, gimė laisvųjų valstiečių šeimoje ir kurti pradėjo ankstyvoje jaunystėje. Studijuodamas Kauno kunigų seminarijoje parašė trumpą Lietuvos istoriją „Apsakymai apie Lietuvos praeigą“, jo eilėraščiai, idealizuojantys lietuvių tautą, gimtinės grožį, padėjo formuotis lietuvių tautinei savimonei, skatino laisvės, nepriklausomybės siekius. Tai, kad apie penkiasdešimt Maironio eilėraščių yra dainuojami, atskleidžia poeto kilnios ir mylinčios sielos išlietus jausmus eilėraščiuose, kurių atsiradimo mūza — lietuvių dainiaus suvokimas, kad savo kalbos ir papročių išlaikymas yra vienintelis kelias lietuvių tautybei išlaikyti. Vienas žinomiausių Maironio eilėraščių, iškilmingai dainuojamas valstybinių švenčių metu ir graudinantis ne vieno lietuvio širdį, yra „Lietuva brangi“. Eilėraštis pradedamas kreipiniu: „Graži tu, mano brangi tėvyne“. Šiais žodžiais išreiškiama pagarba savo gimtajam kraštui, tai — „Šalis, kur miega kapuos didvyriai“. Kūrinyje rašoma apie garbingą krašto praeitį, o didvyriams suteikiamas nemirtingumas, nes jie ne mirę, o tik užmigę amžinu miegu. Tėvynė lyriniam subjektui labai brangi. Jis Tėvynę guodžia, nes ji „tiek vargo, kančių prityrė“. Tačiau eilėraščio žmogus ne tik gailisi, bet ir grožisi šios šalies vaizdais, giria puikius Dubysos slėnius, kalnų žalumas jam primena lietuvių moterų anksčiau taip puoselėtą rūtą. Galime teigti, kad Tėvynė buvo pagrindinis įkvėpimo šaltinis to meto autoriams. O tarsi atsidėkodami jai, autoriai gyrė jos grožį, papročius, tradicijas ir kalbą.
XIX amžiaus pradžioje Europos meną, mąstymą ir pasaulėjautą užliejo jausmingo ir nežemiško romantizmo banga. Šios epochos kūrėjai siekė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!