Teršalų poveikis žmogaus organizmui

Žmonija egzistuoja aplinkoje, su kuria tiesiogiai ir netiesiogiai santykiauja. Sparčiai plintant žmogaus ūkinei veiklai, buvo nepaprastai nuniokota gamta, labai padidėjo aplinkos užterštumo mastai, dėl to sutriko ekologinės sistemos "žmogus – gyvoji gamta" pusiausvyra. Žmogus veikė gamtą jau nuo seniausių laikų, kai pradėjo naudoti primityviausius darbo įrankius. Tačiau tas poveikis buvo pastebimas tik labai ribotoje teritorijoje – ten kur žmogus gyveno. Vystantis žmonių gamybinei veiklai, intensyvėjant žemės ūkiui ir pramonei, stiprėjant mokslo ir technikos pažangai, gilėjo prieštaravimai tarp žmonių veiklos ir gamtos.
Erdvė, kurioje egzistuoja gyvybė, vadinama biosfera. Biosferos ribas apsprendžia fizikinės – cheminės gyvybės egzistavimo sąlygos. Pirmiausia – tai gyvybei tinkamas slėgis ir temperatūra. Yra bakterijų, kurios gali egzistuoti labai žemose temperatūrose, yra tokių, kurios gyvena karštuose šaltiniuose. Taigi biosferos temperatūrų diapazonas platus nuo – 250°C iki +160°C, o slėgio – nuo 10-3 iki 3 x 103 atmosferų. Gyviems organizmams būtinas deguonis ir CO2 ir nors minimalus drėgmės kiekis, be kurio negali vykti gyvybiniai procesai. Taigi žemėje (litosferoje) gyvybė gali egzistuoti iki 2 – 4 km gylio. Vandenyse (hidrosferoje) gyvybė aptinkama maždaug iki 10 km gylio. Ore (atmosferoje) gyvybės riba sąlyginė – keletas kilometrų. Tą ribą sąlygoja vis stiprėjanti Saulės UV spinduliuotė, nuo kurios kenksmingo poveikio Žemės gyvybę saugo ozono sluoksnis.
Gamtoje vyksta du svarbūs procesai: medžiagų migracija ir kaupimasis. Todėl pasklidusios atmosferoje iš pramonės įmonių išmestos dulkės, nuodingos dujinės medžiagos, aerozoliai nusėda ne vien arti sklaidos židinio, bet, oro srautų nešami, migruoja ir pasiekia labiausiai nutolusias Žemės vietas. Daug teršalų patenka iš atmosferos į dirvožemį dulkių, nuosėdų ir rūgščių kritulių pavidalu. Žemės ūkyje naudojami chemikalai, cirkuliuojant orui, gali užteršti atmosferą arba patekti į podirvio vandenis bei nutekėti į atvirus vandens telkinius. Šitaip migruodami teršalai tolygiau pasiskirsto, dėl to sumažėja jų koncentracija, lengviau atsistato ekosistemų pusiausvyra.
Teršalai gali migruoti vienos sferos ribose. Pavyzdžiui, į vandenį patekusi medžiaga gali judėti jame nepriklausomai nuo to,...

Daugiau informacijos...